Straipsnis Kūno kultūros situacija Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose: mokytojų požiūris

Santrauka. Tyrimo tikslas – atskleisti kūno kultūros situaciją Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų požiūriu. Tyrimo objektas – kūno kultūros situacija Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų požiūriu. Pedagogų apklausai atlikti buvo naudojamas klausimynas, parengtas remiantis Sporto mokslo ir kūno kultūros tarybos (ICSSPE/IOC) tarptautiniu tyrimu „Second World-Wide Survey of School Physical Education, Final Report“. Klausimynai išdalyti visose dvylikoje Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklų, o į pateiktus klausimus atsakė visi 22 (100 %) kūno kultūros mokytojai (12 vyrų ir 10 moterų).

Išanalizavus atsakymus nustatyta, kad: a) kūno kultūros mokytojai pamokose dažniausiai moko ir daugiausia laiko skiria komandiniams žaidimams, lengvajai atletikai ir ne salėje (lauke) vykstantiems užsiėmimams; b) iš netradicinių fizinio aktyvumo veiklų dažniausiai naudoja šaškių ar šachmatų žaidimą, svarsčių kilnojimą ir smiginį; c) mokinių pažangą ir pasiekimus kūno kultūros pamokose vertina pažymiu; d) mokinius labiausiai vertina už jų parodytas pastangas ir pasiektą pažangą; e) atskirai berniukams ir mergaitėms kūno kultūros pamokas dažniausiai veda nuo 9 klasės; f) pamokas specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams veda kartu su visa klase; g) nuo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos atleistiems mokiniams dažniausiai siūlo šaškių ar šachmatų žaidimą, kūno kultūros užduočių sąsiuvinius ir pagalbą pamoką vedančiam mokytojui; h) kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybė mokyklose gera, o kiekybinis pasirinkimas – didesnis nei vidutinis; j) ir kūno kultūros dalyko, ir mokytojų statusas yra toks pat kaip kitų mokomųjų dalykų ir jų mokytojų mokykloje; k) svarbiausios mokyklinės kūno kultūros problemos, mokytojų požiūriu, – netinkama mokyklos sporto bazė ir per mažas kūno kultūros pamokų skaičius; l) daugiausia mokinių lankomi sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai mokyklose yra krepšinis, tinklinis, futbolas, badmintonas ir stalo tenisas; m) pagrindinės mokytojų taikomos mokinių dalyvavimo sporto būreliuose skatinimo priemonės yra varžybų organizavimas mokykloje ar dalyvavimas jose už mokyklos ribų, taip pat traktavimas, kad tai bus naudinga jų sveikatai arba būsimai profesijai.

Pagrindiniai žodžiai: kūno kultūra, situacija, mokykla, mokytojų požiūris.

Įvadas

Strateginiuose švietimo dokumentuose nurodomas tikslas – kūno kultūros pamokose pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir galimybes ugdytųsi kaip asmenybė, patirtų fizinio ugdymo įvairovę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi – būti fiziškai aktyviam ne tik mokykloje per kūno kultūros pamokas, bet ir baigus mokyklą, visą gyvenimą Žr. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos: Kūno kultūra, 2008; European Commission/EACEA/Eurydice, Physical Education and Sport at School in Europe: Eurydice Report, 2013. .

Lietuvoje atlikta įvairių tyrimų: mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kūno kultūros pamokose Žr. Arūnas Emeljanovas, Laima Trinkūnienė, „Mokinių požiūris į pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose“, 2011. , sveikatos ugdymo mokykloje ir kompetencijos Žr. Rasa Jankauskienė, Brigita Miežienė, „Physical Education Teachers’ Perceptions of School Health Education and Social Support for It: Results of the Pilot Study“, 2011. , profesinių sunkumų kūno kultūros mokytojo darbe Žr. Laimutė Kardelienė, Laima Trinkūnienė, Kęstutis Kardelis, Darius Masiliauskas, „Kūno kultūros mokytojo nuomonė apie ugdytinių asmenines savybes kaip pedagoginės sąveikos prielaidą“, 2013. , darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajų Žr. Andrius Stočkus, Eugenija Adaškevičienė, „Kūno kultūros mokytojų darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos“, 2012. , tačiau retai apibendrinama kūno kultūros situacija apskritai.

Analizuojant paskelbtų tyrimų Žr. Ken Hardman, Joe J. Marshall, Second Worldwide Survey of School Physical Education: Final Report, 2009; European Commission/EACEA/Eurydice, Physical Education and Sport at School in Europe: Eurydice Report, 2013. ir Europos Tarybos užsakyto tyrimo Žr. Ken Hardman, “Physical Education in Schools: A Global Perspective,” 2008. dėl kūno kultūros dalyko padėties valstybinėse mokyklose rezultatus nustatyta, kad mažėja mokymo laiko paskirstymas, prastėja kūno kultūros pamokų padėtis, mažesnė vertė ir svarba nei kitų dalykų, nes kūno kultūros pamokos atšaukiamos dažniau nei „akademiniai“ mokomieji dalykai (lietuvių kalba, matematika, fizika).

Užsienio šalių mokslinėje literatūroje taip pat nagrinėjamos kūno kultūros mokytojų profesinės veiklos problemos. Akcentuojama, kad kūno kultūros mokytojai dirba aplinkoje, kurioje ugdomąją veiklą nuolat trikdo žemas kūno kultūros pamokų statusas Žr. Ken Hardman, “Global Issues in the Situation of Physical Education in Schools,” 2011; Kate A. Jenkinson, Amanda C. Benson, “Barriers to Providing Physical Education and Physical Activity in Victorian State Secondary Schools,” 2010. , nepakankamas jų skaičius ir kokybė, materialinių išteklių ir mokymosi priemonių stoka bei edukacinė aplinka Žr. Ken Hardman, “Physical Education in Schools: A Global Perspective,” 2008. .

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serijos analize Žr. Vitalija Paurienė, Dinalda Dovidauskaitė, „Mokinių sveikata: kaip ją išsaugoti?“, 2015. ir socialine bei kultūrine patirtimi, būtų galima teigti, kad daugumoje Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų dabartinė kūno kultūros dalyko padėtis įvairiais aspektais vis dėlto yra problemiška.

Remiantis Prienų rajono sporto sektoriaus veiklos rodiklių analizėje Žr. Lyderio grupė, Prienų rajono savivaldybės sporto, jaunimo užimtumo ir kultūros galimybių studija, 2012. pateiktomis Kūno kultūros ir sporto centrui bei bendrojo ugdymo mokykloms poveikį darančiomis vidinės aplinkos silpnybėmis (netolygi sporto infrastruktūros būklė visoje savivaldybėje, sporto renginių įvairovės trūkumas ir kt.) ir išorinės aplinkos grėsmėmis (mažėjantis bendras mokinių skaičius, mažas visų regiono gyventojų fizinis aktyvumas ir kt.), būtų galima teigti, jog ir šiame Lietuvos krašte kūno kultūros ir sporto veiksnių visuma taip pat neatsiriboja nuo tam tikrų finansinių kliūčių ir socialinių sunkumų. Darant prielaidą, kad svarbiausias asmuo mokykloje fizinio ugdymo proceso kokybei užtikrinti yra kūno kultūros mokytojas, šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokia kūno kultūros situacija yra Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose, būtent jose dirbančių kūno kultūros specialistų požiūriu. Tyrimo tikslas – atskleisti kūno kultūros situaciją Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų požiūriu.

Tyrimo metodika

Tyrimo dalyviai. Tyrimo imtį sudarė visi 22 (100 %) Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys kūno kultūros mokytojai, iš jų 12 (54,5 %) vyrų ir 10 (45,5 %) moterų. Pagal diplomą, t. y. įgytą specialybę, tyrime dalyvavo 63,6 % kūno kultūros mokytojų (dėstytojų), o pagal pasiektą pedagoginę kvalifikaciją – 45,5 % metodininkų. Tiriamųjų kontingento amžiaus vidurkis – 46,64 ± 10,59 m. Vyrų amžius vidutiniškai siekė 45,42 ± 10,70 m., moterų – 48,1 ± 10,83 m. Mokytojų nurodytas pedagoginio darbo stažas buvo 21,53 ± 10,95 m. Pagal šeiminę padėtį tarp tiriamųjų dominavo vedę vyrai arba ištekėjusios moterys (81,8 %).

Tyrimo organizavimas. Tyrimas atliktas 2015 m. gruodžio mėnesį visose dvylikoje (100 %) Prienų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų: Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, Balbieriškio pagrindinėje mokykloje, Išlaužo pagrindinėje mokykloje, Jiezno gimnazijoje, Naujosios Ūtos pagrindinėje mokykloje, Pakuonio pagrindinėje mokykloje, Skriaudžių pagrindinėje mokykloje, Stakliškių gimnazijoje, Šilavoto pagrindinėje mokykloje ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje.

Nuvykus į bendrojo ugdymo mokyklas ir gavus mokyklos vadovų leidimus bei jose dirbančių kūno kultūros mokytojų sutikimus dalyvauti tyrime, kūno kultūros mokytojams buvo palikti klausimynai, kuriuos jie turėjo užpildyti raštu. Pedagogams paaiškintas atliekamo tyrimo tikslas, akcentuota, kad ši apklausa yra anoniminė, ir susitarta, jog atsiimti anketų bus atvykstama po kelių savaičių. Galiausiai iš respondentų susigrąžinus jų užpildytus klausimynus paaiškėjo, kad į pateiktus klausimus ir teiginius atsakė visi 22 Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys kūno kultūros mokytojai, todėl tyrimo rezultatyvumas siekia 100 procentų.

Tyrimo metodai. Mokytojų apklausai atlikti buvo naudojama anketa, parengta remiantis Sporto mokslo ir kūno kultūros tarybos (ICSSPE/IOC) tarptautiniu tyrimu „Second World-Wide Survey of School Physical Education, Final Report“ Žr. Ken Hardman, Joe J. Marshall, Second Worldwide Survey of School Physical Education: Final Report, 2009. , kuriuo siekta nustatyti fizinio lavinimo padėtį ir būklę mokyklose pasauliniu mastu. Klausimyną sudaro 24 klausimai, pagal tematiką suskirstyti į aštuonias grupes: 1) kūno kultūros ugdymo turinys; 2) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokose; 3) lyčių lygybės klausimas; 4) darbas su fiziškai silpnesniais mokiniais; 5) mokymo priemonės ir įrengimai; 6) kūno kultūros aplinka; 7) neformalus švietimas; 8) socialiniai ir demografiniai pedagogų duomenys.

Statistinė tyrimo rezultatų analizė atlikta MS „Excel“ 2016 kompiuterių programa. Apskaičiuoti įvairių rodiklių aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir procentinės reikšmės, suapvalintos iki dešimtųjų skaičiaus dalių. Surinkta informacija, t. y. klausimynuose išsakyta mokytojų nuomonė, apibendrinta išlaikant visų tyrimo dalyvių anonimiškumą.

Tyrimo rezultatai

Kūno kultūros ugdymo turinys. Išanalizavus mokytojų atsakymus apie kūno kultūros ugdymo turinį nustatyta, kad visi pedagogai per pamokas moko komandinių žaidimų ir lengvosios atletikos (100 %). Lyginant rezultatus lyties aspektu, išsiaiškinta, kad visi vyrai (100 %) veda ne salėje (lauke) vykstančius užsiėmimus, o visos moterys (100 %) renkasi mokyti gimnastikos. Taip pat populiarūs ir individualūs žaidimai, kuriuos renkasi 83,3 % vyrų ir 60 % moterų.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokose. Nustatyta, kad didžiausia dalis apklaustųjų – 91,7 % vyrų ir 50 % moterų – mokinių pažangą ir pasiekimus vertina pažymiu, bet vis dėlto net pusė (50 %) apklaustų moterų ir 8,3 % vyrų mokinius vertina įskaityta arba neįskaityta.

Nagrinėjant pagrindinius mokinių vertinimo kriterijus išsiaiškinta, ką mokytojai dažniausiai vertina per kūno kultūros pamokas. Visi pedagogai – 100 % vyrų ir 100 % moterų – labiausiai vertina mokinių pastangas ir pažangą. Taip pat net 90 % moterų dažniausiai vertina mokinių technikos ir taktikos veiksmus, šį kriterijų renkasi taip pat ir 58,3 % vyrų. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad mokinių žinios ir mokėjimas jomis naudotis taip pat turi įtakos jų vertinimui – taip mano 41,7 % vyrų ir 60 % moterų. Tyrimo dalyvių nuomone, fizinis pajėgumas ir neformaliojo ugdymo rezultatai nėra esminiai dalykai, už kuriuos turi būti vertinami mokinių pasiekimai – bendrai jais vadovaujasi tik 16,6 % vyrų ir 30 % moterų (žr. 2 pav.).

Darbas su fiziškai silpnesniais mokiniais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visiems specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams kūno kultūros pamokos vyksta kartu su klase – taip atsakė 100 % mokytojų (vyrų ir moterų). Nė vienas iš jų (0 %) nenurodė, kad pamokas tokiems mokiniams veda specialistas (po pamokų).

Mokymo priemonės ir įrengimai. Kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybę daugelis mokytojų – 58,3 % vyrų ir 40 % moterų – įvertino kaip gerą. Tiek pat (40 %) moterų mokymo priemonių ir įrengimų kokybę vertina kaip pakankamą, tačiau tam pritaria tik 16,7 % vyrų. Kad kokybė yra nepakankama, nurodė 22,7 % visų respondentų (25 % vyrų ir 20 % moterų). Nė vienas pedagogas nepasirinko atsakymų, kad kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybė yra puiki arba bloga (žr. 3 pav.).

Analizuojant 4 pav. pateiktus kūno kultūros mokytojų atsakymus apie mokymo priemonių ir įrengimų kiekybę matyti, kad rezultatai pasiskirstė į keturias dalis, iš kurių trys – labai apylygės. 33,4 % vyrų ir 40 % moterų teigia, jog mokymo priemonių ir įrengimų pasirinkimas yra didesnis nei vidutinis. Beveik tiek pat vyrų (33,3 %) ir šiek tiek mažiau moterų (30 %) jį vertina kaip ribotą. Tačiau tiek pat moterų (30 %) mano, kad pasirinkimas vis dėlto yra pakankamas, o su tuo sutinka 25 % vyrų. Tik 8,3 % vyrų tvirtina, jog mokymo priemonių ir įrengimų pasirinkimas yra platus, bet nei vienas mokytojas nenurodo, kad jų pasirinkimas yra nepakankamas.

Kūno kultūros aplinka – dalyko ir mokytojų statusas mokykloje. Lygindami kūno kultūros dalyko statusą su kitais dalykais mokykloje, dauguma mokytojų (83,3 % vyrų ir 50 % moterų) teigia, kad kūno kultūros dalyko statusas yra toks pat kaip, pavyzdžiui, matematikos. Su tuo nesutinka 16,7 % vyrų ir 30 % moterų, jie mano, kad kūno kultūrai skiriamas žemesnis statusas, o 20 % moterų arba tik 9,1 % visų respondentų nuomone, kūno kultūrai skiriamas aukštesnis statusas.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip patys kūno kultūros mokytojai vertina savo specialybės statusą, palyginti su kitų dalykų mokytojais. Beveik visi apklausti pedagogai (100 % vyrų ir 80 % moterų) atsakė, kad jų statusas yra toks pat, išskyrus 20 % moterų, kurios mano, kad jų specialybės statusas yra aukštesnis negu kitų dalykų mokytojų.

Neformalusis švietimas. Nustatyta, kad daugiausia mokinių lankomas sportinės krypties neformaliojo švietimo būrelis mokyklose yra krepšinis, kurį veda beveik pusė visų kūno kultūros mokytojų (41,7 % vyrų ir 50 % moterų). Taip pat populiarūs yra tinklinio, kuriuos veda 50 % moterų, ir futbolo, kuriuos veda tiek pat (50 %) vyrų, būreliai. Nemažai mokytojų (33,3 % vyrų ir 60 % moterų) noriai organizuoja ir kitas, mokinius į neformalųjį švietimą įtraukiančias veiklas, tarp kurių dažniau minimi badmintonas ir stalo tenisas, rečiau – judrieji žaidimai ir lengvasis kultūrizmas (kūno rengyba).

Tyrimo rezultatų aptarimas

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose per kūno kultūros pamokas visi pedagogai moko komandinių žaidimų ir lengvosios atletikos. Palyginus rezultatus lyties aspektu nustatyta, kad visi vyrai veda ne salėje (lauke) vykstančius užsiėmimus, o visos moterys renkasi mokyti gimnastikos. Panašūs rezultatai gauti ir visos Europos mastu atliktame tyrime „Physical Education and Sport at School in Europe“ – žaidimai ir gimnastika Senajame žemyne yra dvi dažniausiai mokomos privalomos veiklos mokykloje Žr. European Commission/EACEA/Eurydice, Physical Education and Sport at School in Europe: Eurydice Report, 2013. .

Iš netradicinio fizinio aktyvumo veiklų Prienų rajono kūno kultūros mokytojai dažniausiai renkasi šaškių ar šachmatų žaidimą. Tačiau vyrai ne mažiau dėmesio skiria ir svarsčių kilnojimui, o daugiau nei pusė moterų kaip netradicinio fizinio aktyvumo formą naudoja smiginį. Galima teigti, kad tai iš tiesų atitinka bendrąsias Pradinio ir pagrindinio (2008) bei Vidurinio (2011) ugdymo programas, kuriose taip pat minimos saugios netradicinės, neolimpinės sporto šakos: rankų lenkimas, sportiniai šokiai, aerobika, riedlenčių sportas, riedučių sportas, šaškės, šachmatai, smiginis, kėgliai, svarsčių kilnojimas, joga, kovos menai, lėkščiasvydis ir kita.

Tyrimas atskleidė, kad Prienų rajono mokytojai mokinių pažangą ir pasiekimus kūno kultūros pamokose dažniausiai vertina pažymiu, nors pusė apklaustų moterų mokinius vertina įskaityta arba neįskaityta. Įdomu tai, jog netoliese esančio Alytaus miesto ir rajono bendrojo ugdymo įstaigose (gimnazijose ir pagrindinėse arba vidurinėse mokyklose) visi mokytojai mokinių pažangą ir pasiekimus kūno kultūros pamokose vertina tik pažymiu Žr. Laima Trinkūnienė, Donatas Adžgauskas, „Kūno kultūros dalyko situacija Alytaus miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklose“, 2015. .

Taip pat mūsų tyrimu nustatytas ir mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo kūno kultūros pamokose pagrindas. Būtent mokinių parodytos pastangos ir pasiekta pažanga yra esminis vertinimo kriterijus kūno kultūros pamokose, juo vadovaujasi visi apklausti Prienų rajono mokytojai. Svarbu paminėti ir kitą dažnai pedagogų akcentuojamą dalyką – mokinių technikos ir taktikos veiksmus, į kuriuos dėmesį atkreipia net 90 % apklaustų moterų ir 58,3 % vyrų. Emeljanovo ir Trinkūnienės Žr. Arūnas Emeljanovas, Laima Trinkūnienė, „Mokinių požiūris į pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose“, 2011. tyrimas atskleidė Lietuvos didžiųjų miestų vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose. Remdamiesi tyrimo rezultatais, jo autoriai padarė išvadą, kad dauguma vyresniųjų klasių mokinių per kūno kultūros pamokas norėtų būti vertinami pažymiu ir kad pagrindinis vertinimo kriterijus būtų pastangos. Taigi, kalbant apie didžiausią įtaką vertinimui kūno kultūros pamokose darančius veiksnius, galima teigti, jog mūsų tyrimu išsiaiškintas mokytojų požiūris ir kitų autorių moksliniu tyrimu nustatyta vyresniųjų klasių mokinių nuomonė iš tiesų sutampa.

Nustatyta, kad visiems specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams kūno kultūros pamokos vyksta kartu su klase ir kad apskritai tokių mokinių yra mažai. Daugiau nei trečdalis visų apklaustų mokytojų teigia, kad problemos, susijusios su specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių įtraukimu į kūno kultūros pamokas, nemato, anot jų, fiziškai silpnesni mokiniai pamokoje neatlieka tų pratimų ar veiklų, kurių negali dėl savo sveikatos. Šiek tiek mažiau mokytojų išskiria ribotas darbo su tokiais vaikais galimybes laiko ir dėmesio atžvilgiu. Pastaroji mokytojų įvardyta problema iš dalies buvo atskleista Poteliūnienės, Blauzdžio ir Juškelienės Žr. Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė, „Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas“, 2012. tyrimu, kuriuo buvo nustatyta, jog net pusei Lietuvos kaimo vietovių kūno kultūros mokytojų stinga specialiųjų gebėjimų dirbti su prastesnės sveikatos mokiniais; trečdaliui trūksta kompetencijos tinkamai organizuoti pamoką, kai sporto salėje yra ne viena klasė; kas ketvirtas neturi pakankamai įgūdžių individualizuoti mokinių fizinį krūvį. Palyginti su didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbančiais kūno kultūros specialistais, jie taip pat menkiau vertina savo pasirengimą taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas.

Paaiškėjo, kad atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos vaikams dažniausiai siūloma veikla yra šaškių ar šachmatų žaidimas, tačiau kas antras pedagogas kaip vieną iš alternatyvų sergantiems mokiniams siūlo pamoką stebėti salėje be jokios veiklos. Nors įvairiuose Lietuvos mokinių fizinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose rašoma, jog kūno kultūros mokytojas turėtų atidžiai globoti silpnesnės sveikatos ir prasčiau pasirengusius moksleivius bei išradingai juos įtraukti į mokymo procesą – kūno kultūros pamokas ir neformalųjį ugdymą, vis dėlto Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose silpno fizinio pajėgumo mokiniams yra skiriama labai mažai dėmesio, be to, jų fizinis aktyvumas yra nepakankamas Žr. Laima Trinkūnienė, Renata Rutkauskaitė, Arūnas Emeljanovas, Sigitas Alubauskas, „Papildomo fizinio aktyvumo pratybų poveikis silpno fizinio pajėgumo mergaitėms“, 2009. .

Ištirta, kad Prienų rajono mokyklose kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybė, daugelio mokytojų požiūriu, yra gera, kiekybė – didesnė nei vidutinė, o už jų priežiūrą dažniausiai atsakingi patys fizinio ugdymo pedagogai arba mokyklos ūkvedys. Beveik analogiškus Šakių rajono savivaldybės kūno kultūros mokytojų mokymo priemonių ir įrengimų būklės vertinimo rezultatus paskelbė Trinkūnienė ir Vensas Žr. Laima Trinkūnienė, Edvinas Vensas, “Learning Environment in Physical Education in Šakiai and Šakiai District: Comparative Analysis,” 2015. . Tyrimo autoriai, išanalizavę kūno kultūros mokymo(si) aplinką bendrojo ugdymo mokyklose Šakių mieste ir rajone bei palyginę gautus rezultatus, nustatė, kad visi miesto mokyklose dirbantys pedagogai kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybę bei kiekybę įvertino kaip gerą arba puikią, o dauguma rajono mokyklų mokytojų – kaip pakankamą. Norėtųsi atkreipti dėmesį į mūsų tyrimo rezultatus, jog dažniausiai rūpinimosi mokyklos sporto įranga atsakomybė tenka kūno kultūros mokytojui arba mokyklos ūkvedžiui. Tačiau Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme Žr. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas, 2013. deklaruojamas principas, kad švietimo įstaigose už sporto bazių būklę, aprūpinimą mokymo priemonėmis, saugią ir sveiką sportavimo aplinką ne tik per pamokas, bet ir po jų bei mokinių atostogų metu atsako mokyklų vadovai.

Respondentų teigimu, palyginti su kitais mokomaisiais dalykais, pavyzdžiui, matematika, kūno kultūros dalyko statusas yra toks pat. Kūno kultūros mokytojai taip pat adekvačiai vertina ir savo specialybės statusą, lygindami jį su kitų dalykų mokytojų statusu. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniame pranešime Žr. Snieguolė Vaičekauskienė, Erika Kiseliovė, Kristina Kardelytė, Jelizaveta Tumlovskaja, Rasa Ginčaitė-Nenartovičienė, Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė: Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, 2013. teigiama, kad 113 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metu iš visų formaliojo švietimo mokomųjų dalykų geriausiai buvo įvertintos būtent kūno kultūros pamokos, pirmąją vietą užleisdamos tik neformaliojo švietimo pamokoms. Daugelio apklaustų vyrų įsitikinimu, mokykloje, kurioje jie dirba, vietoje kūno kultūros pamokų kitos pamokos vedamos labai retai, o daugumos moterų manymu, – niekada. Šis rezultatas yra džiuginantis, nes globaliu tyrimu Žr. Ken Hardman, “Physical Education in Schools: A Global Perspective,” 2008. nustatyta, kad fizinio lavinimo pamokos, lyginant su kitomis akademinėmis disciplinomis mokykloje, yra atšaukiamos (nevykdomos) dažniau.

Prienų rajono fizinio ugdymo specialistų požiūriu, svarbiausios problemos (rūpesčiai, sunkumai), susijusios su mokykline kūno kultūra, netinkama mokyklos sporto bazė ir per mažas kūno kultūros pamokų skaičius. Gauti duomenys iš dalies patvirtina ir kitų tyrėjų nuomones. Tiek užsienio autorių Žr. Ken Hardman, “The Situation of Physical Education in Schools: A European Perspective,” 2008; Kate A. Jenkinson, Amanda C. Benson, “Barriers to Providing Physical Education and Physical Activity in Victorian State Secondary Schools,” 2010; Ken Hardman, Ken Green (eds.), Contemporary Issues in Physical Education: International Perspectives, 2011. straipsniuose, tiek Lietuvos mokslininkų Žr. Rasa Jankauskienė, „Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategija: kūno kultūra ar kūno kultas?“, 2008; Laimutė Kardelienė, Laima Trinkūnienė, Kęstutis Kardelis, Darius Masiliauskas, „Kūno kultūros mokytojo nuomonė apie ugdytinių asmenines savybes kaip pedagoginės sąveikos prielaidą“, 2013. darbuose minima, jog neigiamą poveikį edukacinei kūno kultūros aplinkai daro: žemas dalyko statusas, nepakankamas pamokų skaičius, prastos infrastruktūros sąlygos – materialinių išteklių, pavyzdžiui, inventoriaus trūkumas, taip pat ir skurdi, nefunkcionali mokymo(si) aplinka bei kiti veiksniai.

Nors daugiausia mokinių Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose lanko krepšinio būrelį, bet nemažai vaikų renkasi ir kitas, kūno kultūros mokytojų vedamas neformaliojo švietimo veiklas – tinklinio, futbolo, badmintono ir stalo teniso būrelius. Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, šio krašto bendrojo ugdymo mokyklose sportinio užimtumo būrelius lankančių mokinių skaičius 2009–2012 metų laikotarpiu kito netolygiai. 2009–2010 m. m. pabaigoje mokyklų būreliuose sportuojančių mokinių buvo 947, 2010–2011 m. m. gale – 787, o baigiantis 2011–2012 mokslo metams – 817. Aiškinama, kad labiausiai šių rodiklių kaitai įtaką darė mažėjantis bendras mokinių skaičius ir sporto trenerių kaita Žr. Lyderio grupė, Prienų rajono savivaldybės sporto, jaunimo užimtumo ir kultūros galimybių studija, 2012. . Šarkauskienė Žr. Asta Šarkauskienė, “Non-Formal Physical Education in School as Factor for Innate Physical Powers Training,” 2013. , tyrusi neformaliojo fizinio švietimo įtaką 11–13 metų vaikų įgimtų fizinių galių vystymuisi, priėjo išvadą, jog tinkamai įgyvendinamas neformaliojo kūno kultūros ugdymo turinys teigiamai veikia vaikų fizinę sveikatą, vystymąsi ir pajėgumą. Dėl to galima teigti, kad Prienų rajono bendrojo ugdymo mokyklose kūno kultūros mokytojų noriai organizuojami neformaliojo fizinio ugdymo būreliai mokiniams teikia ne vien dvasinę bei socialinę, bet ir fizinę naudą.

Išvados

1.Prienų rajono kūno kultūros mokytojai pamokose dažniausiai moko ir daugiausia laiko skiria komandiniams žaidimams, lengvajai atletikai ir ne salėje (lauke) vykstantiems užsiėmimams. Iš netradicinių fizinio aktyvumo veiklų pamokose mokytojai dažniausiai naudoja šaškių ar šachmatų žaidimą, svarsčių kilnojimą ir smiginį.

2. Didžioji dalis pedagogų mokinių pažangą ir pasiekimus kūno kultūros pamokose vertina pažymiu. Mokytojai per kūno kultūros pamokas mokinius dažniausiai vertina už jų parodytas pastangas ir pasiektą pažangą.

3. Visiems specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams kūno kultūros pamokos vyksta kartu su klase. Daugumos mokytojų nuomone, kūno kultūros mokymo priemonių ir įrengimų kokybė mokykloje yra gera, o kiekybinis pasirinkimas – didesnis nei vidutinis.

4. Prienų rajono kūno kultūros mokytojų nuomone, ir kūno kultūros dalyko, ir mokytojų statusas yra toks pat kaip kitų mokomųjų dalykų. Daugiausia mokinių lankomi sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai mokyklose yra krepšinis, tinklinis, futbolas, badmintonas ir stalo tenisas.

Literatūra

• Emeljanovas, Arūnas; Laima Trinkūnienė, „Mokinių požiūris į pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose“, Filosofija. Sociologija, 2011, t. 22 nr. 4, p. 466–475.
• European Commission/EACEA/Eurydice, Physical Education and Sport at School in Europe: Eurydice Report, Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2013.
• Hardman, Ken, “Global Issues in the Situation of Physical Education in Schools” | Ken Hardman, Ken Green (eds.), Contemporary Issues in Physical Education: International Perspectives, Maidenhead, Berkshire, England: Meyer & Meyer Sport (UK) Ltd., 2011, pp. 11–29.
• Hardman, Ken, “Physical Education in Schools: A Global Perspective,” Kinesiology, 2008, vol. 40, no. 1, pp. 5–28.
• Hardman, Ken, “The Situation of Physical Education in Schools: A European Perspective,” Human Movement, 2008, vol. 9, no. 1, pp. 5–18.
• Hardman, Ken; Joe J. Marshall, Second Worldwide Survey of School Physical Education: Final Report, Berlin: International Council of Sport Science and Physical Education, 2009.
• Hardman, Ken; Ken Green (eds.), Contemporary Issues in Physical Education: International Perspectives, Maidenhead, Berkshire, England: Meyer & Meyer Sport (UK) Ltd., 2011.
• Jankauskienė, Rasa, „Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategija: kūno kultūra ar kūno kultas?“, Medicina, 2008, t. 44, nr. 5, p. 346–355.
• Jankauskienė, Rasa; Brigita Miežienė, „Physical Education Teachers’ Perceptions of School Health Education and Social Support for It: Results of the Pilot Study“, Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2011, nr. 1 (80), p. 29–35.
• Jenkinson, Kate A.; Amanda C. Benson, “Barriers to Providing Physical Education and Physical Activity in Victorian State Secondary Schools,” Australian Journal of Teacher Education, 2010, vol. 35, no. 8, pp. 1–17.
• Kardelienė, Laimutė; Laima Trinkūnienė, Kęstutis Kardelis, Darius Masiliauskas, „Kūno kultūros mokytojo nuomonė apie ugdytinių asmenines savybes kaip pedagoginės sąveikos prielaidą“, Pedagogika, 2013, t. 109, p. 134–140.
• Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas, 2013 m. gruodžio 19 d. nr. XII-699, Vilnius [žiūrėta 2016 m. balandžio 23 d.].
• Lyderio grupė, UAB, Prienų rajono savivaldybės sporto, jaunimo užimtumo ir kultūros galimybių studija, 2012 [žiūrėta 2016 m. balandžio 26 d.].
• Paurienė, Vitalija; Dinalda Dovidauskaitė, „Mokinių sveikata: kaip ją išsaugoti?“, Švietimo problemos analizė, 2015, nr. 11 (135), p. 1–12.
• Poteliūnienė, Sniegina; Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė, „Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas“, Pedagogika, 2012, t. 105, p. 94–101.
• Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos: Kūno kultūra (10 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu nr. ISAK-2433.
• Stočkus, Andrius; Eugenija Adaškevičienė, „Kūno kultūros mokytojų darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos“, Sporto mokslas, 2012, nr. 2 (68), p. 13–18.
• Šarkauskienė, Asta, “Non-Formal Physical Education in School as Factor for Innate Physical Powers Training,” LASE Journal of Sport Science, 2013, vol. 4, no. 2, pp. 191–204.
• Trinkūnienė, Laima; Donatas Adžgauskas, „Kūno kultūros dalyko situacija Alytaus miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklose“, Sporto mokslas, 2015, nr. 3 (81), p. 11–16.
• Trinkūnienė, Laima; Edvinas Vensas, “Learning Environment in Physical Education in Šakiai and Šakiai District: Comparative Analysis,” Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 2015, vol. 3 (98), pp. 50–57.
• Trinkūnienė, Laima; Renata Rutkauskaitė, Arūnas Emeljanovas, Sigitas Alubauskas, „Papildomo fizinio aktyvumo pratybų poveikis silpno fizinio pajėgumo mergaitėms“, Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2009, nr. 4 (75), p. 86–92.
• Vaičekauskienė, Snieguolė; Erika Kiseliovė, Kristina Kardelytė, Jelizaveta Tumlovskaja, Rasa Ginčaitė-Nenartovičienė, Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė: Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas, Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2013 [žiūrėta 2016 m. balandžio 26 d.].
• Vidurinio ugdymo bendrosios programos: Kūno kultūra (9 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269.

The Situation of Physical Education in the Schools of the Prienai Region: The Teachers’ Point of View

Summary. The aim of the research was to reveal the situation of physical education in Prienai region schools from the teachers’ point of view. The object of the research – the situation of physical education in Prienai region schools by teachers’ point of view. Methods. The survey was carried out using questionnaire with reference to Sport Science and Physical Education Councils’ (ICSSPE/IOC) international study “Second World-Wide Survey of School Physical Education, Final Report” (Hardman & Marshall, 2009). Questionnaires were distributed to all 12 Prienai region schools, while the questions were answered by all 22 (100 percent) physical education teachers (12 men and 10 women).

Results and Conclusions. Research reveals that in Prienai region: a) physical education teachers mainly teach team games, athletics and organize outdoor activities; b) as the unconventional physical activities teachers mostly use checkers or chess, weight lifting and darts; c) teachers evaluate students’ progress and achievements in physical education lessons based on the grades; d) teachers prefer an efforts and progress being the best criterion of the students’ achievements assessment; e) physical education lessons for boys and girls (separately from each other) are largely implemented from the ninth grade; f) physical education classes for all physically weaker pupils are conducted in conjunction with the whole class; g) for students, who are exempted from physical activity due to health conditions or temporary illness, teachers usually offer to play checkers or chess and propose unconventional activities, such as exercise books for physical education and assistance to a teacher during the lesson; h) physical education teaching tools and learning equipment quality at schools is good, whereas quantity is above average; j) the status of physical education subject as well as the status of physical education teachers’ are the same as the any other subjects and its’ teachers at school; k) the main problems, related with physical education in school, by teachers’ position are an inappropriate sports training facilities and also too small number of physical education lessons; l) basketball, volleyball, football, badminton and table tennis are the most offered sports type non-formal education activities for the pupils; m) competitions at school or outside of school and additionally pedagogues approach, because it will be a benefit for pupils health or future profession are fundamental tools, which teachers apply their students to encourage the attendance these non-formal education activities.

Keywords: physical education, the situation, school, teachers’ attitude.