• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Nei vienas iš šių trijų autorių nepateikia aiškių apibrėžimų, kas yra spalva: Kandinskis neneigė jog praktika, įskaitant ir jo paties, gali skirtis nuo teorijos, Klee laikė nepriimtinu vieno kurio meninio fenomeno pirmumą prieš kitus, Ittenas kalbėjo apie subjektyvaus, intuityvaus, vaikams...
  2. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Šių teorijų aktualizcija galėtų būti naujas žvilgsnis į spalvos meninės išraiškos galimybių panaudojimo dizaine aspektus, parodant įvairias psichologines, su estetinio suvokimo problemomis susijusias, jungtis tarp iracionalių, pasąmoninių kūrybos ir estetinio suvokimo procesų aspektų bei...
  3. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Pagrindiniai Bauhauso spalvos problemas gvildenantys teoretikai Ittenas, Kandinskis, Klee, Feiningeris į spalvos fenomeno svarbos suvokimą ir jos emocinio poveikio galimybių tyrinėjimą atėjo iš stiprios neklasikinės meno filosofijos įtakos ženklinto vėlyvojo neoromantizmo, išsiskleidusio...
  4. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Gvildenant Bauhauso spalvos teorijos pamatinius principus pirmiausia į akis krinta jos akivaizdūs ryšiai su neklasikine meno filosofija ir besižavintys budizmu, kinų, japonų estetikos ir meno tradicijomis intelektualai bei modernistinės pakraipos tapytojai (Vasilijus Kandinskis, Paulius Klee ir...
  5. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Vėliau, 1963-aisais Walteris Gropius retrospektyviai žvelgdamas į nueitą gyvenimo kelią rašė, jog originali idėja kilusi iš degančios vilties pastatyti ką nors nauja ant šių pelenųŽr. Jeanine Fiedler, Peter Feierabend, Bauhaus, p. 10.. Perfrazuojant modernizmo ideologijos įkvėpėją maištingąjį...
  6. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Modernistinių spalvos teorijų susiformavimo prielaidos Analizuojant novatoriškų Bauhauso mokyklos (1919–933) spalvos teorijų atsiradimo aplinkybes tarsi savaime išnyra XXI a. ypatingą aktualumą įgaunantys tradicinės estetinės teorijos konceptualūs virsmai, apnuoginantys jos sąsajas su...
  7. Deima Katinaitė

    Straipsnis Spalvos fenomeno interpretacijos Bauhauso mokyklos estetikoje: rytietiškų įtakų ištakos Vakarų dizaine

    Santrauka. Straipsnis skirtas įvairių su Rytų Azijos estetikos ir meno tradicijų poveikiu susijusių spalvos fenomeno interpretacijų Bauhauso dizaino mokyklos estetikoje kompleksiniam aptarimui. Jame analizuojamos specifinės žymiausių šios mokyklos atstovų Klee, Itteno, Kandinskio spalvos teorijų...
  8. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    The Bauhaus Theory of Color – Paradox of Aesthetic Sharing Summary. The article focuses on the original theory of color which developed in the Bauhaus school of design and which is a unique example of multifaceted sharing. Because of its synthetic nature, this theory of color could be...
  9. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Literatūra Andrijauskas, Antanas, Kultūros, filosofijos ir meno profiliai: Rytai-Vakarai-Lietuva, Vilnius, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. Bergdoll, Bary; Leah Dickerman, Bauhaus 1919–1933: Workshops for Modernity, New York: The Museum of Modern Art, 2009. Itten, Johannes, Design...
  10. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Išvados Vadinasi, mūsų įvairiais aspektais aptarta Bauhauso spalvos teorija yra ne tik sėkmingas XX a. įvairiaaspekčio (kultūrinio, vertybinio, estetinio) dalinimosi (sharing) pavyzdys, bet ir postūmis per spalvos fenomeno suvokimo analizę naujai pažvelgti į kai kurių šiandienos meno pasaulio...
  11. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Universalaus modelio, bet ne baigtinių taisyklių ieškojimas Kandinsky’io spalvos teorijoje leidžia sieti šios teorijos ištakas su orientalistiniu non finito aspektu ir, priešingai įsigalėjusiai nuomonei apie Kandinsky’io racionalumą, kalbėti apie jo spalvos teorijos atvirumą, suprasti ją kaip...
  12. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Kandinsky’is schemose spalvų sistemą vaizduoja tarp dviejų hipotetinių polių, jo paties žodžiais tariant, spalvų „antitezės kaip ratas tarp dviejų polių, i.e., spalvų gyvenimas tarp gimimo ir mirties“Kandinsky’io schema Figure III iš ten pat, p. 43.. Gyvenimą ir mirtį tapatina su juoda ir balta...
  13. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Šį principą suprasti taip pat galima įvairiai: viena vertus, kaip šaltinį ar judintoją, kuriam padedant kyla meninės intencijos, nukreiptos į dvasingumą. Kandinsky’į interpretuojant, tai yra kelias nuo išorybės vidujybės linkŽr. Wassily Kandinsky, Concerning the Spiritual in Art, p. 35.. Kita...
  14. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Atsisakant tiesioginės reprezentacijos mene Kandinsky’iui idėjiškai ypač artimas ne tik Schönbergas (jų draugystė dažnai pabrėžiama biografų), bet ir mūsų kraštų ryškiausias dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, daug ginčijamasi dėl jų prioriteto abstraktaus meno...
  15. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Kandinsky’io spalvos teoriją kartu galime laikyti ir verbalinės, materialistinės pakraipos modernybės kritika, kuri, pasak autoriaus, „neturi nieko bendra su menu“Kandinsky’io citata iš: Bary Bergdoll, Leah Dickerman, Bauhaus 1919–1933: Workshops for Modernity, p. 24. ir yra priešinga jo...
  16. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Kandinsky’io spalvos konceptas W. Kandinsky’io spalvos teorija, išdėstyta jo 1911 m. išleistoje knygoje Apie dvasingumą mene (Über das Geistige in der Kunst: Insbesondere in der Malerei), yra dalis neoficialaus ir stipriai besiskiriančio nuo 1919 m. Walterio Gropiuso paskelbto Bauhauso...
  17. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Pozicija, kad svarbiausia prigimtinis, ikipatyriminis autentiško kūrybiškumo šaltinis, o išmokimas, intelektui prieinami dalykai yra šalutiniai, galintys tapti našta menininkui, yra kertinė mintis Itteno spalvos teorijoje. Nors spalvos aspektų sudėtinės schemos tarsi paprastos, Itteno pastabos...
  18. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Prisimindamas Bauhauso laikotarpį, 1963 m. Ittenas rašo, kad karo sukeltas chaosas ir triuškinantys praradimai sukėlė sumaištį visose srityse. Tarp studentų tęsėsi nuolatinės diskusijos ir naujos dvasinės pasaulėžiūros paieškos. Jis pats esą susidomėjo O. Spenglerio veikalu Vakarų saulėlydis...
  19. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Mazdeizmo, kaip daugumos kitų Rytų kraštų religinių praktikų (daoizmo, čan, dzen), svarbiausiu principu galime laikyti tam tikrą „visuotinumo dėsnį“ – tai yra vienovė ne tik su aplinka, pasauliu, bet ir kūno, proto (dvasios) harmonija. Ši vienovė (įvairiai įvardijama) yra Rytų kraštų religinių...
  20. Deima Katinaitė

    Straipsnis Bauhauso spalvos teorija: estetinio dalinimosi paradoksas

    Akivaizdus tarpkultūrinio dalinimosi pavyzdys yra senovės persų ugnies kulto, mazdeizmo įtraukimas į pedagogiką, jo sklaidos Bauhause mastelis. Itteno tekstuose randame ir Rytų kraštams būdingų meninių praktikų aprašus, pasakojimus, kaip šias praktikas taikė formuodamas individualią dėstymo...
Grįžti
Viršutinė Apatinė