• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    The Narrative of Coherence between the Paradigm of Free Education and Catholic Education Summary. The subject of the framework of education – the question of the definition of values and understanding – is relevant in the context of the simulacra and simulation, which emerge in 21 century...
  2. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Literatūra Baudrillard, Jean, Simuliakrai ir simuliacija, iš prancūzų kalbos vertė Marius Daškus, Vilnius: Baltos lankos, 2012. Bitinas, Bronislovas, Ugdymo filosofija, Vilnius: Enciklopedija, 2000. Braido, Pietro, Sistema educativo di don Bosco tra pedagogia antica e nuova, Torino: LDC, 1974...
  3. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Išvados Laisvojo ugdymo paradigmos išskirtų bruožų prasminė raiška ugdyme determinuojama ugdymo metodologine prieiga ir jos įgyvendinimo korektiškumu tam tikrame kontekste. Metodologinės prieigos atskaitos taškas – vertybės, todėl laisvojo ugdymo paradigma neatsiejama nuo vertybinio ugdymo – tai...
  4. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Jau iš minėtų argumentų galima suvokti, kad krikščioniškasis ugdymas dera su įstatymu įtvirtintais švietimo tikslais. Ir ne tik – sudaro prielaidas ugdymą grįsti laisvojo ugdymo paradigma. Juk pirmieji du į studentą orientuotos paradigmos požymiai sietini su besimokančiojo asmenybe – jo...
  5. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Pateiktų švietimo tikslų analizė rodo, kad krikščioniškajame ugdyme minėti tikslai būtų įprasminti ir įgyvendinami. Pavyzdžiui, trečiasis švietimo tikslas atitiktų visas keturias dorybes, nes vien visuomenės galių stiprinimas, siekiant užtikrinti numatytą darnų vystymąsi, suponuoja dorinio...
  6. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Kaip matome, švietimo tikslai orientuoti į laisvojo ugdymo paradigmą, nors kai kurios formuluotės ir disonuoja, pavyzdžiui: išugdyti vertybines nuostatas ir pan., bet gilinantis į nurodytus tikslus vis dėlto galima būtų tikėtis, kad šie švietimo tikslai iš esmės nekonfrontuoja su laisvojo ugdymo...
  7. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Gal kiek abejonių gali kelti teleologiniai ugdymo klausimai. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme nurodyti tokie švietimo tikslai:
  8. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Turint omenyje, kad mokslas ir religija neretai supriešinami, gali kilti abejonių dėl jų suderinamumo. Tačiau tai galima būtų traktuoti daugiau kaip nesusipratimą – į mokslą ir tikėjimą dažnai žvelgiama ieškant tarp jų prieštaravimų, o ne jungties. Pasak F. S. Collins, Tačiau žmogaus būtis nėra...
  9. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Taigi ugdymo turinio požiūriu krikščioniškajam ugdymui tarsi tektų mažai erdvės. Tačiau toks mąstymas būtų primityvus ir tokia mintis gali kilti žmogui, nesuprantančiam ugdymo esmės. Pirmiausia orientuojantis į laisvojo ugdymo paradigmą turinys negalėtų būti ugdymo atskaitos taškas, tai būtų...
  10. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Kiekvienas iš šių bruožų yra svarbus laisvojo ugdymo paradigmos kontekste, nes orientuotas į besimokantįjį ugdymas ir turėtų būti modeliuojamas iš atitinkamos teorinės ir (ar) empirinės prieigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal anksčiau pateiktą klasifikaciją neotomizmas priskiriamas klasikinei...
  11. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Laisvojo ugdymo paradigmos išeities pozicija – ugdytinis, jo potencinės galios ir jų plėtotė. Ir nors iš pirmo žvilgsnio ugdymo atskaitos taškas tarsi aiškus, tačiau laisvojo ugdymo paradigma nėra vienareikšmiškai vertintina. Ji modeliuoja ir tam tikrą įtampų lauką, nes atsirado visuomenės...
  12. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Laisvojo ugdymo paradigmos bruožai Laisvojo ugdymo paradigma sietina su J. J. Rousseau (1712–1778) laisvojo ugdymo idėjomis, tačiau jos tuomet neįsigalėjo ir tik XX a. pradžios mokslinė revoliucija turėjo įtakos ugdymo mokslo perversmui, nes pripažinus mokslo tiesų reliatyvumą, visuomenės...
  13. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Ugdymo pamatinio dalyko – vertybių įvardijimo ir įprasminimo – klausimas aktualus XXI a. visuomenėje įsigalinčių simuliakrų ir simuliacijos kontekste. Simuliakrai paprastai eina pirma, ir tai skaidriai pagrindė J. Baudrillard’as, pateikdamas Borgeso pasakos alegoriją apie kartografus...
  14. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Įvadas Ugdymas ir saviugda – neatsiejami nuo žmogaus gyvenimo. Tai tokie kasdieniai reiškiniai, kad neretai net nesusimąstome apie jų ištakas – apie tikrąją ugdymo versmę. O ji trykšta iš tam tikro ugdymo pagrindo – iš atitinkamos ugdymo filosofijos, religijos, psichologinės ar pedagoginės...
  15. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Laisvojo ugdymo paradigmos ir katalikiškojo ugdymo sąsajų naratyvas

    Santrauka. Ugdymo pamatinio dalyko – vertybių įvardinimo ir įprasminimo – klausimas aktualus XXI a. įsigalinčių visuomenėje simuliakrų ir simuliacijos kontekste, todėl straipsnyje gilinamasi į laisvojo ugdymo ir katalikiškojo ugdymo sąsajas. Šios sąsajos atskleidžiamos parodant, kad laisvojo...
  16. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų

    A Positive Development of General Education School in the Perception of Philosophical Reconstructionism Ideas Summary. The article presents the guides for changing concept of school role in the perception of philosophical reconstructionism, the positive development and passes of education are...
  17. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų

    Literatūra Barrett, Terry, “Understanding Problem Based Learning” | Terry Barrett, Iain Mac Labhrainn, Helen Fallon (eds.), Handbook of Enquiry & Problem Based Learning, Galway: CELT, 2005, pp. 13–25. Counts, George S., Dare School Build a new Social Order?, New York: Jon Day, 1932. Cowdroy...
  18. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų

    Išvados Filosofinis rekonstrukcionizmas, nesigilinant į epistemologijos ir logikos problemas, gali tapti atrama mokyklos vaidmens sampratos kaitai modeliuojant mokyklos veiklos linkmes ir slinktis visuomenei tobulinti bei padėti mokyklai užimti aktyvią poziciją visuomenės kaitoje. Filosofinė...
  19. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų

    Kadangi probleminis mokymasis, pasak vieno jo tyrėjų D. MargestonoŽr. Don Margeston, “Why is Problem-based Learning a Challenge?,” p. 37–38., yra žinių, supratimo ir švietimo koncepcija, iš esmės skirtinga nei dalykais grįstas mokymasis. Jis gali padėti rekonstrukcionizmo percepcijai...
  20. Vilija Targamadzė

    Straipsnis Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų

    Kaip minėta, programa turėtų būti daugiakultūrinėŽr. ten pat., o pirmenybė teikiama pasaulinei mokymo programai, kurioje pabrėžiamas teisingumas, tiesa, brolybėŽr. Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver, Filosofiniai ugdymo pagrindai, p. 234., tačiau toks orientyras Lietuvos ugdymo kontekste būtų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė