Straipsnis Autochtonų galios sampratos bei raiška: Užbaikalės (Rytų Sibiras, Rusija) oročėnų-evenkų lyginamoji studija

Naujausioje savo knygoje apie Sibiro jukagyrų (Yukaghir) medžiotojus danų antropologas Rane Willerslevas¹ taip pat išskiria dominavimo ir resiproksijos praktikas. Jis išplėtoja Petersono „išreikalauto dalijimosi“ (demand sharing) idėją, siūlydamas ją pritaikyti kaip santykius tarp žmonių bei tarp žmonių ir nežmogiškų būtybių formuojantį modelį. Jis taip pat palaiko Petersono argumentą, kritikuojantį „dosnaus pasiaukojimo“ (generous giving) sampratą, bei teigia, jog tokios resursų transakcijos gali būti vertinamos kaip „prievartinės“ ar net paremtos „agresija“, ypač kai žmonės nėra linkę dalytis, nors jaučiasi turintys teisę reikalauti iš to, kuris yra pasiturintis². Willerslevas³ teigia, jog jukagyrų tautos medžiotojai bendrauja su dvasiomis-šeimininkais tikėdami, jog šios yra „įsipareigojusios pasidalinti savo geru su jais lygiai taip pat kaip kiti žmonės, turintys daugiau išteklių, nei reikia pagrindinių jų poreikių patenkinimui“. Priešingai nei Petersonas⁴, kuris apibūdina moralinį „išreikalautų mainų“ aspektą kaip teigiamą ir prilygstantį dosnumui, Willerslevas⁵ teigia, kad jukagyrų dalijimosi suvokimas kyla iš jame persipinančių dviprasmiškų dominavimo formų. Taigi, jukagyrų medžiotojai, tikėdamiesi, jog dalybos yra besąlyginis dalykas, gali apkaltinti dvasias-šeimininkus šykštumu, jeigu jų reikalavimų buvo nepaisoma⁶. Tuo pat metu, kaip teigia Willerslevas⁷, dvasiosšeimininkai mainais gali pareikalauti žmonių gyvybių. Tačiau, kritikuodamas ekonominės antropologijos teoretiko Marshalo Sahlinso⁸ „bendros resiproksijos“ (generalized reciprocity) sampratą bei remdamasis Alfredo Gello⁹ idėjomis, Willerslevas¹⁰ bando įrodyti, jog toks dalijimasis tarp jukagyrų nėra resiproksijos forma dėl „abipusės skolos“ nebuvimo. Willerslevo¹¹ nuomone, medžiotojai niekada nėra tikri, ar dvasios-šeiminkai įvykdys savo moralinius įsipareigojimus ir elgsis kaip „tėvai“, ar juos įvilios į „donorų“ pozicijas. Pasak Willerslevo¹², medžiotojai nuolat manipuliuoja tokiu dviprasmiškumu, įtraukdami dvasias-šeimininkus į „geidulingą žaidimą“ (lustful play). Taigi, medžiotojai pamėgdžioja grobį-gyvūną, tokiu būdu perimdami jo tapatybę ir siekdami sugundyti gyvūną paaukoti savo gyvenimą prieš savo valią¹³.

Nepaisant to, kokiu būdu – bendradarbiavimu ar agresija – išreikšta, oročėnų dalinimosi samprata (rus. nimatte) visada suvokiama kaip resiproksinis ryšys. Resiproksija, kuri klasikiniuose veikaluose apibūdinama kaip dovanojimo ir atsi-dovanojimo praktika, taip pat apima „priverstinio įsipareigojimo“ (coercive obligations) atsimokėti ir priimti dovaną aspektą¹. Oročėnai žino, kad dvasios už agresyvų žmogaus elgesį mainais gali pareikalauti žmogaus gyvybės. Willerslevas² pateikia pavyzdį, kaip vienpusė jukagyrų medžiotojo veikla vėliau gali būti interpretuojama kaip abipusis ryšys. Pvz., Willerslevas pasakoja plačiai Sibire paplitusį tropą apie sėkmingą medžiotoją, kuris medžiodamas prikaupė tiek daug kailių ir mėsos, jog dvasios nubaudė jį per jo sūnų, atsiųsdamos šiam ligą. Jeigu oročėnų medžiotojas su dvasia-šeimininku užmezga bendradarbiavimu paremtus santykius, dėl „įsisąmonintos moralinės atsakomybės“ gyvūnus jis gali medžioti be didesnio pavojaus³. Šiuo atveju jo sėkmė medžioklėje yra pasiekta (rus. dobyta) dėl dvasios-šeimininko dosnumo ir sėkmingo žinių bei įgūdžių naudojimo varžybose su gyvūnais, kuriose tiek gyvūnas, tiek medžiotojas „išnaudojo galimybes“⁴.

Tačiau, pasak medžiotojų ir ganytojų, jeigu gyvūnas „paimamas“ (rus. brat’) naudojant agresiją, nepaisant „lygios kovos“ dėsnių ar nepasitarus su šeimininku, tokiam medžiotojui gresia dvasios-šeimininko ar jo padėjėjo kerštas. Dalijimasis tarp vietinių medžiotojų yra pripažintų, pozityvių, pasitikėjimu grįstų santykių dalis. Dalijamasi tikintis didesnės sėkmės (rus. na fart, or. kutu bisin) nusistovėjusiuose santykiuose tarp medžiotojų, kurie apibūdinami kaip „draugystė“ (rus. družba). Šiuo atveju dalijimasis gali būti laikomas moraliu veiksmu be išskaičiavimo¹. Tačiau kai medžiotojas verčiamas dalytis, tokiems santykiams trūksta pasitikėjimo. Tokiais atvejais santykius oročėnai apibūdina kaip agresyvius, nors tai gali atnešti nesėkmę visam medžiotojų būreliui.

Tokie santykiai gali sugesti, kai „imama“ nepaisant to, ar kiti noriai duoda, jeigu „imama“ nenorint dalytis pačiam arba neįtraukiant kitų asmenų į dalijimąsi. Tokia agresija yra būdinga medžiojimo būdui, kurį medžiotojai ir augintojai vadina brakonieriavimu (rus. brakonerstvo) arba nuodėme (sin) (or. ngelome). Anot medžiotojų, brakonieriavimas yra atvirkščias veiksmas „lygiavertėms varžytuvėms“ (equal contestation) su gyvūnais, nes gyvūnams nesuteikiama teisės pasikliauti savo valia. Agresija, pasireiškianti brakonieriavime, taip pat pasižymi kitų asmenų ignoravimu, nesuteikiant jiems galimybės varžytis dėl gyvūnų ir juos nukauti, todėl taip rizikuojama sėkme. Brakonieriaujant naudojami įvairūs medžioklės įrankiai, priemonės ar medžioklės strategijos, kurios siejamos su gyvūnų niokojimu, nepagarba nežmogiškosioms būtybėms ir medžioklės vietų sudarkymu, todėl brakonieriški veiksmai gali atbaidyti ir kitų sėkmę¹. Taip elgdamasis medžiotojas dažnai patenka į pavojingas situacijas, kurios gali baigtis kerštingu ne tik gyvūnų, bet ir dvasių-šeimininkų atsaku. Dėl to gyvūnų sielų vartojimas laikomas potencialiai grėsmingu medžiotojo gyvybei, o agresija tampa ryšių bei resiproksinių santykių rato dalimi². Nors bendradarbiavimo praktika yra labiau vertinama ir plačiai paplitusi, žmonės naudoja ir agresyviu elgesiu paremtas medžioklės strategijas. Jeigu per daug įsitraukiama į bendradarbiavimą su vietos dvasiomis-šeimininkais, tuomet tenka pasikliauti tik gera dvasių-šeimininkų valia. Toks bendradarbiavimas taip pat sukuria tam tikras medžioklės sėkmės ribas, nes „dvasia-šeimininkas išlaiko pusiausvyrą“ įvairiose vietose. Todėl bendradarbiavimas taip pat gali privesti ir prie medžiojamų gyvūnų stygiaus. Viena vertus, agresyvi medžiotojo elgsena gali atnešti sėkmę medžioklėje, kita vertus – užtraukti aukos arba dvasios-šeimininko nemalonę.

Post scriptum

Šis straipsnis yra Užbaikalės (Rytų Sibiras) oročėnų-evenkų medžiotojų bei šiaurės elnių augintojų grupės galios sampratų teorinė studija. Ilgalaikio antropologinio lauko tyrimo metu buvo tiriama, kaip oročėnai-evenkai organizuoja savo pragyvenimo veiklas posovietinėje aplinkoje ir kaip jie suvokia savo santykius su kraštovaizdžiu bei kitomis būtybėmis siekdami užtikrinti medžioklės bei elnininkystės sėkmę. Šiame straipsnyje bandoma atskleisti Sibiro autochtonų galios samprata, būdinga žmonių santykiams su kitais žmonėmis, dvasiomis, gyvūnais bei taigos vietovėmis. Straipsnyje bandoma išplėtoti dažnai vartojamas, etnografinėje Sibiro literatūroje nepakankamai nagrinėtas „šeimininko“, „sėkmės“, „agresijos ir bendradarbiavimo“, „varžybų“ sampratas, kurios yra susijusios su oročėnų-evenkų galios sampratomis. Lyginant oročėnų-evenkų galios sampratas, jos aiškinamos kaip priešingos „galios“ sampratoms, aptinkamoms daugelyje Šiaurės Amerikos subarktikos autochtonų etnografinių studijų. Taipogi, skirtingai nuo vakarietiškuose diskursuose vyravusios galios kaip statiško žmonių bruožo sampratos, straipsnyje teigiama, jog galios samprata gali būti atskleidžiama per kooperavimosi bei agresijos veiksmus bei sąveikas tarp įvairių asmenų (taip pat ir nežmogiškų būtybių) bei vietovių.

Daugelyje lyginamųjų Sibiro studijų galia siejasi su šeimininko sąvoka (rus. choziain), apibūdinama kaip tam tikras vietoves valdanti dvasia (rus. duch), gyvūnas arba dvasia, gyvenanti žmogaus pagamintuose materialiuose objektuose. Pasak šių autorių, tokios dvasios-šeimininkai (rus. duch choziain) yra atsakingi už įvairias geografines vietoves, turi galios daryti įtaką tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams bei žmonių likimams. Kiti autoriai (Shirokogoroffas bei Anisimovas) šeimininko sampratą aiškina kaip šamanistines galias, naudojamas dvasioms valdyti, siekiant teigiamų gydymo ar kovos su piktosiomis dvasiomis rezultatų. Vasilevič ir Varlamova evenkų galią musun sieja su energijos idėjomis, būdingomis žodžiams, materialiems objektams bei dvasioms-šeimininkams.

Straipsnyje taipogi apžvelgiamos Užbaikalės oročėnų-evenkų termino ežen (šeimininkas) reikšmės. Vietinė galia straipsnyje apibūdinta kaip santykis tarp žmonių, gyvūnų ir dvasių, siejamų su įvairiomis vietovėmis bei materialiais objektais, susijęs su sėkmės (or. kutu, rus. fart, udača) patirtimis. Tokia galia gali būti apibūdinta kaip dvasinė bei fizinė žmogaus stiprybė (or. činen). Oročėnams-evenkams sėkmė suteikiama dėl dvasios-šeimininko gero noro užmezgus su juo resiproksinius santykius, taip pat gali būti pasiekta dėl medžiotojo meistriškumo, žinių ir įgūdžių sėkmingo taikymo, varžantis su kitais asmenimis-gyvūnais. Gyvūnų pergudravimo strategijos, moralinės atsakomybės paisymas, bendradarbiavimas su dvasiomis-šeimininkais laikomi tinkamais būdais sėkmingai išgyventi taigoje ir užsitikrinti gerovę. Taigi, tokiu atveju galią galima analizuoti kaip medžioklės bei auginimo praktikų sėkmę, pasiekiamą dėl įgūdžių, ritualinių praktikų, žinių, gaunamų per juslinį budrumą ir empatiją, varžantis su kitomis būtybėmis (žmonėmis, gyvūnais, dvasiomis).

Galia taipogi priklauso nuo gebėjimų išsaugoti savo sėkmę ar medžioklės pasisekimą užmezgant įvairialypius santykius su kitais žmonėmis ar būtybėmis įvairiose taigos vietovėse. Žmogus kartas nuo karto gali naudoti agresyvias strategijas nepritekliaus sąlygomis bei esant konkurencijai tam, kad pragyventų. Dažnai tokie veiksmai pačių oročėnų vertinami neigiamai ir vadinami „nuodėme“ (or. ngelome, rus. grech) arba „brakonieriavimu“ (rus. brakonerstvo). Tokiais atvejais iš kitų gyvūnų ar taigoje gyvenančių dvasių-šeimininkų žmonės tikisi, jog mainais į blogį šios būtybės užpuls „nuodėmingąjį“ (rus. grešnika). Žmogui gali nebesisekti medžioklėje, tačiau jis ir toliau gali sėkmingai doroti gyvūnus, naudodamas smerktinas praktikas ir dėl to gyvendamas pavojuje.

Straipsnis pateikia kritinę „galios“ suvokimo ir apibrėžimų analizę. Šiaurės autochtonų antropologinėse studijose „galia“ apibūdinama kaip sugebėjimas savarankiškai įgyvendinti savo tikslus, neskatinant tam tikro kitų elgesio. Oročėnų-evenkų galia susijusi su galimybėmis bendradarbiauti su dvasiomis-šeimininkais, žmonėmis ir gyvūnais, arba yra kaip galimos agresijos prieš kitus žmones, gyvūnus ar dvasias išraiška. Taigi, žmonės gali vaišinti dvasias-šeimininkus ir jiems aukoti su jais bendradarbiaudami arba imdamiesi agresyvių veiksmų prieš gyvūnus ar dvasias. Dauguma subarktikos autochtonus aprašančios literatūros antropologinės nepateikia oročėnų ir kitų poliarinio rato bendruomenių santykių tarp žmonių ir aplinkos (įskaitant žmones, kitas būtybes ir vietas) išsamaus apibūdinimo, bendradarbiavimu ir agresija paremtų santykių aprašymo. Šiose etnografijose daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie resiproksijai ir dominavimui priešingus žmonių-gyvūnų santykių modelius. Straipsnyje teigiama, kad agresyvi elgsena ir bendradarbiavimas taip pat yra resiproksinių oročėnų tarpusavio santykių ir santykių su kitomis būtybėmis dalis. Taip yra dėl to, kad bet kokie bendradarbiavimo ar agresijos paskatinti medžiotojų ir elnių augintojų veiksmai gali išprovokuoti atitinkamą dvasios-šeimininko reakciją.

Ši studija taip pat kritikuoja daugelyje antropologinių darbų apie autochtonus pateikiamą požiūrį, kad gyvūnai pasiduoda medžiotojams tol, kol su jais pagarbiai elgiamasi. Darbe plėtojama mintis, jog tokie santykiai paremti sudėtiniais ryšiais bei dviprasmiškomis patirtimis. Todėl šiaurės autochtonų būtis yra suvokiama ne kaip gyvenimas tiesiog „susiliejant su aplinka“ (dwelling perspective), kaip teigia fenomenologinės antropologijos šalininkai (pvz., Timas Ingoldas¹), tačiau kaip gyvenimas joje, ją valdant per dominavimą ir kartu su ja kooperuojantis.

Literatūra

• Alekseev, Nikolai, Traditsionnye religioznye verovaniia tiurkoiazychnykh narodov, Novosibirsk: Nauka, 1992.
• Anderson, David, “Tracking the ‘Wild Tungus’ in Taimyr: Identity, Ecology, and Mobile Economies in Arctic Siberia” | Peter P. Schweitzer, Megan Biesele, Robert K. Hitchcock (eds.), Hunters and Gatherers in the Modern World: Conflict, Resistance, and Self-determination, New York and Oxford: Berghahn Books, 2000.
• Anderson, David, Identity and Ecology in Arctic Siberia: The Number one Reindeer Brigade, Oxford: Oxford University Press, 2000.
• Anisimov, A. F., Religiia evenkov v istoricheskom izuchenii problemy proiskhozhdeniia pervobytnikh verovanii, Moskva–Leningrad: Nauka, 1958.
• Anisimov, Aleksei, “The Shaman’s Tent of the Evenki and the Origins of Shamanistic Rite” | Henry Michael (ed.), Studies in Siberian Shamanism, Toronto: University of Toronto Press, 1963, p. 84–123.
• Anisimov, Aleksei, Religiia evenkov v istoricheskom izuchenii problemy proiskhozhdeniia pervobytnikh verovanii, 1958.
• Bakhtin, Mikhail, The Dialogical Imagination: Four Essays, Austin: University of Texas Press, 1981.
• Black, Mary, “Ojibwa Power Belief System” | Raymond D. Fogelson, Richard N. Adams (eds.), The Anthropology of Power: Ethnographic Studies from Asia, Oceania, and the New World, New York: Academic Press, 1977.
• Brightman, Robert, Grateful Prey: Rock Cree Animal-Human Relationships, Regina: Canadian Plains Research Centre, 2002.
• Cincius, Vera, Sravnitel’nii slovar Tunguso-Man’chzhurskikh iazykov, t. 1–2, Leningrad: Nauka, 1975.
• Cockburn, Cynthia, Lynette Hunter, “Transversal Politics and Translating Practices,” Soundings: A Journal of Politics and Culture, 1999, vol. 12, no. 2.
• Damasio, Antonio, The Feeling of what Happens: Body and Emotion in the Making of Consciousness, New York: Harcourt, 1999.
• Diószegi, Vilmos; Michel Hoppál, Shamanism in Siberia, Budapest: Akadémiai Kiadó, 1978.
• Feit, Harvey, “Dreaming of Animals: the Waswanipi Cree Shaking Tent Ceremony in Relation to Environment, Hunting, and Missionization” | Takashi Irimodo, Takako Yamada (eds.), Circumpolar Religion and Ecology: An Anthropology of the North, Tokyo: University, 1994.
• Foucault, Michael, Power and Knowledge: Selected Interviews and Other Writings, 1972–1977, New York: Pantheon Books, 1980.
• Gell, Alfred, “Inter-tribal Commodity Barter and Reproductive Gift-Exchange in Old Melanesia in Barter, Exchange and Value” | Caroline Humphrey, Stephen Hugh-Jones (eds.), Barter, Exchange and Value: An Anthropological Approach,Cambridge: Cambridge University Press, 1992.
• Goulet, Jean, Ways of Knowing: Experience, Knowledge, and Power among the Dene Tha, Lincoln: University of Nebraska Press, 1998.
• Gurvich, Ilja, Kul’tura severnykh iakutov-olenevodov, Moskva: Nauka, 1977.
• Gurvič, Ilja, Kul’tura severnykh iakutov-olenevodov, Moskva: Nauka, 1977.
• Halemba, Agniezhka, The Telengits of Southern Siberia, London, New York: Routledge Press, 2007
• Hallowell, Irwing, “Ojibwa Ontology, Behaviour, and World View” | Stanley Diamond (ed.), Culture in History: Essays in Honour of Paul Radin, New York: Columbia University Press, 1960, p. 19–52.
• Hallowell, Irwing, “The Role of Dreams in Ojibwa Culture” | Gustave Edmund von Grunebaum, Roger R. Caillois (eds.), The Dream and Human Societies, Berkeley: University of California Press, 1966.
• Hamayon, Roberte N., “Game and Games, Fortune and Dualism in Siberian Shamanism” | Juha Pentikainen (ed.), Shamanism and Northern Ecology, Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 1996.
• Hamayon, Roberte, La chasse à l’âme, Nanterre: Société, 1990, p. 365–372.
• Helm, Judy, Prophecy and Power among the Dogrib Indians, Lincoln: University of Nebraska Press, 1994.
• Hultkrantz, Ake, Religion in Native North America, Idaho: University of Idaho Press, 1990.
• Humphrey, Caroline, Shamans and Elders: Experience, Knowledge, and Power among the Daur Mongols, Oxford: Oxford University Press, 1996.
• Ingold, Tim; Terhi Kurttila, “Perceiving the Environment in Finnish Lapland,” Body and Society, 2000, vol. 6, nos. 3–4, pp. 183–196.
• Ingold, Tim, “The Optimal Forager and Economic Man” | Philippe Descola, Gisli Pálsson (eds.), Nature and Society, London: Routledge, 1996.
• Ingold, Tim, The Appropriation of Nature: Essays on Human Ecology and Social Relations. Themes in Social Anthropology, Manchester: Manchester University Press, 1986.
• Ingold, Tim, The Perception of the Environment: Essays in Livelihood, Dwelling and Skill, London: Routledge, 2000.
• Irkutsk, Georgi, Opisanie vsekh v Rossiiskom gosudarsve obitaiuchikh narodov, takzhe zhitelei obriadov, ver obyknovenii, zhilishch, odezhd i prochikh dostopamiatnostei. Chast’ tret’ia: O narodakh Samoedskikh, Mandzhurskikh i Vostochno-Sibirskikh kak i shamanskom zakone, St. Petersburg: Imperatorskoi Akademii Nauk, 1779.
• Jordan, Peter, Material Culture and Sacred Landscape: The Anthropology of the Siberian Khanty, London: Rowman and Littlefield, 2003.
• Kwon, Heonik, “The Saddle and the Sledge: Hunting as Comparative Narrative in Siberia and beyond,” Journal of the Royal Anthropological Institute 4, p. 112–147.
• L’vova, Eleonora et al., Traditsionoe mirovozrenie tiurkov Iuzhnoi Sibiri: Chelovek i obschestvo, Novosibirsk: Nauka, 1989.
• Lavrillier, Alexandra, Nomadisme et adaptations sédentaires chez les Évenks de Sibérie postsoviétique: «jouer» pour vivre avec et sans chamane, Ecole Pratique des Hautes Etudes (EPHE), 2005.
• Lavrillier, Alexandra, «De l’oubli à la reconstructin d’un rituel collectif: L’Ikènipkè des Évenks», Slovo 28/29, p. 169–191.
• Lee, Joe; Tim Ingold, “Fieldwork on Foot: Perceiving, Routing, Socialising,” | Phil Collins, Simon Coleman (eds.), Locating the Field: Space, Place and Context in Anthropology, Oxford: Berg, 2006, p. 67–86.
• Mainov, I., «Nekotorye dannye o tungusakh Iakutskogo kraia» | Trudy VSORGO, 1898.
• Maksimova, Irina, Tungus Oikos: po materialam symsko-ketskoi grupy evenkov, [nepublikuota daktaro disertacija, Tomsko valstybinis universitetas], 1994.
• Mauss, Marcel, The Gift: Forms and Functions of Exchange in Archaic Society, New York: WW Norton, 1967.
• Mazin, Aleksei, Traditsionnye verovaniia i obriady evenkov-orochonov (Kon. XIX – nach. XX vv.), Novosibirsk: Nauka, 1984.
• Myers, Fred, “Burning the Truck and Holding the Country: Property, Time, and the Negotiation of Identity among Pintupi Aborigines” | Tim Ingold, David Riches, James Woodburn (eds.), Hunters and Gatherers: Property, Power and Ideology, Oxford: Berg, 1988, p. 52–74.
• Nadasdy, Paul, “The Gift in the Animal: The Ontology of Hunting and Human-Animal Sociality,” American Ethnologist, 2007, vol. 31, no. 1.
• Nadasdy, Paul, Hunters and Bureaucrats: Power, Knowledge and Aboriginal-state Relations in the Southwest Yukon, Vancouver: UBC Press, 2003.
• Nelson, Sarah, Gender in Archeology: Analyzing Power and Prestige, London: Routledge, 2004.
• Pálsson, Gisli, “Enskilment at Sea,” Man 29, 1994, p. 1–27.
• Peterson, Nicolas, “Demand Sharing: Reciprocity and the Pressure for Generosity among Foragers,” American Anthropologist, 1993, vol. 95, no. 4.
• Petri, Bernard, Okhota i olenevostvo u tuturskikh Tungusov v sviazi s organizatsiei okhotkhoziaistva, Irkutsk, 1930.
• Ridington, Robin, “Knowledge, Power and the Individual in Subarctic Hunting Societies,” American Anthropologist, 1988, vol. 90, no. 1.
• Ryčkov, Konstantin, «Eniseiskie Tungusy», Zemlevedenie, 1917, vol. 4, c. 1–67.
• Rogers, Carl, “Empathic: An Unappreciated Way of Being,” The Counseling Psychologist 2, 1975.
• Rushforth, Scot, “The Legitimation of Beliefs in a Hunter-Gatherer Society: Bearlake Athapaskan Knowledge and Authority,” American Ethnologist, 1992 (3 Aug), vol. 19.
• Sahlins, Marshal, Stone Age Economics, New York: Aldine de Gruyter, 1972.
• Scott, Colin, “Spirit and Practical Knowledge in the Person of the Bear among Weminji Cree Hunters,” Ethnos, 2006, vol. 71, no. I, pp. 51–66.
• Sharp, Henry S., “Shared Experience and Magic and Death: Chipewyan Explanation of a Prophet’s Decline,” Ethnology 25, 1986.
• Sharp, Henry S., Loon: Memory, Meaning, and Reality in a Northern Dene Community, Lincoln: University of Nebraska Press, 2001.
• Shirkogoroff, Sergei, Psychomental Complex of the Tungus, London: Kegan Paul, Trench, Trubner and Co. Ltd., 1935.
• Shirokogoroff, Sergei, Etnograficheskoe isledovanie: Izbranoe, Vladisvostok: Dalnevostochnogo Universiteta iz-tvo, 2001 [1936].
• Shirokogoroff, Sergei, Social Organization of the Northern Tungus, Shanghai: Commercial Press, 1929.
• Smith, David, “An Athapaskan Way of Knowing: Chipewyan Ontology,” American Ethnologist, 1998, vol. 25, no. 3.
• Smith, David, Moose Deer Island House People, National Museum of Man Mercury Series, Canadian Ethnology Service Paper 81, Ottawa: National Museums of Canada, 1982.
• Speck, Frank, Naskapi: The Savage Hunters of the Labrador Peninsula, Norman: University of Oklahoma Press, 1935.
• Sweely, Tracy, Manifesting Power: Gender and the Interpretation of Power in Archeology, London: Routledge, 1999.
• Tanner, Adrian, “Bringing Home Animals: Religious Ideology and Mode of Production of the Mistassini Cree Hunters,” Social and Economic Studies 23, St. Johns: Institute of Social and Economic Research, 1979.
• Tew, Jerry, Social Theory, Power and Practice, Palgrave: Macmillan, 2002.
• Titov, Elpidifor, Tunguskii-Russkii slovar’, Irkutsk: Vlast’ Truda, 1926.
• Tsintsius, Vera, Sravnitel’nii slovar Tunguso-Man’chzhurskikh iazykov, Leningrad: Nauka.
• Turov, Michail, «Kul’t medvedia v folklore i obriadovoi praktike evenkov» | Narody Sibiri: istoriia i kul’tura. Medved’ v drevnikh i sovremenyh kul’turakh Sibiri, Novosibirsk: SON RAN, 2000, c. 48–59.
• Turov, Mikhail, «Kul’t medvedia v folklore i obriadovoi praktike evenkov» | Ilja Gemuevir et al. (red.), Narody Sibiri: istoriia i kul’tura. Medved’ v drevnikh i sovremenyh kul’turakh Sibiri, Novosibirsk: SON RAN, 2000, c. 48–59.
• Varlamova, Galina, Mirovozrenie evenkov: otrazhenie v folklore, Novosibirsk: Nauka, 2004.
• Vasilevich, G. M., «Drevnie ohotnich’i i olenevodcheskie obriady evenkov» | Sbornik MAE 17, Leningrad: Nauka, 1957, c. 151–163.
• Vasilevich, Glafira, «O kul’te medvediau Evenkov» | Sbornik MAE, 27, Leningrad: Nauka, 1971, c. 150–169.
• Vasilevich, Glafira, Evenki: Istoriko-etnograficheskie ocherki (XVIII – nachalo XX v.), Leningrad: Nauka, 1969.
• Vasilevich, Glafira, Sbornik materialov po evenkiiskomu folklore. Trudy po folklore, t. 1, St. Petersburg: Izdatelstvo ‘Trudy narodov severa’, 1936.
• Voskoboinikov, M. G., Prozaicheskie zhanry evenkiiskogo fol’klora [Nepublikuota daktaro disertacija], St. Petersburg: Institute of A. I. Gertzen, 1965, c. 70–103.
• Vreeke, Gert-Jan, Ingrid Van der Mark, “Empathy, an Integrative Model,” New Ideas in Psychology 21, 2003, p. 177–207.
• Watson, Graham; Jean Goulet, “What Can Ethnomethodology Say About Power?,” Qualitative Inquiry, 1998, vol. 4, p. 96–113.
• Widlok, Thomas, “Sharing by Default?,” Anthropological Theory, 2004, vol. 4, no. 1.
• Willerslev, Rane, Soul Hunters: Hunting, Animism, and Personhood among the Siberian Yukaghirs, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, 2007.
• Wispe, Lauren, “The Distinction between Sympathy and Empathy: To Call forth a Concept, a Word is Needed,” Journal of Personality and Social Psychology, 1986, vol. 50, no. 2, pp. 314–321.
• Woodburn, James, “Sharing is not a Form of Exchange: An Analysis of Property Sharing in Immediate-Return Hunter-Gatherer Societies” | Chris Hann (ed.). Property Relations: Renewing the Anthropological Tradition, Cambridge: Cambridge University Press, 1998, p, 48–63,
• Wrong, Dennis. Power in Forms, Bases and Uses. Chicago: University of Chicago Press, 1988,
• Zelenin, Dmitrii, Tabu slov u narodov Vostochnoi Evropy: istoriia, struktura i sotsialnye funktsii, Novosibirsk: Nauka, 1929.
• Znamenski, Andrei A., The Beauty of the Primitive: Shamanism and the Western Imagination, Oxford University Press, 2007.

Autochthones Concepts of Power and Expression: Zabaikal (East Siberia, Russia) Orochen-Evenki Occasion Comparative Studies

Summary. Drawing on ethnographic and comparative sources, this article investigates the underdeveloped concepts of power and luck in the anthropology of circumpolar societies. It shows that the vernacular notion of Siberian mastery can be described as relational forms of power intrinsic to interactions among humans, animals and spirits associated with different places, material objects and experiences of luck. Hence, the article suggests that hunters and reindeer herders of Zabaikal‘e engage in complex relations of cooperation with other persons aiming to gain luck and maintain well-being, while at the same time relying on aggression to achieve hunting and herding success. This research is critical of statements found in countless circumpolar ethnographies that non-human beings give themselves to hunters and herders as long as they are treated with respect. Rather it will be suggested that these power interactions with other beings are rather based on complex relations as well as experiences infused with anxiety, ambiguity and doubt.

Keywords: power, luck, domination and cooperation, personhood, Orochen-Evenki, comparative studies.