Straipsnis Žieminių kviečių grūdų technologinių savybių kitimas sandėliavimo metu

Santrauka. Tirta geras kepamąsias savybes turinčių žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) veislių ‛Ada’ (kilmės šalis Lietuva) ir ‛Zentos’ (kilmės šalis Vokietija) technologinių savybių kitimas grūdų sandėliavimo metu. Bandymai daryti 2002–2005 m. Grūdai suskirstyti į tris grupes, atsižvelgus į kviečių mitybos sąlygas: 1) atsinaujinus vegetacijai azoto trąšomis netręštų kviečių grūdai, 2) atsinaujinus vegetacijai tręštų vieną kartą pagal N₆₀ bei N₉₀ normas ir 3) tręštų pagal per 2–3 kartus paskirstytas N₁₂₀ bei N₁₅₀ normas. Grūdai laikyti maišuose sandėlyje, kuriame laikymo sąlygos nebuvo reguliuojamos. Bandiniai analizuoti po 30, 60, 90 ir 360 laikymo dienų. Duomenys rodo, kad technologinių savybių skirtumai tarp veislių išliko per visą sandėliavimo laiką: veislės ‛Ada’ žieminių kviečių grūdai turėjo daugiau baltymų bei šlapiojo glitimo, glitimo indeksas bei sedimentacija buvo mažesni, o kritimo skaičius didesnis, palyginti su veislės ‛Zentos’ grūdais. Laikomuose grūduose buvo ryškiausios kritimo skaičiaus didėjimo ir sedimentacijos indekso mažėjimo tendencijos: kritimo skaičius per pirmąsias 30 d. padidėjo vidutiniškai 20 sekundžių, tolesnio sandėliavimo iki 360 d. metu didėjo po 7–9 sekundes kas 30 dienų. Sedimentacijos indeksas po pirmųjų 90 laikymo dienų buvo vidutiniškai 4 ml, po 360 d. – 10–13 ml mažesnis, palyginti su buvusiu iš karto po derliaus nuėmimo. Didesni grūdų šlapiojo glitimo kiekio ir kokybės pokyčiai įvyko per pirmąsias 60 sandėliavimo dienų: glitimo sumažėjo vidutiniškai 1,6–1,9 proc. vieneto, glitimo indeksas padidėjo 6–9 vienetais. Laikomų grūdų baltymų kiekio didėjimo tendencija nebuvo reikšminga, o jų technologinių savybių pokyčiai nepriklausė nuo grūdų brendimo laikotarpio meteorologinių sąlygų. Gausiau azoto trąšomis tręštų kviečių sedimentacijos, šlapiojo glitimo kiekio ir kokybės kitimo intensyvumo tendencijos buvo ryškesnės.

Pagrindiniai žodžiai: Triticum aestivum L., tręšimas, veislės, baltymai, glitimas, sedimentacija, kritimo skaičius.

Lietuvoje augintų ir pagal N₀, ₆₀, ₉₀, ₁₅₀ normas tręštų 1999 m. derliaus žieminių kviečių veislių ‛Zentos’ bei ‛Širvinta’ grūdai laikyti aštuonis mėnesius Žr. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Daiva Vismantienė, „Auginimo sąlygų ir laikymo įtaka kviečių technologinėms savybėms“, 2002. . Laikomų kviečių grūdų baltyminių medžiagų pokyčiams turėjo įtakos veislės ypatumai ir naudotų azoto trąšų kiekis. Nustatyta, kad laikomuose grūduose šlapiojo glitimo kiekis sumažėjo 1,0–3,6 proc. vieneto. Pirmuosius du mėnesius mažėjęs fermentinis aktyvumas nuo ketvirto grūdų laikymo mėnesio ėmė didėti, o kritimo skaičius sumažėjo.

Nepakanka duomenų apie įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis augusių ir brendusių, geromis grūdų kepamosiomis savybėmis pasižyminčių žieminių kviečių veislių laikomų grūdų kokybės pokyčius.

Tikslas – išnagrinėti tręšimo azoto trąšomis poveikį geromis kepamosiomis savybėmis pasižyminčių žieminių kviečių veislių grūdų technologinių savybių – baltymų, sedimentacijos indekso, šlapiojo glitimo kiekio bei pagal glitimo indeksą vertintos jo kokybės ir kritimo skaičiaus – kitimui grūdų laikymo metu.

Sąlygos ir metodai

Tyrimai atlikti 2002–2005 m. Lietuvos žemdirbystės institute. Vertintos labai geras kepamąsias savybes turinčios veislių grupės Žr. Lietuvos sąlygomis tinkamiausių augalų veislių 2007 m. sąrašas, 2007. žieminių kviečių veislės ‛Ada’ ir ‛Zentos’. Žieminiai kviečiai auginti Vidurio Lietuvos (Dotnuva) lengvo priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2) (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol, CMg-n-w-can), turinčiame 1,3 % organinės anglies (2,2 % humuso), vidutinį kiekį judriųjų fosforo ir kalio.

Pagal kviečių mitybą mineralinėmis azoto trąšomis pavasario ir vasaros laikotarpiu grūdai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė – nuo vegetacijos atsinaujinimo mineralinėmis azoto trąšomis netręštų kviečių grūdai. Šios grupės kviečių buvo trys tręšimo iš rudens variantai: tręšta kompleksinėmis N₃₂P₈₀K₁₂₀S₆, vienanarėmis P₈₀K₁₂₀ trąšomis ir visai netręšta. Antroji grupė – atsinaujinus vegetacijai (BBCH 23–25) vieną kartą amonio salietra pagal 60 ir 90 kg ha⁻¹ azoto normas tręštų kviečių grūdai. Trečioji grupė – grūdai kviečių, tręštų pagal 120 bei 150 kg ha⁻¹ azoto normas, paskirstytas atitinkamai N₉₀+N₃₀+N₀, N₉₀+N₃₀+N₃₀, N₉₀+N₀+N₆₀ atsinaujinus vegetacijai (BBCH 23–25), bamblėjimo tarpsniu (BBCH 31–32) ir vamzdelėjimo pradžioje (BBCH 39–41). Antrosios ir trečiosios grupių kviečiai tręšti kompleksinėmis trąšomis N₃₂P₈₀K₁₂₀S₆.

Tirti 2002–2004 m. derliaus grūdai. Saulėtas grūdų brendimo laikotarpis, pradedant grūdo užmezgimu ir baigiant kietąja branda, bei pakankamas dirvožemio drėgnumas 2002 m. buvo palankūs baltymų sintezei. 2003 m. sausra, prasidėjusi grūdams bręstant, nudžiovino lapus ir sutrikdė maisto medžiagų patekimą iš lapų į varpas ir grūdus. 2002 ir 2003 m. nukulti grūdai buvo mažesnio nei 15 % drėgnio, todėl prieš sandėliavimą jų nereikėjo džiovinti. 2004 m. laikotarpis nuo grūdų formavimosi iki kietosios brandos buvo optimalaus drėgnumo.

Pasiekę kietąją brandą žieminiai kviečiai buvo nupjauti. Didesnio nei 14 % pradinio drėgnio grūdai buvo džiovinti +50 °C temperatūroje ventiliuojant. Kiekvieno laukelio grūdai buvo supilti į atskirus maišus. Vienas ant kito sukrauti maišai su grūdais sandėliuoti 30, 60, 90 ir 360 dienų. Sandėlio oro temperatūra ir drėgnumas nebuvo reguliuojami, todėl atitiko ūkiniuose sandėliuose esančias laikymo sąlygas. Laikomų grūdų drėgnis priklausė nuo aplinkos sąlygų. Lietingais (2004) metais buvo padėti laikyti 13,8–14,2 % drėgnio grūdai. Per pirmuosius du sandėliavimo mėnesius drėgmės kiekis grūduose šiek tiek padidėjo, palyginti su pradiniu kiekiu (1 lentelė).

Į sandėlį patekus natūraliai iki 11,1–11,6 % drėgnio išdžiūvusiems tirtų veislių grūdams, sandėliavimo metu jų drėgnis padidėjo nežymiai. Per tyrimų laikotarpį laikomų grūdų drėgnis atitiko arba buvo labai artimas rekomenduojamiems saugaus grūdų laikymo rodikliams. Saugus drėgnis, tinkamas ilgai sandėliuoti kviečių grūdus, yra 14 % arba mažesnis Žr. Grūdų sandėliavimo vadovas, 2006; William Wilcke, Kenneth Hellevang, “Storage Management,” 2005. .

Ką tik nukultų bei nustatytą laiką išlaikytų grūdų bandiniai buvo malami laboratoriniu Perteno malūnu: 3 303 – atlikti grūdų drėgnumo analizei ir 3 100 – ištirti technologinėms savybėms. Grūdų bei malinio drėgnis nustatytas juos 2 valandas džiovinus +130 °C temperatūroje (LST ISO 712:2000 Žr. Grūdai ir grūdų produktai: drėgmės kiekio nustatymas: įprastinis pamatinis metodas, LST ISO 712:2000. , atitinkantis ISO 712:1998 standartą). Sauso malinio baltymų kiekis procentais apskaičiuotas Kjeldalio metodu nustatytą azoto kiekį padauginus iš koeficiento 5,7 (LST 1523:1998 Žr. Grūdai ir grūdų produktai, kombinuotieji pašarai ir jų žaliavos: azoto kiekio nustatymas Kjeldalio metodu ir baltymų kiekio apskaičiavimas, LST 1523:1998. , atitinkantis ICC 105/2:1994 standartą). Miltų sedimentacija nustatyta Zeleny metodu (LST 1517:1998 Žr. Tiriamųjų kviečių bandinių paruošimas sedimentacijos analizei, LST 1517:1998. bei LST 1498:1997 Žr. Sedimentacijos rodiklio nustatymas (pagal Zeleny): apytikris miltų kepimo savybių įvertinimas, LST 1498:1997. , atitinkantys ICC 118:1972 bei ICC 116/1:1994 standartus). Perteno „Glutomatic“ aparatu 14 % drėgnio malinyje nustatytas šlapiojo glitimo kiekis (LST 1571:1999 Žr. Maltų kviečių ir kvietinių miltų (Triticum aestivum) šlapiojo glitimo kiekio ir kokybės (glitimo indeksas pagal Perteną) nustatymas, LST 1571:1999. , atitinkantis ICC 155:1994 standartą). Išplautas glitimas centrifuguotas Perteno centrifugoje 2015. Glitimo indeksas (GI vienetai) apskaičiuotas nustačius per sietą neišsiskyrusio glitimo bei viso po centrifugavimo gauto glitimo kiekio santykį ir išreiškus procentais. Glitimas apibūdintas pagal skalę: silpnas – kai GI 0–50, optimalus – kai 50–85, stiprus – kai 85–100 vienetų. Kritimo skaičius (fermento α-amilazės aktyvumas) nustatytas Hagbergo-Perteno metodu, naudojant prietaisą „Falling Number 1500“ (LST ISO 3093:1999 Žr. Grūdai: kritimo skaičiaus nustatymas, LST ISO 3093:1999. , atitinkantis ISO 3093:1982 standartą).

Bandymų duomenys statistiškai apdoroti programomis Anova bei Stat-Eng, taikant paketą Statistika 6.0. Pateikti grūdų technologinių savybių bei įvairių tręšimo lygių vidutiniai trejų metų duomenys ir standartinės vidurkių paklaidos. Apskaičiuota visos imties grūdų technologinių savybių rodiklių tiesinė koreliacija (r) bei vidutinės rodiklių vertės ir standartinės vidurkių paklaidos. Pateikti tręšimo pagal įvairias azoto trąšų normas sąlygomis augintų kviečių grūdų technologinių savybių ir sandėliavimo trukmės koreliacijos (r) bei regresijos lygties y = a + bx koeficientai. Regresijos lygties x vertės yra grūdų laikymo iki vienerių metų dienos.

Rezultatai ir jų aptarimas

Baltymų kiekis. Nevienodos meteorologinės sąlygos atskleidė žieminių kviečių veislių skirtumus. Nepalankiais baltymams kaupti 2004 m. ką tik nukultuose žieminių kviečių veislės ‛Ada’ grūduose buvo sukaupta vidutiniškai 1,9 proc. vieneto baltymų daugiau, palyginti su veislės ‛Zentos’ grūdais (1 pav.). Per 30 pirmųjų laikymo dienų nepalankiais metais brendusiuose veislės ‛Zentos’ grūduose baltymų kiekis padidėjo 0,8, veislės ‛Ada’ – 0,4 proc. vieneto. Ilgiau laikomuose grūduose baltymų kiekis iš esmės nepakito. Baltymams kaupti buvo palankūs 2002 ir 2003 m.: vidutiniais duomenimis, grūduose baltymų buvo daugiau nei 11,5 %. Esant šiltiems, saulėtiems orams bei optimaliam drėgnumui, sparčiai vyksta baltymų sintezė ir subręsta daug baltymų turintys grūdai Žr. Maria Corbellini, M. G. Canevar, Lorenzo Mazza, Mario Ciaffi, Domenico Lafiandra, Basilio Borghi, “Effect of the Duration and Intensity of Heat Shock during Grain Filling on Dry Matter and Protein Accumulation: Technological Quality and Protein Composition in Bread and Durum Wheat,” 1997. . Palankiais baltymams kauptis metais brendusiuose grūduose po 30, 60 ir 90 sandėliavimo dienų baltymų kiekis iš esmės liko toks pat, koks buvo tik ką nukultuose grūduose. Šiek tiek daugiau baltymų rasta 360 d. laikytuose abiejų veislių kviečių grūduose, palyginti su laikytais 30–90 d. Vidutiniais trejų metų duomenimis, 60–90 dienų sandėliuotuose grūduose, palyginti su tik ką nukultais, buvo 0,2–0,4 proc. vieneto daugiau baltymų. Pastebėta tendencija, kad po 360 d. baltymų kiekis dar šiek tiek padidėjo. Tarp įvairių azoto trąšų normų, skirtų kviečiams tręšti, nebuvo poveikio laikomų grūdų baltymų kiekiui esminių skirtumų. Tai patvirtina G. Juodeikienės ir kt. Žr. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Daiva Vismantienė, „Auginimo sąlygų ir laikymo įtaka kviečių technologinėms savybėms“, 2002. teiginį, kad laikomų grūdų baltymų kiekio varijavimas nepriklauso nuo to, pagal kokią azoto trąšų normą buvo tręšti žieminiai kviečiai. Tyrimų metu kai kuriais metais laikomuose grūduose išryškėjo baltymų kiekio didėjimo tendencija. Ši tendencija gali būti susijusi ir su tuo, kad grūdai kvėpuodami naudojo angliavandenius, ir su analizavimo tikslumo niuansais.

Vadovaujantis ISO 20483:2006 Žr. Varpinių ir ankštinių javų grūdai: azoto kiekio nustatymas ir žalio baltymo kiekio apskaičiavimas: Kjeldalio metodas (ISO 20483:2006), LST EN ISO 20483:2007. standartu, kai grūduose yra 10 % baltymų, tarp pakartotų analizių leistinas iki 0,25, kai 15 % – 0,59 absoliučios vertės vienetų skirtumas. Įvairiose laboratorijose nustatomo laikomų grūdų baltymų kiekio skirtumai gali būti iki 0,74 absoliučios vertės vienetų Žr. Mark E. Casada, Katherine L. O’Brien, “Accuracy and Repeatability of Protein Content Measurements for Wheat during Storage,” 2003. . Tyrimų metu gauti skirtumai dažnai atitiko analizės atkuriamumo ribas. Laikomų žieminių kviečių baltymų kiekio, nustatyto infraraudonųjų spindulių analizatoriumi, verčių svyravimas nuo 0,2 iki 0,3 proc. vieneto atitinka analizės metodikos leistinas tyrimo ribas Žr. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Daiva Vismantienė, „Auginimo sąlygų ir laikymo įtaka kviečių technologinėms savybėms“, 2002. . Tyrimai parodė, kad laikomų grūdų baltymų kiekis, apskaičiuotas Kjeldalio metodu grūduose nustačius bendrojo azoto kiekį, nesumažėjo.

Sedimentacija. Tręšimas azoto trąšomis atskleidė, kad yra skirtumų tarp veislėms ‛Ada’ ir ‛Zentos’ būdingų baltyminių medžiagų kokybę apibūdinančių sedimentacijos indekso verčių. Tręšimas azoto trąšomis vidutiniškai 20 vienetų padidino kviečių veislės ‛Zentos’ grūdų sedimentacijos rodiklio vertes (2 pav.).

Ką tik nukultų azoto trąšomis netręštų ir tręštų pagal N_120–150 normą veislės ‛Ada’ grūdų šis skirtumas buvo vidutiniškai 13 vienetų. Azoto trąšomis netręštų abiejų veislių grūdų sedimentacijos indekso vertės buvo panašios. Grūdų sandėliavimo metu pastebėta abiejų veislių kviečių grūdų sedimentacijos indekso verčių mažėjimo tendencija. Ši tendencija buvo nuosekli nepriklausomai nuo to, kokiomis meteorologinėmis bei tręšimo sąlygomis kviečiai augo ir brendo. Per pirmąsias 30 ir 60 laikymo dienų pokyčiai buvo nedideli. Vidutiniais trejų metų visų tręšimo lygių duomenimis, per 90 d. laikomų grūdų sedimentacijos vertės sumažėjo 4 ml: veislės ‛Ada’ grūdų – nuo 43 iki 39, ‛Zentos’ – nuo 41 iki 37 ml.

Gauti duomenys patvirtina šių veislių pjūties vėlinimo tyrimų metu padarytą išvadą, kad per pirmąsias 30 laikymo dienų visiškai subrendusių grūdų sedimentacija šiek tiek sumažėja (tendencija) Žr. Jurgita Cesevičienė, Audronė Mašauskienė, „Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui“, 2008. . Esminis sandėliuojamų grūdų sedimentacijos sumažėjimas, palyginti su ką tik nukultais, buvo po 360 sandėliavimo dienų. Per 360 laikymo dienų grūdų sedimentacijos indeksas, priklausomai nuo veislės, sumažėjo 7–11 ml, palyginti su laikytais 90 d. Laikymo metu sedimentacijos indekso pokyčiai buvo ryškesni didesnį pradinį indeksą turinčių grūdų. Taigi per 360 laikymo dienų pagal N_120–150 normą azoto trąšomis tręštų kviečių veislės ‛Zentos’ grūdų sedimentacijos vertės sumažėjo 18 vienetų, o veislės ‛Ada’ – 12 vienetų, palyginti su netręštų azoto trąšomis, kurių sumažėjo atitinkamai 11 ir 9 vienetais.

Kai sedimentacijos vertės yra didelės, jų mažėjimas dėl sandėliavimo ūkiniu atžvilgiu nėra labai svarbus, nes grūdų klasė Žr. Kviečiai: supirkimo ir tiekimo reikalavimai, LST 1524:2003. dėl šio rodiklio nesumažėja. Tačiau kai sedimentacijos rodiklio vertės yra priartėjusios prie ribos, žemiau kurios grūdai yra mažesnės vertės, net ir nedidelis sedimentacijos vertės sumažėjimas sandėliavimo metu gali padaryti ekonominių nuostolių. Ūkiniu atžvilgiu sedimentacijos verčių mažėjimas sandėliavimo metu esminę įtaką duoninių grūdų kokybei galėtų turėti tais atvejais, kai kviečiai netręšti azoto trąšomis arba kai dėl nepalankių kviečiams bręsti sąlygų azoto trąšomis tręštų kviečių sedimentacijos vertės yra mažos. Tokiais atvejais pagal sedimentacijos indekso vertes abiejų veislių grūdai, prieš sandėliavimą įvertinti kaip I maistinių grūdų kokybės klasės, kai sedimentacija ne mažesnė nei 35 ml, po 360 d. ar dar ilgiau trunkančio sandėliavimo gali būti įvertinti kaip žemesnės klasės.

Šlapiojo glitimo kiekis. Vidutiniais trejų metų duomenimis, kviečių veislės ‛Ada’ kietosios brandos grūduose šlapiojo glitimo buvo nuo 3,6 iki 6,4 proc. vieneto daugiau, palyginti su vienodomis tręšimo sąlygomis augusiais veislės ‛Zentos’ kviečiais. Žieminių kviečių grūduose šlapiojo glitimo didžiausios vertės buvo baltymų sintezei palankiais 2002 m. (3 pav.).

Tręšimas azoto trąšomis labai padidino šlapiojo glitimo kiekį žieminių kviečių veislės ‛Zentos’ grūduose, palyginti su netręštais azotu. Sandėlyje laikomuose abiejų veislių kviečių grūduose pastebėta nuosekli šlapiojo glitimo kiekio mažėjimo tendencija, nepaisant to, kokiomis meteorologinėmis ir tręšimo sąlygomis augo kviečiai. Per pirmąsias 30 d. laikomų grūdų šlapiojo glitimo kiekio sumažėjimas buvo neesminis, tačiau per 60 d. šlapiojo glitimo veislės ‛Ada’ grūduose sumažėjo vidutiniškai 1,9, o veislės ‛Zentos’ – 1,6 proc. vieneto. Pagal įvairias azoto trąšų normas tręštų kviečių abiejų veislių grūduose glitimo kiekis mažėjo panašiai: veislės ‛Ada’ – nuo 1,8 iki 2,0, o ‛Zentos’ – nuo 1,0 iki 2,5 proc. vieneto.

360 d. laikytuose grūduose glitimo buvo vidutiniškai 1,3 proc. vieneto mažiau veislės ‛Ada’ ir 1,5 proc. vieneto mažiau veislės ‛Zentos’ grūduose, palyginti su 90 d. sandėliuotuose grūduose buvusiu kiekiu, ir atitinkamai 3,1 bei 2,7 proc. vieneto mažiau, palyginti su ką tik nukultais grūdais. Vidutiniais trejų metų duomenimis, azoto trąšomis netręštų kviečių grūduose skirtumas tarp glitimo kiekio ką tik nukultuose ir 360 d. laikytuose buvo nuo 2,1 iki 2,8 proc. vieneto, o tręštų azoto trąšomis – nuo 3,1 iki 3,4 proc. vieneto. Teiginys, kad laikomų grūdų šlapiojo glitimo kiekis sumažėja nepriklausomai nuo kviečių tręšimo azoto trąšomis intensyvumo, papildo G. Juodeikienės ir kt. Žr. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Daiva Vismantienė, „Auginimo sąlygų ir laikymo įtaka kviečių technologinėms savybėms“, 2002. atliktų tyrimų išvadą, kad laikomų azoto trąšomis tręštų kviečių veislės ‛Zentos’ grūdų glitimo kiekis neviršija 1 proc. vieneto.

Glitimo indeksas (GI). Kuo gausiau kviečiai buvo tręšti azoto trąšomis, tuo mažesnis buvo grūdų GI, t. y. silpnesnis glitimas (4 pav.). Kviečių veislės ‛Zentos’ grūdų, kuriems nepriklausomai nuo tręšimo buvo būdingas labai stiprus glitimas (GI 83–97 vienetai), sandėliavimo metu GI didėjimas nebuvo ryškus. Jis buvo ryškesnis pagal N_120–150 normą tręštų kviečių bandinių. Nepriklausomai nuo tręšimo lygio per 60 sandėliavimo dienų kviečių veislės ‛Zentos’ grūdai pasiekė veislei būdingą GI – 94–97 vienetus. Tik ką nukultų kviečių veislės ‛Ada’ grūdų šlapiasis glitimas buvo vidutinio stiprumo – GI 59–71 vienetas. Sandėliavimo metu kviečių veislės ‛Ada’ grūdų glitimas stiprėjo, o jo GI nuosekliai didėjo. Per 60 sandėliavimo dienų kviečių veislės ‛Ada’ grūdų GI padidėjo 9–11 vienetų, kiek labiau – azotu netręštų. Po 90 d. GI dar buvo šiek tiek didesnis, tačiau pokytis nebuvo esminis. Taigi silpnesnio glitimo žieminių kviečių grūdų glitimo kokybė sandėliavimo metu gerėja, o gerėjimo tendencija ryškesnė per pirmąsias 60 d.

Žieminių kviečių veislės ‛Ada’ grūdų glitimo indeksas labai priklausė nuo grūdų brendimo laikotarpiu vyravusių orų. 2002 m., kai grūduose glitimo buvo sukaupta daugiau nei kitais tyrimų metais, kviečių veislės ‛Ada’ kietosios brandos grūdų glitimas buvo vidutinio stiprumo. Per 90 d. GI padidėjo 12 vienetų, tačiau liko tos pačios vidutinio stiprumo grupės. 2003 m. veislės ‛Ada’ kietosios brandos grūdų glitimas, buvęs vidutinio stiprumo, po 30 d. laikymo tapo stiprus. 2004 m., kai glitimo buvo sukaupta mažiausiai per visus tyrimų metus, buvęs vidutinio stiprumo glitimas grūdų laikymo metu tapo stipresnis, tačiau liko vidutinio stiprumo grupės. Veislės ‛Ada’ grūdus išlaikius ilgiau nei 90 d., glitimas nebestiprėjo, priešingai, ėmė silpnėti. 2002 m. žieminių kviečių veislės ‛Zentos’ kietosios brandos grūdų glitimas, kai jo buvo sukaupta daugiau nei kitais metais, buvo vidutinio stiprumo ir po 60 d. laikymo tapo stiprus. 2003 ir 2004 m. iš karto po javapjūtės kviečių veislės ‛Zentos’ grūdų glitimas buvo stiprus ir per 60–90 d. iš esmės nepasikeitė. Per 360 d. veislės ‛Zentos’ grūdų glitimo indeksas taip pat iš esmės nepakito ir liko beveik toks pat, koks susiformavo per pirmąsias 60 dienų. Taigi laikomų grūdų glitimo indeksas didėjo, o glitimas stiprėjo. Veislės ‛Ada’ grūdų glitimo indekso didėjimas juos išlaikius 60–90 d. ir ilgiau galėtų turėti ekonominę reikšmę, nes nepalankiais baltymams kaupti metais ir pagal mažesnę nei N₉₀ normą tręštų kviečių grūdų, po pjūties apibūdinti kaip pagal GI neatitikę duoniniams grūdams keliamų reikalavimų, išlaikyti 2–3 mėnesius, tuos reikalavimus atitiktų. Ekonominiu atžvilgiu laikomų veislės ‛Zentos’ grūdų, pasižyminčių labai stipriu glitimu, GI kitimas nebūtų toks svarbus kaip veislės ‛Ada’.

Kritimo skaičius. Tirtų veislių grūdai skyrėsi kritimo skaičiaus vertėmis. Ką tik nukultų žieminių kviečių veislės ‛Ada’ grūdų kritimo skaičius buvo vidutiniškai 25 vienetais didesnis nei veislės ‛Zentos’ (5 pav.).

Be azoto trąšų auginti kviečiai turėjo mažesnes kritimo skaičiaus vertes nei tręšti. Kritimo skaičius buvo didesnis pagal didesnes azoto trąšų normas tręštų kviečių grūdų. Tyrimų metais sandėliuoti kietosios brandos grūdai buvo didesnių nei 300 s kritimo skaičiaus verčių. Nepriklausomai nuo to, kokiomis meteorologinėmis sąlygomis brendo grūdai, laikymo metu jų kritimo skaičius didėjo. Tai aiškintina laikymo metu sumažėjusiu grūdų perikarpio α-amilazės aktyvumu Žr. Geoff D. Lunn, Peter Stephen Kettlewell, Bernard J. Major, Robert K. Scott, “Effects of Pericarp Alpha-Amylase Activity on Wheat (Triticum Aestivum) Hagberg Falling Number,” 2001. . Nuoseklaus kritimo skaičiaus priklausomumo nuo krakmolo kiekio įvairių kviečių veislių grūduose nepastebėta Žr. Jinhua Wang, Elke Pawelzik, Joachim Weinert, Qinghua Zhao, Gerhard A. Wolf, “Factors Influencing Falling Number in Winter Wheat,” 2008. .

Per 30 d. kviečių veislės ‛Ada’ grūdų kritimo skaičiaus vertės padidėjo vidutiniškai 18 s, o veislės ‛Zentos’ – 20 s. Antrą laikymo mėnesį kritimo skaičius dar padidėjo atitinkamai 9 ir 17 s. Veislės ‛Zentos’ 90 d. išlaikytų grūdų kritimo skaičius iš esmės nesiskyrė nuo išlaikytų 60 d., o veislės ‛Ada’ grūdų padidėjo. Grūdus ištyrus po metų laikymo, kritimo skaičiaus vertės buvo 97–109 s didesnės, palyginti su nustatytomis iškart po pjūties. Vidutiniais trejų metų duomenimis, ūkiniame sandėlyje laikomų abiejų tirtų veislių grūdų kritimo skaičius didėjo nepriklausomai nuo žieminiams kviečiams įterptų azoto trąšų normų dydžio. Literatūroje pateikiama duomenų, kad laikomų kviečių grūdų kritimo skaičius per pirmuosius du mėnesius didėjo, vėliau buvo pastovus, o po šešių mėnesių, atėjus pavasariui, pradėjo mažėti Žr. Gražina Juodeikienė, Loreta Bašinskienė, Daiva Vismantienė, „Auginimo sąlygų ir laikymo įtaka kviečių technologinėms savybėms“, 2002. . Mažėjimo priežastimi nurodyti sezoniniai orų pokyčiai, tačiau nenurodytas tuo laikotarpiu buvęs grūdų drėgnumas. Atlikto tyrimo duomenimis, laikomų grūdų drėgniui esant mažesniam nei 14 %, kritimo skaičius nesumažėjo.

Laikomų grūdų technologinių savybių koreliacija ir priklausomumo nuo laikymo trukmės regresija. Vienodomis sąlygomis augintų žieminių kviečių veislių ‛Zentos’ ir ‛Ada’ grūdai skyrėsi technologinėmis savybėmis (2 lentelė). Veislės ‛Ada’ grūdai sukaupė daugiau baltymų bei šlapiojo glitimo, tačiau sedimentacijos ir glitimo indeksai buvo mažesni, o kritimo skaičius didesnis nei veislės ‛Zentos’.

Laikomuose abiejų veislių grūduose stipriausi tiesioginiai ryšiai buvo tarp sedimentacijos indekso, baltymų ir šlapiojo glitimo kiekio duomenų. Taigi, grūdų laikymo metu žinant kurį nors vieną iš šių rodiklių, galima nesunkiai apskaičiuoti, kokios būtų kitų rodiklių vertės. Beje, 360 d. laikytų grūdų sedimentacijos indekso ryšys su minėtais rodikliais abiejų veislių grūduose buvo silpnesnis.

Gauta atvirkštinė glitimo indekso koreliacija su baltymų ir glitimo kiekiu bei sedimentacijos indeksu. Glitimo indeksas buvo rodiklis, atskleidęs, kad laikomuose grūduose vyksta baltyminių medžiagų senėjimo, tarpmolekulinių jungčių silpnėjimo procesai. Darytina prielaida, kad laikomų grūdų fermentų aktyvumą rodančio kritimo skaičiaus duomenų koreliacija su kitais technologines savybes atskleidžiančiais rodikliais ūkiniu atžvilgiu nėra informatyvi. Vienų autorių duomenimis, baltymų kiekio koreliacija su kritimo skaičiumi yra tiesioginė Žr. Dale Every, Lyall Simmons, Jafar Al-Hakkak, Sarah Hawkins, Marcela Ross, “Amylase, Falling Number, Polysaccharide, Protein and Ash Relationship in Wheat Millstreams,” 2002. , kitų – atvirkštinė Žr. Eva Johanson, “Effect of Two Wheat Genotypes and Swedish Environment on Falling Number, Amylase Activities and Protein Concentration and Composition,” 2002. . Vidutiniais tyrimų duomenimis, baltymų, sedimentacijos ir šlapiojo glitimo kiekio koreliacija su kritimo skaičiumi nebuvo nuosekli: veislės ‛Zentos’ grūdų kritimo skaičius didėjo didėjant baltyminių medžiagų kiekį apibūdinančių rodiklių vertėms, o veislės ‛Ada’ grūdų – atvirkščiai.

Pagal įvairias azoto trąšų normas tręštų žieminių kviečių grūdų technologinių savybių kitimo tendencijas ir dėsningumus laikymo metu akivaizdžiai atskleidė koreliacinė-regresinė analizė. Kuo gausiau veislių ‛Zentos’ ir ‛Ada’ žieminiai kviečiai buvo patręšti azoto trąšomis, tuo laikymo metu buvo ryškesnės grūdų technologinių savybių pokyčių tendencijos (3 lentelė). Tai, kad gauta kviečių veislės ‛Ada’ grūdų baltymų kiekio silpna, tačiau esminė tiesioginė koreliacija su laikymo trukme, leidžia manyti, kad laikomuose kai kurių veislių kviečių grūduose buvo baltymų kiekio, apskaičiuoto pagal bendrąjį azotą, pokyčių. Panaši tendencija pastebėta laikomuose veislių ‛Kondor’ ir ‛Hunor’ grūduose, bet autorius, vadovaudamasis keleto kitų veislių duomenimis, padarė išvadą, kad laikomų žieminių kviečių grūdų baltymų kiekis nepakito Žr. Zoltán Mezei, Péter Sipos, Zoltán Győri, “Variation in Quality Parameters of Forage and Medium Quality Winter Wheat Varieties in Storage,” 2007. .

Labiausiai pastebimas pagal N_120–150 azoto normas tręštų laikomų kviečių grūdų glitimo indekso didėjimas. Laikomų veislės ‛Ada’ grūdų baltymų kiekio, sedimentacijos, šlapiojo glitimo kiekio ir kokybės kitimas labiau priklausė nuo augintų kviečių tręšimo sąlygų, palyginti su veislės ‛Zentos’. Taigi laikomų grūdų technologinių savybių pokyčių intensyvumas priklausė nuo veislių savybių. Tai sutampa su Z. Mezei ir kt. Žr. Zoltán Mezei, Péter Sipos, Zoltán Győri, “Variation in Quality Parameters of Forage and Medium Quality Winter Wheat Varieties in Storage,” 2007. cituojamų autorių Z. Barabaso ir T. Tomay pastebėjimu, kad pagal grūdų technologinių savybių jautrumą laikymui kviečiai skirstytini į keletą grupių: tinkami laikyti, tinkami trumpai laikyti (laikymo metu tikėtis išsaugoti technologines savybes yra rizikinga) ir netinkami laikyti. Hipotezę apie galimas skirtingas nuo veislių savybių priklausančias laikomų grūdų technologinių savybių kitimo tendencijas patvirtina įvairiose vietose gautų duomenų palyginimas. Z. Mezei ir kt. Žr. ten pat. nurodo, kad šlapiojo glitimo kiekis laikomuose žieminių kviečių grūduose šiek tiek didėjo, o kritimo skaičius nekito. Analogiškais prietaisais atliktų analizių koreliacinė duomenų analizė parodė, kad glitimo kiekis iš esmės sumažėjo laikomuose veislės ‛Ada’ grūduose, o kritimo skaičius padidėjo abiejų veislių grūduose. Taigi, vertinant laikomų įvairių žieminių kviečių veislių grūdų technologinių savybių pokyčius, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip pakitusios grūdų savybės atitinka superkamos grūdų žaliavos kokybės klasėms keliamus reikalavimus.

Išvados

1.Per 360 laikymo ūkiniame sandėlyje dienų, kai laikomų grūdų drėgnis neviršijo kritinės 14 % ribos, grūdų technologinių savybių skirtumai tarp žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) veislių ‛Ada’ (kilmės šalis Lietuva) ir ‛Zentos’ (kilmės šalis Vokietija) išliko nepriklausomai nuo to, ar kviečiai buvo auginti be azoto trąšų, ar tręšti azoto trąšomis pagal N_60–90 ir N_120–150 normas: veislės ‛Ada’ grūduose buvo 0,59–0,79 proc. vieneto daugiau baltymų, 4,34–4,93 proc. vieneto daugiau šlapiojo glitimo, glitimo indeksas buvo 17,3–24,8 vieneto mažesnis, sedimentacija 3,4–7,6 ml mažesnė, kritimo skaičius 25,2–36,5 sekundės didesnis, palyginti su žieminių kviečių veislės ‛Zentos’ grūdais.

2. Žieminių kviečių grūdų brendimo laikotarpio meteorologinės sąlygos paveikė grūdų technologinius rodiklius, tačiau laikomų grūdų technologinių savybių kitimo tendencijos nepriklausė nuo grūdų brendimo laikotarpio meteorologinių sąlygų.

3. Laikomų grūdų technologinių savybių kitimo intensyvumas priklausė nuo veislių savybių ir azoto trąšų normų, pagal kurias buvo tręšti žieminiai kviečiai: laikymo metu pokyčiai buvo ryškesni veislės ‛Ada’ grūduose, palyginti su veislės ‛Zentos’. Kuo gausiau abiejų veislių žieminiai kviečiai buvo patręšti azoto trąšomis, tuo laikomų grūdų technologinių savybių pokyčių tendencijos buvo ryškesnės.