• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Pine in Lithuanian Traditional Culture Summary. The purpose of this article is to explore pine role and function in Lithuanian traditional culture. According to various sources, the article discusses on the comparative basis different aspects of pine role in Lithuanian traditional culture: pine...
  2. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Literatūra Balys, Jonas, Raštai, t. 1, Vilnius, 1998. Balys, Jonas, Raštai, t. 2, Vilnius, 2000. Balkutė, Rita, „Gydymas tikėjimu šventose Gelvonų apylinkės vietose“, Liaudies kultūra, 2010, nr. 1, p. 84. Balsys, Rimantas, „Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika“, Gimtasis kraštas, 2012, nr. 5...
  3. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Išvados Remiantis įvairiomis lyginamosiomis strategijomis ir metodais aptarta baltų ir lietuvių tautosaka (etnografinė medžiaga, tautosakos tekstai, istoriniai šaltiniai, liaudies medicinos ir liaudies pamaldumo praktikos), atskleidžia įvairius pušies vaidmens aspektus lietuvių tradicinėje...
  4. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Žinia, kosmologijoje kalnas yra ir Axis mundi išraiška, tai įprasmina ir medis (stulpas) ant kalno, todėl ant dangaus dievui, o Šiluvos apreiškime – Šilo deivei, skirtų kalnelių pušys yra ne kas kita kaip erdvę įcentrinanti ašis. Šia prasme susiduriame ir su Pasaulio medžio vaizdinio galimybe...
  5. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Nors daugeliu atveju pušys siejamos su moterimis, pasitaiko ir Perkūnui skirtų pušų. Tai Gojaus kaimo (Elektrėnų raj.) aukščiausia šventa pušis prie sodybosŽr. Vykintas Vaitkevičius, Perkūnakiemio mitų pėdsakais. Tautosakos darbai, XXXVI, 2008, p. 57., Želvų miškelyje (Užvenčio sen., Kelmės...
  6. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Su Gyvybės medžiu siejasi ir Šimonių istorijoje Dievo Motinos žadamos dovanos ir skinami vaisiai – pušų kankorėžiai. Pastarųjų simbolinės reikšmės lietuvių tradicijoje ir krikščioniškoje ikonografijoje nepavyko aptikti, tačiau senovės Graikijoje pušies kankorėžis buvo „gyvybės kibirkštis“ ir...
  7. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Šimonių istorija įdomi keletu aspektų. Pirma, akivaizdžiai iliustruoja senosios šventvietės uždengimą naujos religijos vaizdiniais (minimą šilo deivę keičia švč. Mergelė Marija) ir objektais (švento Šilo Šventą kalnelį – koplyčia). Antra, Švč. Mergelės Marijos pasirodymas šventame Šile ant...
  8. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Tai nutiko 1446 metais, t. y. praėjus 59 m. po Aukštaitijos krikšto, Šimonyse (Kupiškio r.), kai dabartinės bažnyčios vietoje, buvusiame šventame Šile, pasiklydę trys Šilinio vaikai ant Šventuoju vadinamo kalnelio augusioje pušyje pamatė šviesos nutviekstą nepaprastai gražią ponią, skinančią...
  9. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Analogiškos reikšmės žinomos ir kitose šalyse – Tirolyje pušis vadinama vedybų medžiuŽr. Maria Leach (ed.), Dictionary of Folklore Mythology and Legend, p. 871., ji vedybinės laimės simbolis ir Rytų Azijos tradicijose, pvz., mene pušies spyglių poros simbolizuoja bendrą gyvenimą, dvi pušys –...
  10. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Tai liudija ir minėti ant merginų kapų išaugusių/pasodintų pušų atvejai. Mitologinėje sakmėje „Plėkių pušys“ taip pat atskleidžiamas pušų, kaip moterų antrininkių vaidmuo: Plėkių dvare (Raseinių raj.) trys dukros pasodino ir, kad nenukirstų, užkeikė tris pušis; dviejų jaunesnių seserų pušys...
  11. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Aukojimą prie pušų norint išsigydyti luošumą Norbertas Vėlius priskiria velnio sferaiŽr. Norbertas Vėlius, Baltų pasaulėžiūros bruožai, p. 123. ir daro teorinę prielaidą, kad velniui, kaip chtoniškai būtybei, galėjo būti artima gydytojo nuo luošumo funkcija, tačiau šių spėjimų neparemia...
  12. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Kiti vaidenimaisi susiję su ne laiku, ne sava mirtimi mirusių žmonių palaidojimo vietomis ir vaiduokliais. Antai pasakojama, kad prie Asalnų ežero (Ignalinos raj.) pakrantės pušies buvo užkasti merginos/ moters palaikai, todėl naktį matydavo besimaudančią moterįŽr. Romas Pakalnis, Daiva...
  13. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Panašių bruožų randame ir kitose šalyse – Latvijoje tarp kryžiais įrėžtų medžių vyrauja pušys, o kryželių vaidmuo susijęs su mirusiojo sulaikymu atokiau nuo gyvųjų, t. y. taip pažymima mirusiųjų ir gyvųjų teritorijos ribaŽr. Pėteris Šmitas, Latvių mitologija, p. 202; Guntis Eninš, „Vėlių kulto...
  14. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Žinome, kad lietuvių pasaulėžiūrai taip pat būdinga mirusio žmogaus perėjimo į medžius samprata, tačiau amžinai žalia pušis, kaip ir eglė, turi ypatingą ryšį su mirtimi, – kaip pažymi Daiva Vaitkevičienė, Šventaragio slėnyje mirusieji buvo deginami pušinėmis malkomis, tautosakoje „po pušele“, „į...
  15. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Esama ir pasakojimų apie pušimis paverstus žmones – antai ant mitologinio Juodojo akmens (Žibikiai, Viekšnių sen.) saulei leidžiantis verpia laumės, o jas pamatę žmonės paverčiami pušimisŽr. Vykintas Vaitkevičius, SLŠ–Ž, p. 289, nr. 346.. Su tradicija ant kapo sodinti atitinkamą medį – moterims...
  16. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Kaip ir daugelis gerbiamų šventų medžių, pušys yra ir įvairių malonių prašymo vieta. Kėgrių pušis padėdavusi ne tik ligose – 1987 metais A. Urbienė pasakojo, jog jaunystėje keliais tris kartus apėjus pušį, maldaudama suteikti malonę toliau mokytis, ir tą pačią dieną jos noras išsipildėŽr. Lina...
  17. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Gydant įvairius negalavimus, pušų veiksmingumas plačiai žinomas liaudies medicinoje. XX a. 4 dešimtmetyje surinkta etnografinė medžiaga liudija, kad dezinfekuojantį poveikį turinčiais nuovirais, degutu ir pušų šakų su kankorėžiais voniomis buvo gydomos odos ligos (niežulys, grybelis, plaunamos...
  18. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Tikėta, kad deramai tokį medį pagarbinant, žmonės nebuvo paliekami be pagalbos. Autorius nurodo keturis jo žinotus rumbuotus medžius – Kasparo Hannenbergerio aprašytą didelę liepą Šakūnų kaime Skalvoje, Ragainės apskrities laukuose augusį ąžuolą ir Nybudžiuose buvusius du medžius – Pretorijaus...
  19. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Pasak Mato Pretorijaus, Prūsijoje dar XVII a. II pusėje tokie suaugusiomis šakomis ar kamienais medžiai, vadinami rumbuotais, senuoju papročiu buvo gausiai ligonių lankomi prašant išsigydyti paralyžių ir kaulų lūžius, šiam tikslui prie jų aukotos skaros, keliaraiščiai, pinigai ir kita. Rumbuota...
  20. Jolanta Zabulytė

    Straipsnis Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje

    Žinomiausios yra šventvietėse augančios senos arba savitos formos apeiginės (apžadų) pušys, kurioms priskiriama gydomoji ir įvairių malonių suteikimo galia. Viena tokių – koplytėlėmis ir kitomis aukomis pagerbta Kėgrių (Kėgrinės) miško pakelės pušis (Viekšnių sen.), nuvirtusi 2006 metais. Čia...
Grįžti
Viršutinė Apatinė