-
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Radiniai
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
The Issue of Language and Speech in the Concept of Structuralism and Phenomenological Philosophy Summary. The article focuses on the arguments of the relationship between language and speech in the research of de Saussure (structuralism) and Merleau-Ponty (phenomenological philosophy). It is...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 18
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Literatūra Hass, Lawrence, Merleau-Ponty’s Philosophy, Bloomington: Indiana University Press, 2008. Lyotard, Jean-François, “From Discours, Figure” | Galen A. Johnson (ed.), The Merleau-Ponty Aesthetics Reader: Philosophy and Painting, Evanston, Illinois: Northwestern University Press, 1993...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 17
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Išvados Uždara ženklų sistema, kuriai skiriama pirmenybė struktūralistinėje koncepcijoje, nagrinėjama anapus individualaus jos vartojimo – kalbėjimo, neatspindi tikrojo žmogaus kalbinės veiklos kūrybinio potencialo. Merleau-Ponty, pagrįsdamas kalbos ir kalbėjimo ryšį, taip pat sinchronijos bei...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 16
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Individuali ekspresija – kalbėjimas, būdamas nenuspėjamas ir nepagaunamas, nėra toks atsitiktinis, kaip mums norėjo parodyti de Saussure’as. Šiuo atveju tikslinga kalbėti apie žmogaus kalbėjimo dalykiškumą, nes mes per kalbą įreikšminame dalykus konkrečioje gyvenimiškoje situacijoje. Kartu...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 15
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Taigi filosofas, siekdamas atsakyti į klausimą, kaip apskritai kalbėjimas gali ką nors reikšti, savaip interpretuoja sosiūriškąją idėją, lokalizuoja reikšmes intervaluose tarp atskirų elementų ir kartu sutelkia visą dėmesį į pačią išraišką kaip konfigūraciją: O šis vartojimas yra žmogaus...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 14
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Jeigu kiekvienas ženklas nurodo tik tai, kuo remiantis jis būna skiriamas nuo kitų tos pačios sistemos ženklų, tuomet tektų pripažinti, kad kalba yra sudaryta vien tik iš verčių skirtumų. Tačiau Merleau-Ponty, perimdamas de Saussure’o ženklo vertės diakritiškumo principą, išplečia reikšmės...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 13
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Merleau-Ponty vis dėlto atkreipia dėmesį į vieną prieštaravimą: kaip galime nustatyti reikšminį skirtumą, jeigu kiekvienas iš dviejų negatyvių elementų jos apskritai neturi? Grįžkime prie sosiūriškosios terminijos: pripažindami, jog kiekvienas sistemai priklausantis ženklas, koegzistuodamas...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 12
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Tačiau mes negalime teigti, kad paskiras ženklas šioje koncepcijoje traktuojamas kaip negatyvus, nes, pasak de Saussure’o, „kai tik mes pradedame nagrinėti ženklą jo vientisumo požiūriu, mes atsiduriame prieš kažką pozityvaus“Ten pat, p. 166.. Ir vis dėlto šis „kažkas pozityvaus“, apie kurį...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 11
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
De Saussure’as atkreipia dėmesį į tai, kad reikšmės (une signification) bei vertės (la valeur) sąvokos paprastai būna painiojamos. Pabrėžtina, kad vertė yra glaudžiai susijusi su reikšme: konceptualiame lygmenyje ji yra neatsiejama jos dalis. Tačiau jos atskleidžiamos visiškai skirtingų tos...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 10
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Vertė ir diakritinė reikšmė Diakritiškumo principas, sudarantis ženklo vertės esmę struktūralistinėje koncepcijoje, produktyviai išplėtojamas Merleau-Ponty fenomenologinėje perspektyvoje, tačiau jis pirmiausia siejamas su percepcijos plotme, – tai aiškiai iliustruoja Suvokimo fenomenologijoje...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 9
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Taigi kalbos bei kalbėjimo ir, kita vertus, sinchronijos elementų bei diachronijos pokyčių priešinimas yra kvestionuotinas. Kalba, kaip sinchroninė ženklų sistema, ir kalbėjimas, kuris skleidžiasi diachronine dimensija, sąveikauja tarpusavyje – šios sąveikos sklaida Merleau-Ponty kalbos...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 8
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Merleau-Ponty, apmąstydamas kalbą, žengia lemtingą žingsnį į priekį. Laikydamas kalbos dabartį intencionalių kūrybinių apraiškų paveldu, jis akcentuoja, kad kalba gyvos kūniškos būtybės – žmonės, kuriems prieinama reikšmių pripildyta suvokimo sritis: „kalbėjimas yra gestas, o jo reikšmė – tai...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 7
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Ne mažiau svarbus veiksnys – sistemos uždarumas. Kalba struktūriniu požiūriu traktuojama kaip tokia sistema, kuri yra uždara bei visiškai izoliuota nuo pasaulio: jokia substancinė būtis negali „įsitraukti“ į santykius, kurie vyksta uždaroje sistemoje. Sistemos vienetų santykiai neturi jokių...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 6
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Prisirišimas prie struktūralizmo iškelto idealo, be jokių abejonių, užtikrina teorijos moksliškumą. Dėl tam tikrų grynai struktūrinių savybių, kuriomis pasižymi sinchroninės sistemos, la langue iš tikrųjų yra parankus moksliniam tyrimui. Struktūrinį modelį apibrėžia postulatai, tarp kurių...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 5
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Merleau-Ponty kalbinės žmogaus veiklos aptarimas, grindžiamas gyvenamo kūno koncepcija, visada numato du jos aspektus, kurie sosiūriškoje dichotomijoje įvardijami minėta la langue ir la parole perskyra. Tačiau filosofas jokiu būdu jų neatskiria – priešingai, siekia pagrįsti nedalomą žmogaus...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 4
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Tad nenuostabu, kad mūsų dienomis ištisas kalbos tyrinėjimų spektras pirmiausia patenka į kalbotyros mokslo akiratį. Čia kalba suvokiama sosiūriškąja – la langue – prasme. Kalbotyra tampa savarankiška disciplina, kuri, kaip pasirodo, neturi jokių sąsajų su filosofiniu kalbos apmąstymu. Tačiau...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 3
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Įvadas Kalbos ir kalbėjimo nagrinėjimo problemos filosofijos tyrinėjimų akiratyje vertinamos nevienareikšmiškai. Pradėkime nuo to, kad filosofinė tradicija, ypač angliškoji bei amerikietiškoji jos kryptys, iš esmės redukavo kalbos vaidmenį į ypatingą funkcionavimą, kuriam tyrinėti reikia loginės...- Jelena Simonova
- Tęsinys nr. 2
- Temynas: H 001 filosofija
-
Straipsnis Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami kalbos ir kalbėjimo teorinio atskyrimo bei jų sąsajų argumentai pasitelkus dvi perspektyvas – struktūralistinę, išdėstytą Ferdinando de Saussure’o Bendrosios lingvistikos kurso paskaitų konspekte, ir fenomenologinės filosofijos perspektyvą, kuriai atstovauja...- Jelena Simonova
- Tema
- fenomenologinė filosofija intencionalumas kalba kalbėjimas reikšmė struktūralizmas
- Tęsiniai: 17
- Temynas: H 001 filosofija