• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    The Poetical Theater of Jonas Vaitkus Summary. In the article, analyzing the body of works by Lithuanian theater director Jonas Vaitkus, the poetical model of his directorial conception is distinguished. The author interprets four productions of this director (“Pilgrim of Dreams” by Eugenijus...
  2. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Literatūra Ališauskas, A., „A. Mickevičiaus gyvybė – jo knygos ir knygos apie jį“, Lietuvos rytas, 1998 12 22. Aristotelis, Poetika | Vanda Zaborskaitė (sud.), Poetika ir literatūros estetika, I dalis, Vilnius: Vaga, 1978. Artaud, Antonin, Teatras ir jo antrininkas, iš prancūzų kalbos vertė...
  3. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Poetinio modelio spektaklių kompozicija rutuliojasi nuosekliai, tik kartais per personažus įterpiamos papildomos dramaturginės situacijos – emociniai pakilimai. Poetinio modelio pavyzdžiai rodo, kad J. Vaitkus kuria savarankišką, autorinę meninę kalbą, nes pati jo teatro prigimtis yra simbolinė...
  4. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Poetiniam modeliui priklausančių spektaklių kompoziciją sudaro erdviniai perėjimai (planų kaita arba įvairių planų derinimas), tuo tarpu kitų modelių kompoziciją lemia laiko kaita (epizodo ar visos scenos laikas formuojamas taip pat, kaip vidinis kūrinio laikas). Poetiniams spektakliams būdingas...
  5. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Režisūroje neatsisakyta sąlygiškumo: tekstai buvo kartojami po kelis kartus, juodi ponuliai – velniai su lazdomis, Abatas – monstras, Migelis – sūnus palaidūnas, gyvųjų paveikslų mizanscenos lėmė asociacijų tęstinumą. Geležis – šaltis, teatrališkumas, astralinis kosmosas, belaikė, bevietė erdvė...
  6. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    „Migelyje Manjaroje“, kaip ir kituose poetinio modelio spektakliuose, svarbus dviejų planų – išraiškos ir reikšmės – ryšys. Šiais spektakliais režisieriui svarbu pabrėžti ir turinį, ir formą. Tai nėra vienareikšmis atitikmuo (žodis žodžiui, judesys judesiui, garsas garsui). Todėl poetiniam...
  7. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Tokioje sudvasintoje, sureikšmintoje poetinėje aplinkoje į avansceną iškeliamas akmuo – kaip epicentras, stabas, kaip pats savaime už save kalbantis reiškinys. Akmuo – dangaus ir žemės ryšio išraiška. Mitologijoje akmuo yra gyvybę suteikiantis simbolis. Svarbiausios „Migelio Manjaros“ scenos...
  8. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Poetinio spektaklio pažinimo laukas ypač prasiplečia plačiau pažvelgus į vizualius spektaklio simbolius, kuriais išgaunamos asociacijos tampa veiksmingos. Dailininkas J. Arčikauskas savo vaizdo čiuptuvais įtraukė aktorius, o šie, turėdami izoliuotą pasaulį (kostiumai – kaip atskiri namai...
  9. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    O. Milašiaus pranašystės perskrodžia visą jo kūrybą. J. Vaitkus, spektaklio epicentru pasirinkęs V. Masalskį, sunaikino sąlygiškumo rėmus, aktoriui atiduodamas atviro jausmo, natūralios išpažinties erdves. Kodėl V. Masalskis tapo kitu ir kitokiu šio spektaklio dalyviu?Žr. Valentinas Masalskis...
  10. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    „Vėlinių“ scenovaizdį kūrė dailininkas Jonas Arčikauskas, kuriam būdingas kruopštus, išsamus visų situacijų apmąstymas ir jų realizavimas, bet šiame spektaklyje dekoracijos kiekvienam spektakliui buvo kuriamos tarsi iš naujo. Oskaro Milašiaus „Migelis Manjara“ spektaklio sandaros požiūriu...
  11. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Spektaklis savo prasmėmis, ilgais monologais, įtaigiai išverstais Justino Marcinkevičiaus, išaugo iki misterijos. Finale lėtai kylantis kryžius, „nusagstytas“ aliumininiais kankinių (tremtinių) šaukštais, žiūrovui suteikė galimybę tapti istorinių įvykių vertintoju. Iki šiol teatre apie istoriją...
  12. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Vizualus „Vėlinių“ prologas prasidėjo žiūrovams įėjus į salę: prie kiekvienos kėdės buvo pritvirtintas subadytas aliumininis puodelis, pro kurio skylutes sklido šviesa, primindama Vėlinių naktį. Poeto viziją – režisieriaus konstrukciją taikliai apibūdino Gražina Mareckaitė: Ritmizuoti garsai...
  13. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Įkalintas šiurkštaus medžio butaforiniame kostiume ar geležinių grandinių amžinojo rato gniaužtuose, Gustavas iškilo kaip vaizdinis simbolis, kaip režisieriaus minčių transformacija ir kaip nepaprastai įtaigi aktoriaus išpažinties galimybė. Gustavo linija leistų šį spektaklį priskirti...
  14. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    J. Vaitkui visada reikia universalių aktorių. „Vėlinėse“ jis maksimaliai išnaudojo jų talentus. Pavyzdžiui, Sigito Kubiliaus puikus balsas ne tik „atliko“ tam tikrą partiją, bet ir pavertė jį įtaigiu mirusiųjų pranašu, šamanu, o Eglės Mikulionytės Nuotaka, it pašauta paukštė, sužeistas angelas...
  15. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    V. Masalskio Gustavas – tai nepakeliama dvasinė kančia, lemta žmogui žiaurios ir abejingos istorijos akivaizdoje. Rimuotas, tobulų literatūros dėsnių valdomas tekstas aktoriaus lūpose įgavo plačią niuansų skalę – nuo lyrinių, giedru šnabždesiu besiliejančių prisiminimų iki kapotų, džeržgiančios...
  16. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Jeigu „Svajonių piligrime“, „Strazde – žaliame paukštyje“ vyravo vizuali forma, tai „Vėlinėse“ ir „Migelyje Manjaroje“ – vaidybinė. Spektaklyje „Vėlinės“ aktorius V. Masalskis, sakydamas sudėtingiausią Konrado monologą, „sukaustytas“ ne tik sunkiomis grandinėmis, bet ir metalinio rato...
  17. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    „Strazdo“ spektaklis daugiaplanis, visi jo planai svarbūs ir skleidžiami vienu sykiu, gan įstabiai sinkretizuoti“Vytautas Landsbergis, Geresnės muzikos troškimas, p. 466., – apie kūrinio žanrų dermę rašė Vytautas Landsbergis. Muzikologas pažymėjo spektaklyje meistriškai suvaldytą plastikos...
  18. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Dauguma J. Vaitkaus dramos spektaklių yra ryškūs muzikiniu požiūriu. Dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje į savo pastatymus režisierius kvietėsi kompozitorius Bronių Kutavičių ir Feliksą Bajorą. Jo režisuotas B. Kutavičiaus ir S. Gedos „Strazdas – žalias paukštis“ tapo vienu garsiausių to meto...
  19. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Nei scenografė Janina Malinauskaitė, sukūrusi scenovaizdį M. K. Čiurlionio tapybos principais„Tos baltos durys viduryje scenos, o aplink jas tarsi pasklidusios dailininko paletės spalvos – tokio grožio seniai nemačiau“, – susižavėjimo neslėpė Konstantinas Rudnickis („Po penkerių metų“, p. 5.)...
  20. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    „Svajonių piligrimas“ neturėjo įprastos dramaturginės linijos. Jame vyravo menininko mintys, poetiškas pasaulio vaizdas. Pastatyme nebuvo smulkmeniškai ir nuosekliai išdėliotų mizanscenų. Anot Audronės Girdzijauskaitės, „šiam spektakliui netaikytinas tradicinis charakterio kūrimo būdas, nes...
Grįžti
Viršutinė Apatinė