• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Santrauka. Straipsnyje mėginama aptarti Platono filosofijos aristoteliškos kritikos prielaidas ir prasmę. Tyrimas fokusuojamas ties Platonui ypač svarbia, tačiau Aristotelio visiškai nureikšminta dalyvavimo (μέθεξις) sąvoka. Tarus, kad radikaliai skirtingus iškiliųjų klasikų požiūrius turėjo...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Santrauka. Tradiciškai Parmenidas yra priešinamas Hėrakleitui, tariant, kad elėjietis pirmasis antikos filosofijoje prabyla apie jokiais aspektais nekintamą būtį, o antrasis, priešingai, daugelyje savo įmantrių aforizmų pabrėžinėja graikiškos tikrovės – kosmo kintamumą. Straipsnyje mėginama ne...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Platonas vs Zenonas, arba Esinių ontiškumo problema „Parmenide“

    Santrauka. Straipsnyje aptariama esinių ontiškumo problema, su kuria Platonas galynėjasi viename analitiškiausių savo dialogų – Parmenide. Jis, klodamas ontologijos pamatus, išmąstė tikrai esant vienatinį esantį, o esinius visiškai nureikšmino. Platonas, viena vertus, seka Parmenidu ir persiima...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Esantis“ ir subjekto tapatybės problema

    Santrauka. Straipsnyje mėginama naujaip pažvelgti į klasikinę būties problemą. Daroma prielaida, kad sinoptinis antikinis filosofavimas vis dėlto numano subjektą, todėl būties teorinio temizavimo siekis siejamas su šio subjekto intencionalumu. Remiantis Hėrakleito aforizmais, rekonstruojamas...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Santrauka. Straipsnyje tęsiama Platono Faidone pateiktų sielos nemirtingumo įrodymų analizė ir interpretacija. Tačiau straipsnis pradedamas savotišku anti-įrodymu, tai yra, sielos kaip dermės platoniškąja kritika. Daroma prielaida, kad iš bendro dialogo konteksto iškrentančiais samprotavimais...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Santrauka. Straipsnyje interpretuojamas Platono dialogas apie sielą Faidonas. Sielos problematiką į filosofavimo darbotvarkę įtraukė Sokratas, kuris, polemizuodamas su sofistų (daiktiškuoju) žmogaus matu, propagavo alternatyvų žmogaus matą, t. y. skelbė imperatyvą, raginantį pasirūpinti siela...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Santrauka. Straipsnyje, remiantis i likusiais liudijimais, mėginama rekonstruoti dviejų iškiliausių antikos sofistų – Gorgijo ir Protagoro – samprotavimai. Tariant, kad mąstymas yra intencionalus, sofistų mąstymo siekiai siejami su jų politinėmis aspiracijomis. Konstatuojama, kad Solono teisinės...
    • Skirmantas Jankauskas
    • Tema
    • esantis gorgijas iškalbos menas nesantis polinis subjektas politinis subjektas protagoras žmogus-matas žodis
    • Tęsiniai: 18
    • Temynas: H 001 filosofija
  8. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Santrauka. Studijoje aptariamas bene dažniausiai filosofijos tradicijoje eksploatuojamas ir, ko gero, taip pat dažnai mistifikuojamas Platono filosofijos vaizdinys – olos alegorija. Iš pradžių stilizuotai pateikiamos analitinė ir poetinė šio vaizdinio interpretacijos, pagrečiui atskleidžiamas jų...
    • Skirmantas Jankauskas
    • Tema
    • analitinis mąstymas būtis forma gėris linijos analogija materija nejudantis judintojas olos alegorija platonas poetinis mąstymas
    • Tęsiniai: 26
    • Temynas: H 001 filosofija
  9. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Santrauka. Studijoje aptariama graikiškojo filosofavimo genezė, t. y. nagrinėjamos pirmojo filosofijos teiginio susiklostymo prielaidos ir tų prielaidų numanoma teiginio prasmė. Filosofijos istorijoje nusistovėjusios pirmųjų filosofų teiginių interpretacijos kilmė siejama su Aristotelio...
Grįžti
Viršutinė Apatinė