Monografija Pavergto mąstymo problema: Maxas Scheleris ir žinojimo sociologijos ištakos

Santrauka. Monografijoje nagrinėjama Maxo Schelerio žinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vakarų humanitariniuose bei visuomenės moksluose atvėrė duris naujo pobūdžio sociologiniams epistemologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinės veiklos dešimtmečio teorinius vaisius – dešimtmečio, praleisto narpliojant įvairius kultūros klausimus, tyrinėjant politines bei socialines Pirmojo pasaulinio karo priežastis. Žinojimo sociologija vainikuoja iškiliausius ir svarbiausius daugelio metų tyrimus, kuriais Scheleris mėgino įsiskverbti į daugialypį visuomeninių pažintinių problemų pasaulį, joje atsiskleidžia vėliausios ir brandžiausios sociologinės mąstytojo pažiūros. Apybraižoje išskleisti tyrimai įkūnija ne vieno kurio nors teiginio apologetiką, o pluoštą samprotavimų, kurių visų tikslas vienas – kuo asmeniškiau įsismelkti į Schelerio žinojimo sociologijos esmę ir tik paskui mėginti perteikti skaitytojui dalykus, palikusius gilesnį pėdsaką autoriaus mąstyme.

Pagrindiniai žodžiai: Max Scheler, žinojimo sociologija, fenomenologija, idėjų istoriografija, ideologija, intelektinė istoriografija, socialinis determinizmas, socialinis žinių sąlygojimas, Veimaro Respublika, Vokietija.

The Problem of Enslaved Thinking: Max Scheler and the Origins of the Sociology of Knowledge

Summary. Max Scheler’s sociology of knowledge is a discipline that demonstrates the social character of all knowledge and then shows by means of case-studies how this character – expressed in the conditioning of socially shared knowledge by forms of human association – manifests itself in the real history of cultures. Its method relies on a comprehensive synthesis of essential, material and formal, a priori knowledge (e.g., what is knowledge, culture, history, society, etc., in and of themselves, and how are they related?), empirical-factual knowledge of socio-cultural history, and a wide-ranging knowledge of related sciences (human biology, developmental and cognitive psychology, positive scientific methodology, etc.) It has both a theoretical and a practical aim, the first being an ever clearer and more exact view of the interactive laws binding human knowledge to its social context, the second – a learned interpretation of the contemporary world’s socio-noetic structures so that people inhabiting it learn, on the one hand, to appreciate the social situatedness of their knowledge, while, on the other, to free their minds form many improper types of social determination such as various deceptions, prejudices, and ideologies.

Keywords: Max Scheler, sociology of knowledge, social conditioning, shared knowledge, history of cultures, social situatedness, social determination, social deception, prejudice, ideology.