Straipsnis Melsvojo gencijono („Gentiana cruciata“ L.) dauginimo sėklomis tyrimai

Santrauka. Tyrimai atlikti 2008–2012 m. laikotarpiu Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje ir Kauno mieste, privačioje valdoje. Įvertintos melsvojo gencijono (Gentiana cruciata L.) dauginimo sėklomis galimybės ex situ metodu. Buvo nustatyta, kad dauginimui galima naudoti sėklas, surinktas ne anksčiau rugsėjo mėn. vidurio. Vėlyvesnio rinkimo sėklas reikia stratifikuoti (po 35 dienų stratifikavimo daigumas siekia 87,7 %) arba vernalizuoti (po 50 dienų vernalizacijos – 72,5 %). Nustatyta priklausomybė tarp stratifikacijos trukmės ir fotoperiodo: daiginant šviesoje R² = 0,7319, tamsoje R² = 0,9199. Daiginimui rekomenduojama naudoti substratą, artimą natūraliai augavietei. Nustatyta stipri tiesinė priklausomybė daiginant smėlio ir „Organix“ (2:1) mišinyje (R² = 0,9409). Sėklų ramybės laikotarpis turėjo įtakos melsvojo gencijono sėklų daigumui. Po 4 mėnesių ramybės laikotarpio reikalingas ilgesnis nei 18 dienų stratifikacijos laikotarpis (R² = 0,9865). Auginant lauke ir siekiant geresnio sėklų daigumo bei ankstesnio pražydėjimo, tinkamiausia sėti rudenį, rugsėjo mėn. Melsvojo gencijono sėklų daigumas siekė 47 %, augalai pradėjo žydėti antraisiais metais, birželio mėn.

Pagrindiniai žodžiai: melsvasis gencijonas, dauginimas, daigumas, fotoperiodas, stratifikavimas, vernalizacija, ramybės laikotarpis.

Įvadas

Viena iš Lietuvoje saugotinų augalų rūšių, priklausančių gencijoninių (Gentianaceae) šeimai, yra melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.). Tai daugiametis dekoratyvus augalas melsvais, į menturius stiebo bei viršutinių lapų pažastyse sutelktais žiedais. Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurinę jos dalį, Vakarų Azijoje.

Melsvasis gencijonas auga daugelyje Lietuvos rajonų pavieniui arba grupėmis sausose pievose, miško aikštelėse, kalvų ar upių sausuose šlaituose, Trifolio-Geranietea, Festuco-Brometea klasių bendrijose Žr. Valerijus Rašomavičius, „Melsvasis gencijonas“, 2007. .

Kaimyninėje Lenkijoje ši saugotina hemikriptofitinė rūšis paplitusi Cl. Festuco-Brometea, Ass. Adonido-Brachypodietum bendrijose Žr. Władysław Matuszkiewicz, Przewodnik do oznaczania zbiorowisk roślinnych Polski, 2006. .

Melsvasis gencijonas, kaip ir daugelis šios šeimos augalų, yra naudojamas farmacijoje. Augalai priskiriami trečiajai siaurai ekologinei grupei, kurių introdukcija sudėtinga Žr. Jolita Radušienė, Valdimaras Janulis, „Vaistinių ir aromatinių augalų įvairovės tyrimo, jų panaudojimo bei išsaugojimo tendencijos“, 2004. . Farmacijoje naudojami melsvojo gencijono fenoliniai junginiai skrandžio ir kepenų ligų preparatų gamyboje. Jie pasižymi didelėmis antioksidacinėmis savybėmis, ypač dėl butilhidroksitolueno (BHT), askorbo (AA), galo (GA) rūgščių ir α-tokoferolio Žr. Vladimir Mihailović, Neda Niciforović, Milan Mladenović, Slavica Solujić, Milan Stanković, “Antioxidant Activity and Phenolic Content of Different Extracts of Gentiana cruciata L.,” 2011. .

Norint išlaikyti tiriamosios gautos medžiagos gyvybingumą lenkų mokslininkai rekomenduoja jos dehidrataciją ir užšaldymą Žr. Lucyna Domżalska, Jan J. Rybczyński, “Proteomic Changes in Gentiana Cruciata Embryogenic Cell Suspension during Encapsulation: Dehydration with the Application of Sucrose in Cryopreservation Protocol,” 2010. .

Kiekvienoje cenozėje glaudžiai tarpusavyje sąveikauja floros ir faunos elementai. Nykstantys melsvojo gencijono augalai yra gencijoninio melsvio – Phergaris rebeli (sin. Maculinea rebeli), kurio šiaurinis arealas driekiasi per Lietuvą, vikšrų buveinė ir maistas. Neries regioniniame parke įvertinant gencijoninio melsvio populiaciją nustatyta, kad augalai, ant kurių rasti drugio kiaušinėliai, buvo vešlesni, vizualiai ryškiai išsiskiriantys pievos augalijoje Žr. Vytautas Oškinis, “Relationship between the Butterfly Phengaris Rebeli and Its Larval Host Plant Gentiana Cruciata in Lithuanian Population,” 2012. .

Retų ir nykstančių augalų žaliavos ištekliams bei genetinei įvairovei išsaugoti naudojami in situ ir ex situ metodai. Viena iš pagrindinių biologinės įvairovės apsaugos priemonių in situ sąlygomis yra saugomų teritorijų sistemos organizavimas ir palaikymas. Tai apima teisines apsaugos priemones vykdant ūkinę veiklą, švietėjiškas, moralines priemones, mokslą, ekosistemų, gamtinių buveinių, populiacijų būklės palaikymą, nykstančių rūšių atstatymą, invazinių rūšių kontrolę ir kitas priemones. Ex situ metodas – tai genetinių išteklių išsaugojimas už jų gamtinės buveinės ar jų sukūrimo ribų Žr. Laima Šveistytė, Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai, 2011. . Dėl dekoratyvumo, augaviečių nykimo, problematiškos introdukcijos, poreikio farmacijoje labiau taikytinas ex situ metodas.

Anglų mokslininkas F. Kohlein Žr. Fritz Kohlein, Gentians, 1991. gencijonus siūlo dauginti sėklomis dalijant kerą, kai kurios rūšys gali būti padaugintos atlankomis. Tačiau nėra rasta informacijos apie G. cruciata augalų kero dalijimą ir dauginimą atlankomis. Mokslininkas nurodo, kad šios genties augalai skirtingai jautrūs dirvos pH. Bestiebės rūšys geriau auga rūgščiose, kitos – kalkintose, o hibridai gali augti plataus pH diapazono dirvose. Pageidaujama, kad sėjai parinkta dirva būtų be piktžolių, sporų ir infekcijos. Auginant sode augalams gali pakenkti sraigės ir šliužai, nuėsdami lapus ir žiedpumpurius. Nematodų buvimą parodo viršūninių žiedų deformacija. Gencijonus labiausiai pažeidžia pilkasis kekeras (Botrytis cinerea), tačiau atvirose, gerai ventiliuojamose vietose jos galima išvengti.

Dauginimas sėklomis yra vienas iš populiariausių būdų, kai nepažeidžiami retesnių rūšių augalai, pvz., melsvasis gencijonas. Kai kurių rūšių natūralus sudygimas yra probleminis ir apspręstas ramybės laikotarpio trukmės, fotoperiodo, stratifikavimo, skarifikavimo ir kitų veiksnių.

R. Jevdjović ir R. Maletić Žr. Radosav Jevdjović, Radojka Maletić, “Comparative Research of Certain Traits of the Living Ability of Gentian Seed Grown and Wild from Several Locations,” 2007. tyrė kalnuose skirtingame aukštyje (800–1 500 m ir maks. 2 500 m) surinktų gencijono genties augalų sėklų daigumą. Tyrimai parodė, kad 90 dienų stratifikavimas padidino jų daigumą.

Sėklų susiformavimo galimybės priklauso ir nuo apdulkintojų kiekio. Bulgarijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad 34,5 % visų apdulkintojų sudaro bitės, 19,9 % – kamanės Žr. Ekaterina K. Kozuharova, Mincho E. Anchev, Petar Popov, “The Pollination Ecology of Gentiana Cruciata (Gentianaceae): Specifics of a Bulgarian Population in Comparison to Dutch Populations,” 2003. . Dėl plintančių naujų bičių ligų bitininkai praranda iki 80 % savo bičių šeimų. Siekiant išvengti, kad į ES nebūtų įvežtos egzotinės bičių ligos, iš trečiųjų šalių importuojamoms gyvoms bitėms ir kamanėms nuo 2000 m. taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai Žr. Sprendimas 2000/462/EB, 2010. .

Daugumos gencijoninių šeimos augalų sėklų dygimo problemos susiję su nepakankamu gemalo išsivystymu Žr. Fritz Kohlein, Gentians, 1991. . Todėl in vitro naudojant izoliuotų gemalų kultūrą melsvąjį gencijoną gali būti sudėtinga padauginti.

Lenkų mokslininkai dauginimui in vitro naudojo hipokotilius. Proceso metu susiformavo daugiabranduolės ląstelės Žr. Anna Mikuła, Agnieszka Fiuk, Jan J. Rybczyński, “Induction, Maintenance and Preservation of Embryogenic Competence of Gentiana Cruciata L. Cultures,” 2005. . Japonų mokslininkai Žr. Masahiro Nishihara, Takashi Nakatsuka, Keizo Hosokawa, Takahide Yokoi, Yoshiko Abe, Kei-ichiro Mishiba, Saburo Yamamura, “Dominant Inheritance of White-Flowered and Herbicide-Resistant Traits in Transgenic Gentian Plants,” 2006. , kryžmindami Gentiana scabra × G. triflorion, siekė sukurti transgeninį rezistentišką herbicidams baltais žiedais augalą.

Nykstant melsvojo gencijono populiacijai reikalingi išsamūs kompleksiniai dauginimo tyrimai, populiacijų stebėjimas ir kontrolė, kurie užtikrintų realias galimybes jų entofaunos išlikimui bei sudarytų sąlygas turėti farmacijai reikalingą produkciją.

Tyrimų tikslas – nustatyti įvairių veiksnių (stratifikavimo, vernalizacijos, fotoperiodo, ramybės laikotarpio) įtaką melsvojo gencijono sėklų daigumui ir sėjos laiko įtaką augalų pražydėjimui.

Metodai ir sąlygos

Tyrimai vykdyti 2008–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje ir 2010–2012 m. Kauno mieste, privačioje valdoje.

Melsvojo gencijono sėklos buvo renkamos skirtingu laiku: 2008 m. rugpjūčio 31 d. ir tų pačių metų lapkričio 9 d. Arlaviškių botaniniame draustinyje (Kauno r.) bei 2010 m. rugsėjo 15 d. VDU Kauno botanikos sode.

Buvo tirta įvairių veiksnių įtaka skirtingu laiku surinktų melsvojo gencijono sėklų daigumui laboratorijos sąlygomis (I grupė bandymų) ir ramybės laikotarpio įtaka sėklų daigumui ir augimui lauko – ex situ – sąlygomis (II grupė bandymų).

Tiriant sėklų daigumą laboratorijoje buvo nustatoma:

1. stratifikavimo ir vernalizacijos trukmės įtaka;
2. sėklų ramybės laikotarpio ir stratifikavimo įtaka;
3. fotoperiodo įtaka stratifikuotų sėklų daigumui;
4. substrato įtaka stratifikuotų sėklų daigumui.

2008 m. rugpjūčio 31 d. ir lapkričio 9 d. rinktos sėklos vernalizuotos –18 °C temperatūroje 10, 20, 30, 40 ir 50 parų, po to diegtos Petri lėkštelėse distiliuotu vandeniu sudrėkintame iškaitintame kvarciniame smėlyje ir patalpintos daiginimo spintoje.

Sėklos stratifikuotos +4 °C temperatūroje (šaldytuve) 7, 14, 21, 28 ir 35 dienas Petri lėkštelėse distiliuotu vandeniu sudrėkintame iškaitintame kvarciniame smėlyje ir daigintos daiginimo spintoje.

2008 m. lapkričio 9 d. rinktos sėklos po 6 mėnesių ramybės laikotarpio ir 7 bei 14 dienų stratifikavimo daigintos daiginimo spintoje (tamsoje) ir patalpoje natūralaus apšvietimo sąlygomis (šviesoje) 24 ± 2 °C temperatūroje.

2010 m. rugsėjo 15 d. rinktos sėklos buvo stratifikuotos 10, 14 ir 18 dienų ir po 4 mėnesių ramybės laikotarpio tokiais pat terminais.

Stratifikuotos ir vernalizuotos sėklos daigintos daiginimo spintoje 22 ± 2 °C temperatūroje.

Nustatant substrato poveikį sėklų daigumui naudoti šie substratai: iškaitintas kvarcinis smėlis, „Organix“ gruntas (įsigytas prekybos centre) bei smėlio ir „Organix“ grunto mišinys (1:2,5 santykiu). „Organix“ sudėtis – 70–80 % organikos, pH 6,5–7,2, drėgnis 50–60 %. Sėklos stratifikuotos 7 ir 14 dienų.

Visais atvejais diegta po 30 sėklų 3 pakartojimais.

Nustatyti ramybės laikotarpio poveikį melsvojo gencijono sėklų daigumui ir augimui lauko sąlygomis, naudota 2010 m. rugsėjo 15 d. surinktos sėklos. Kauno mieste, privačioje valdoje, su natūraliu popietiniu pavėsiu sėklos sėtos 2010 m. rugsėjo pabaigoje (rudens sėja be ramybės laikotarpio) ir 2011 m. balandžio mėn. (pavasario sėja su 8 mėnesių ramybės laikotarpiu). Bandymo laukeliai 60 × 60 cm, išdėstyti rendomizuotai, 4 pakartojimais. Dėl riboto sėklų kiekio sėta po 30 sėklų laukelyje (melsvojo gencijono sėklos smulkios, 1 000 sėklų masė 0,14 g).

Bandymo vietoje dirva sukasta 20 cm gyliu, sėklos sėtos 0,5 cm gyliu ir privoluotos. Sėklų dygimas stebėtas skaičiuojant sudygusius daigus kas 3 dienos nuo pirmojo daigo pasirodymo. Laukeliuose piktžolės buvo ravimos. Kadangi buvo stengiamasi bandymo sąlygas priartinti prie natūralių, nebuvo papildomai drėkinama ir tręšiama.

Augalų aukštis, jų būklė, tankumas laukeliuose buvo nustatyti 2012 m., po pirmojo peržiemojimo.

Sėklų daigumas įvertintas pagal „Sėklų daigumo metodiką“, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Žr. LR ŽŪM įsakymas dėl sėklų daigumo tyrimų metodikos patvirtinimo, 2003 spalio 17 d., nr. 3D-346. . Pagal ISTA taisykles galutinis gencijonų sėklų daigumas nustatomas po 28 dienų.

2010–2011 m. laikotarpiu meteorologinės sąlygos buvo nevienodos. 2010 m. vidutinė rugsėjo mėn. temperatūra (sėjos metu) siekė +12 °C, kritulių kiekis – 63,3 mm, meteorologinės sąlygos artimos daugiamečiam vidurkiui. Spalio mėn. pirmoji dekada buvo sausa, bet dirvoje pakako drėgmės dėl lietingos rugsėjo mėn. trečiosios dekados. Vidutinė spalio mėn. temperatūra – +5,2 °C. Žiemos periodas buvo šaltesnis nei daugiametis vidurkis, sniegingas vasario mėn. 2011 m. sniegas nutirpo kovo mėn. antrą dešimtadienį, vidutinė šio dešimtadienio temperatūra siekė +14 °C.

Pavasario sėjos metu (2011 m. gegužės 12 d.) vidutinė paros temperatūra buvo +16 °C, kritulių kiekis 21,6 mm. 2011 m. vasaros temperatūra buvo aukštesnė už daugiametį vidurkį. Didesnis kritulių kiekis iškrito rugpjūčio mėn. pirmąją dekadą.

2012 m. žiema vėlavo, buvo snieginga, su šaltesniu nei daugiametis vidurkis vasario mėn. Pavasaris buvo šiltas ir drėgnas, balandžio trečioji dekada pasižymėjo ypač aukšta temperatūra. Fenologinė vasara prasidėjo gegužės 28 d., t. y. dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta (Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba prie AM, 2010–2012 m.).

Tyrimų rezultatų duomenys įvertinti ANOVA programa, skaičiavimai atlikti kompiuterine programa STATISTIKA, pritaikyta Windows standartams.

Rezultatai ir jų aptarimas

Mokslininkai Žr. Fritz Kohlein, Gentians, 1991; Radosav Jevdjović, Radojka Maletić, “Comparative Research of Certain Traits of the Living Ability of Gentian Seed Grown and Wild from Several Locations,” 2007. nurodo, kad gencijono genties augalų sudygimui yra būtinas stratifikavimas, ir žemos temperatūros trukmė kiekvienai rūšiai yra specifinė.

Apie vernalizacijos poveikį gencijono sėklų daigumui literatūros šaltiniuose duomenų neaptikta.

2008 m. rugpjūčio 31 d. rinktos sėklos nedygo, jas stratifikavus iki 35 dienų ir vernalizavus iki 50 dienų. Tai rodo, kad sėklos nebuvo visiškai subrendusios. Vėlesnio tų metų rinkimo sėklos (lapkričio 9 d.) po stratifikavimo ir vernalizacijos dygo. Ilgesnė stratifikavimo ir vernalizacijos trukmė esmingai didino (R₀₅ = 0,90 ir R₀₅ = 0,35) sėklų daigumą nuo 39 (7 dienos) iki 87,7 % (35 dienos) stratifikuojant ir nuo 27,5 (20 dienų) iki 72,5 % (50 dienų) vernalizuojant.

Mūsų tyrimai patvirtina F. Kohlein Žr. Fritz Kohlein, Gentians, 1991. teiginius, kad užtenka sėklų stratifikavimui 30 dienų. Tarp stratifikavimo ir vernalizacijos trukmės ir sėklų daigumo nustatyta stipri tiesinė priklausomybė (1 A, B pav.).

Tyrimai parodė, kad melsvojo gencijono sėklas tikslingiau stratifikuoti nei vernalizuoti, nes po 50 dienų vernalizacijos melsvojo gencijono sėklų daigumas buvo 15,2 procentinio punkto mažesnis nei po 35 dienų stratifikavimo.

Pirminiai 2008 m. tyrimai parodė, kad stratifikuoti reikia ne trumpiau kaip 10 dienų, todėl 2010 m. rugsėjo 15 d. surinktos sėklos buvo stratifikuotos 10, 14 ir 18 dienų ir tokiais pačiais terminais po jų 4 mėnesių ramybės laikotarpio. Buvo nustatyta, kad surinktų rugsėjo mėn. ir iš karto stratifikuotų sėklų daigumas panašus, kaip ir rinktų 2008 m. lapkritį. Po 4 mėnesių ramybės ir 10 dienų stratifikavimo sėklų daigumas buvo 2,44 procentinio punkto mažesnis nei stratifikuotų be ramybės laikotarpio (2 A, B pav.). Ilgėjant stratifikavimo terminui esmingai didėjo sudygusių sėklų skaičius (R₀₅ – 3,84) – po 18 dienų stratifikavimo be ramybės laikotarpio melsvojo gencijono sėklų daigumas siekė 64 %, o po ramybės periodo ir tokios pat trukmės stratifikavimo daigumas buvo 74 %.

Surinkus subrendusias sėklas ir po 4 mėnesių ramybės laikotarpio tarp stratifikavimo trukmės ir sėklų daigumo nustatyta stipri tiesinė priklausomybė.

Skirtingų rūšių gencijonai gali dygti šviesoje arba tamsoje, kiti fotoperiodui yra indiferentiški. Mūsų tyrimai parodė, kad melsvasis gencijonas po minimalios stratifikavimo trukmės iš esmės gerai dygsta ir tamsoje, ir šviesoje (R₀₅ = 0,89) (3 A, B pav.). Abiem atvejais nustatytos stiprios tiesinės priklausomybės, nors daiginant šviesoje (be ramybės laikotarpio, 2008 11 09 rinktos sėklos) jų daigumas siekė 83–85 %, o daiginant tamsoje – 90 %. Mūsų tyrimų rezultatai prieštarauja D. Grubišić, Z. Giba, R. Konjević Žr. Dragoljub Grubišić, Zlatko Giba, Radomir Konjević, “Seed Germination of Gentiana Cruciata L.,” 1995. , kurie teigia, kad melsvasis gencijonas gerai dygsta šviesoje, o tamsoje – tik paveikus giberelinu.

Natūraliomis sąlygomis Lietuvoje melsvasis gencijonas sutinkamas Trifolio-Geranietea, Festuco-Brometea klasių bendrijose Žr. Valerijus Rašomavičius, „Melsvasis gencijonas“, 2007. . Tai stepinės, pamiškių ir šlaitų mezofitų ir kserofitų bendrijos, įsikuriančios karbonatinguose, bet maisto medžiagų mažai turinčiuose dirvožemiuose. Augaviečių reljefas paprastai yra įsaulyje Žr. Valerijus Rašomavičius, EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 2012. . Mūsų tyrimai dėl daiginimui tinkamo substrato stratifikuotoms melsvojo gencijono sėkloms patvirtina šį teiginį. Derlingiausiame substrate – „Organix“ grunte – po 7 dienų stratifikavimo sudygo 57,5 % diegtų sėklų. Ilgiau stratifikuojant daigumas mažėjo. Smėlio ir „Organix“ grunto mišinyje daigumas po 21 dienos stratifikavimo siekė 92,5 %, o smėlyje – 97,5 %. Abiem atvejais nustatytos stiprios priklausomybės tarp pasirinkto grunto ir stratifikavimo trukmės (4 A, B pav.).

Auginant augalus ex situ svarbu jų sėklų ramybės laikotarpis, todėl laiku pasėjus pagerėja sėklų daigumas. Melsvojo gencijono augalų daigumas sėjant juos rudenį ir pavasarį skyrėsi: pasėjus rudenį, jie praėjo būtiną stratifikaciją ir sudygo 47 % pasėtų sėklų (lentelė). Pavasarį pasėtos sėklos prasčiau dygo. Rudens sėjos augalai pražydo jau antraisiais po sėjos metais (5 pav.). Pavasarinio sėjimo augalai tik po peržiemojimo pražydo 2013 m. birželio mėn. kartu su antrąkart žydinčiais rudens sėjos gencijonais. Sėjos laikas turėjo įtakos augalų aukščiui bei augalų tankumui.

Išvados

1. Melsvojo gencijono (Gentiana cruciata L.) sėklų daigumą didina stratifikacija ir vernalizacija. Nustatytos stiprios tiesinės priklausomybės tarp stratifikacijos ir vernalizacijos trukmės ir sėklų daigumo. Daiginimui sėklos renkamos nuo rugsėjo mėn. vidurio, anksčiau surinktos būna nedaigios, nepriklausomai nuo panaudotų įvairių daigumą didinančių veiksnių.

2. Stratifikuotos sėklos dygsta be ramybės laikotarpio. Tarp stratifikavimo trukmės ir sėklų daigumo be ramybės laikotarpio ir su ramybės laikotarpiu nustatytos stiprios tiesinės priklausomybės. Po 8 mėnesių trukmės ramybės laikotarpio reikalingas ilgesnis nei 18 dienų sėklų stratifikavimas.

3. Stratifikuotų sėklų daigumas nepriklauso nuo fotoperiodo: jos dygsta šviesoje ir tamsoje.

4. Daiginimui stratifikuotoms melsvojo gencijono sėkloms reikalingas artimas natūraliai augavietei substratas. Nustatytos stiprios tiesinės priklausomybės tarp stratifikavimo trukmės ir sėklų daigumo smėlyje ir smėlio bei „Organix“ mišinyje (2:1).

5. Lauke dėl geresnio daigumo ir ankstesnio pražydėjimo sėklas tinkamiausia sėti rudenį. Sėklų daigumas siekia 47 %. Augalai pradeda žydėti antraisiais auginimo metais, birželio mėn.

Literatūra

• Domżalska, Lucyna; Jan J. Rybczyński, “Proteomic Changes in Gentiana Cruciata Embryogenic Cell Suspension during Encapsulation: Dehydration with the Application of Sucrose in Cryopreservation Protocol,” Acta Societatis Botanicorum Poloniae, 2010, vol. 79, suppl. 1, p. 87 [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
• Grubišić, Dragoljub; Zlatko Giba, Radomir Konjević, “Seed Germination of Gentiana Cruciata L.,” Glasnik Instituta za botaniku i botaničke bašte Univerziteta Beogradu, 1995, t. XXIX, pp. 93–100 [žiūrėta 2013 m. birželio 19 d.].
• Jevdjović, Radosav; Radojka Maletić, “Comparative Research of Certain Traits of the Living Ability of Gentian Seed Grown and Wild from Several Locations,” Journal of Agricultural Sciences, 2007, vol. 52, no. 1, pp. 9–16 [žiūrėta 2013 m. birželio 12 d.].
• Kohlein, Fritz, Gentians, London: Christopher Helm Ltd., 1991 [žiūrėta 2013 m. birželio 18.].
• Kozuharova, Ekaterina K.; Mincho E. Anchev, Petar Popov, “The Pollination Ecology of Gentiana Cruciata (Gentianaceae): Specifics of a Bulgarian Population in Comparison to Dutch Populations,” Nordic Journal of Botany, 2003, vol. 23, pp. 365–372 [žiūrėta 2013 m. birželio 14 d.].
• LR ŽŪM įsakymas dėl sėklų daigumo tyrimų metodikos patvirtinimo, 2003 spalio 17 d., nr. 3D-346, Vilnius [žiūrėta 2013 m. birželio 18 d.].
• Matuszkiewicz, Władysław, Przewodnik do oznaczania zbiorowisk roślinnych Polski, Warszawa: Wydownictwo Naukowe PWN, 2006 [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
• Mihailović, Vladimir; Neda Niciforović, Milan Mladenović, Slavica Solujić, Milan Stanković, “Antioxidant Activity and Phenolic Content of Different Extracts of Gentiana cruciata L.,” congress abstract, Planta Medica, 77 – PM98, 2011 [žiūrėta 2013 m. birželio 12 d.].
• Mikuła, Anna; Agnieszka Fiuk, Jan J. Rybczyński, “Induction, Maintenance and Preservation of Embryogenic Competence of Gentiana Cruciata L. Cultures,” Acta Biologica Cracsoviensia. Ser. Botanica, 2005, vol. 47, pp. 227–236 [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
• Nishihara, Masahiro; Takashi Nakatsuka, Keizo Hosokawa, Takahide Yokoi, Yoshiko Abe, Kei-ichiro Mishiba, Saburo Yamamura, “Dominant Inheritance of White-Flowered and Herbicide-Resistant Traits in Transgenic Gentian Plants,” Plant Biotechnology, 2006, no. 23, pp. 25–31 [žiūrėta 2013 m. birželio 18 d.].
• Oškinis, Vytautas, “Relationship between the Butterfly Phengaris Rebeli and Its Larval Host Plant Gentiana Cruciata in Lithuanian Population,” Ekologija, 2012, vol. 58, no. 3, pp. 369–373.
• Radušienė, Jolita; Valdimaras Janulis, „Vaistinių ir aromatinių augalų įvairovės tyrimo, jų panaudojimo bei išsaugojimo tendencijos“, Medicina, 2004, t. 40, nr. 8, p. 705–709.
• Rašomavičius, Valerijus, „Melsvasis gencijonas“ | Valerijus Rašomavičius (sud.), Lietuvos Raudonoji knyga, Vilnius: Lututė, 2007, p. 487.
• Rašomavičius, Valerijus, EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2012 [žiūrėta 2013 m. birželio 19 d.].
• Sprendimas 2000/462/EB, OL L 183, 2000 7 22, p. 18, atnaujintas Reglamentu (ES), nr. 206/2010, OL L 73, 2010 3 20 [žiūrėta 2013 m. birželio 14 d.].
• Šveistytė, Laima, Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai [Lietuvos augalų nacionaliniai ištekliai], Akademija, Kėdainiai: Spaudvita, 2011.

The Investigations of Cross Gentian (Gentiana Cruciata L.) Seedage

Summary. The experiments were conducted in the Laboratory of the Biology and Plant Biotechnology Institute of Aleksandras Stulginskis University and in a private holding of Kaunas City during the period 2008–2012. The ex situ method was used to estimate seedage. It was determined that for seedage the seeds collected no earlier than in the middle of September should be used. For seeds of later collection it is necessary to stratify (after 35 days the germination reached 87.7%, strong linear relationship R² = 0.9016) or to vernalize (after 50 days the germination reached 72.5%, strong linear relationship R² = 0.9311) them. There was a strong linear relationship between the duration of stratification and the photoperiod: light sprouted seeds R² = 0.7319, dark sprouted seeds R² = 0.9199. It is recommended to use the substrate for sprouting that will be close to natural site types. There was a strong linear relationship using for sprouting a sand and “Organix” (2:1) mixture (R² = 0.9409). The seed dormant period had influence on the germination of Gentiana cruciata seeds. Longer than 18-day stratification period was necessary after the 4-month dormant period (a strong linear relationship, R² = 0.9016). It is recommended to sow seeds in autumn (in September) to reach better seed germination and earlier bloom. The germination was 47%, the plants began to bloom in the second year, in June. The bloom time was from 22 June to 10 July. The average plant height was 20 cm.

Keywords: cross gentian, seedage, germination, photoperiod, stratification, vernalisation, dormant period.