Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio (kalnų) giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė: vietos ar iš svetur atkeliavusi tradicija?

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama viena Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai yra vietinės, ar atneštinės kūrybos? Tyrimo rezultatais pagrįstas darbo pradžioje pateiktas teiginys, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų didesnioji dalis yra lenkų kilmės, kas rodo jų atneštinę kūrybą.

Pagrindiniai žodžiai: Žemaičių Kalvarija, Kryžiaus kelias, giesmės.

Įvadas

Daugeliu atvejų lietuviškų katalikiškų giesmių (ir vertimų, ir originalų) kilmė dar ir šiandien nėra aiški. Šiandieninį Katalikišką giesmyną sudaro giesmės, skirtos Bažnytinio Liturginio kalendoriaus metų laikų šventėms paminėti, giesmės Išganytojui, Šventajai Dvasiai, Švč. Trejybei, Švč. M. Marijai, šventiesiems, kankiniams bei įvairioms liaudies pamaldumo praktikoms, kaip antai, šermenų giesmės, Švč. M. Marijos valandos, Švč. M. Marijos ir Švč. Jėzaus Vardo giedamieji rožiniai, Graudūs verksmai, Kryžiaus kelias bei kalvarijų Kryžiaus keliai. Nūdienos religijos istorijos, etnologijos mokslas atskleidžia, kad Lietuvoje yra veikę 14 įvairių tipų kalvarijų Kryžiaus kelių. Vilniaus bernardinų vienuolyno šventoriuje, Papilyje, Varniuose, Skapiškyje bei Paparčiuose jos laikui bėgant sunyko. Yra žinoma, kad norėta įsteigti kalvarijų Kryžiaus kelius Kalvarijoje (Suvalkų) ir Rokiškyje, bet jie nebuvo įsteigti. Šiandien Lietuvoje veikia 8 įvairaus tipo kalvarijų Kryžiaus keliai. Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus (Verkių) ir Veprių kryžiaus keliai atstovauja Didžiosioms kalvarijoms; Tytuvėnų ir Mosėdžio – Kalvarijų tipui Kryžiaus keliui; Beržoro ir Tverų – Mažosioms kalvarijoms, o Berčiūnuose – nūdienos kalvarijų Kryžiaus keliui (žr. paveikslą nr. 1).

Anksčiau autoriaus atlikti istoriniai ir etnologiniai tyrimai parodė, kad šių kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumas yra analogų Lenkijoje dalinės kopijos (žr. paveikslą nr. 2).

Kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumą sudaro ne tik koplyčių/stočių aplankymas bei įvairių apeigų atlikimas prie jų ar juose, bet ir tam skirtų giesmių giedojimas. Lietuvos kalvarijų Kryžiaus keliuose naudojamų giesmių tekstus 2005 m. yra tyrinėjęs Mikas Vaicekauskas monografijoje Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, o jų muzika, išskyrus straipsnio autorių, nėra tyrinėta. Iš Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių kulto savo unikalumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio, arba Kalnų (toliau – Žemaičių Kalvarijos Kalnai) giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai. Šių giesmių originalumo – autorystės – svarstymuose labai svarbus perimamumo klausimas. Tai pasakytina ir apie verstines, ir apie originalias giesmes. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad 1637–1639 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Garduose, vėliau pervadintuose Žemaičių Kalvarija, įsteigė 19 stočių (koplyčių), arba 20 vietų (vienoje koplyčioje yra dvi vietos) Kryžiaus kelius ir nurodė nežinomam asmeniui (iki šiol tai nėra atskleista) sukurti maldas ir giesmes, „[…] katras lig pat šiolei tebegieda žmonės, Žemaičių Kalvarijos kalnus vaikščiodami“ Mykolas Biržiška, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: Iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų, p. 85. . Šios nuomonės laikosi žymūs Lietuvos istorikai ir kultūrologai – kunigai Jonas Totoraitis Žr. Jonas Totoraitis, Žemaičių Kalvarija, 1937. ir Juozas Vaišnora Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, 1958. , istorikas Grigas Valančius Žr. Grigas Valančius, Žemaičių Didysis, 1978. , lituanistai Jurgis Lebedys Žr. Jurgis Lebedys, Senoji lietuvių literatūra, 1977. ir Darius Kuolys Žr. Darius Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje, 1992. . Šio straipsnio autorius su šiuo teiginiu nesutinka, teigdamas, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmyno giesmės yra ne vieno iš kunigų parašytos, o iš įvairių lenkų giesmynų surinktos ir išverstos. Tik keletas giesmių, skirtų Žemaičių Kalvarijai, yra vietos kunigų ar vienuolių sukurtos. Taip buvo ne parašytos ar sukurtos giesmės, bet iš lenkų giesmynų išverstų giesmių sudarytas Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmynas. Tad šių giesmių tekstų muzikos atskleidimas ir būtų tyrimo tikslas, kuris atsakytų į klausimą, ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų pamaldume naudojamų giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai yra vietos ar atneštinės tradicijos? Atsakymas į šį klausimą išsamiau papildytų kalvarijų Kryžiaus kelių pamaldumo Lietuvoje atskleidimo savastį.

Tyrimo objektas – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai. Tyrimo uždaviniai: pristatyti Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių pavadinimus bei juos palyginant su kaimyninių šalių analogais nustatyti jų literatūrinių tekstų autorystę; ištirti šių tekstų muzikinę kilmę; lyginamosios analizės metodu atskleisti, ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūriniai bei muzikiniai tekstai yra vietinės ar atneštinės kūrybinės kilmės? Tyrimo prielaida: Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikos tekstų didesnioji dalis savo kilme yra iš Lenkijos, o tai rodo šių giesmių atneštinę kūrybą. Šiame straipsnyje autorius nekelia klausimo, kas turėjo įtakos šiai Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kultūros formacijai.

Svarbių istorinių ir etnologinių duomenų apie XVII–XVIII a. kalvarijas Lenkijoje ir jose praktikuojamas maldas bei giesmes yra paskelbę lenkų mokslininkai: kun. Symeonas Barcikas OFM Conv. Žr. Józef Symeon Barcik, Kalwaria Pacławska, 1985. , kun. Jerzy Kopećas CP Žr. Jerzy Kopeć (opr.), Droga Krzyżowa: dzieje nabożeństwa i antologia współczesnych tekstów, 1987. bei Ana Mitkowska Žr. Anna Mitkowska, Polskie kalwarie, 2003. . Atliekant tyrimus buvo naudotasi įvairiais lenkų ir lietuvių katalikiškais maldynais, giesmynais bei kita šaltinių medžiaga: Lenkijoje kun. Jano Siedleckio sudarytu bažnytiniu maldynu-giesmynu Śpiewnik Kościelny Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, 1994. , kun. Augustino Chadamo studija-giesmynu Śpiewnik kalwaryjski Žr. Adam Chadam, Śpiewnik kalwaryjski, 1997. , liturginiu maldynu-giesmynu Śpiewnik Liturgiczny Žr. Śpiewnik Liturgiczny, 1998. , kun. Hieronimo Chamskio parengtu giesmynu ABBA – OJCZE Pieni i piosenki religine Žr. Hieronim Chamski (opr.), ABBA – OJCZE: pieni i piosenki religine, 2005. , Lietuvoje išleistu Liturginiu giesmynu Žr. Kazimieras Senkus (sud.), Liturginis giesmynas, 1993. , straipsnio autoriaus monografija Žr. Alfonsas Motuzas, Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, 2003. bei mokslo šaltiniais Žr. Alfonsas Motuzas, Žemaičių Kalvarijos Kalnai: istorija, apeigos ir muzika, 2004; Alfonsas Motuzas (sud.), Veprių kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2007; Alfonsas Motuzas (sud.), Vilniaus Verkių kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2008; Alfonsas Motuzas (sud.), Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijų maldynas ir giesmynas, 2008. . Daug informatyvios medžiagos suteikė Miko Vaicekausko monografija Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, 2005. .

Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių tekstų autorystė

Šiandieninėje liaudies pamaldumo praktikoje yra naudojami Senųjų Žemaičių Kalvarijos Kalnų ir Naujųjų Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmynų redakciniai variantai. Naujųjų Žemaičių Kalvarijos Kalnų kalbinė redakcija priklauso kunigui Jonui Paliūkui MIC, pristatyta 1968, 1984, 1992 ir 1996 metais Žr. Liturginis maldynas, p. 411–450. .

Norint pagrįsti iškeltą teiginį, manome, kad pirmiausia reikia atlikti Senosios Žemaičių Kalvarijos Kalnų Giesmyno redakcijos analizę. Ją sudaro šios giesmės: ATMINK KRIKŠČIONIS; DIEWE, SWIETO WALDYTOJAU; MOKE ILGAJ; JEZAŲ KRISTŲ JUDOSZIUS; STOWI MOTINA; O DUSZIA ŽMOGAUS KIEKWIENA; KURSAJ KENTĖJEJ; SALDŽIAUSIS JĖZAU; PIRMOJ‘ WAŁANDOJ‘; SWEJKA MARIJA; DIDI PATRONKA; SZESZTOJ‘ WAŁANDOJ‘; ATMINK SAU TU DUSZIA MANO; JEZAU KRISTAU MAŁONIAUSIS; SZWIESYBE SWIETO WISO; KARALIENE MALONINGA; KARALIAUS DANGAUS MOTINA SZWENZIAUSIA Žr. Auksa Ałtorius arba Szaltinis dangiszku skarbu, p. 826–857. .

Taigi matome, kad Senuosius Žemaičių Kalvarijos Kalnus sudaro 17 giesmių tekstų. Kyla klausimai, kokia šių giesmių tekstų kilmė, kas jų autoriai? Atsakymą į šį klausimą pateikė Vaicekausko tyrimų Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, 2005. , Siedleckio sudaryto giesmyno Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, 1994. bei kitų autorių darbų detali analizė.

Giesmė ATMINK, KRIKŠČIONI lenkų kalvarijų giesmynuose vadinama ROZMYŚLAJMY DZIŚ, WIERNI CHRZEŚĆIJANIE. Šios giesmės tekstą XVI a. parašė pranciškonas Jokūbas Wujekas (Jakub Wujek) Žr. Alfonsas Motuzas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“, p. 50. . Naujoje redakcijoje ši giesmė vadinama BROLIAI, ATMINKIM, nurodant, kad ji giedama senosios redakcijos giesmės ATMINK, KRIKŠČIONI melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 411. . Giesmės DIEWE, SWIETO WALDYTOJAU ir MOKE ILGAJ yra vertimai iš XVI a. Lenkijoje nežinomo autoriaus sukurtos giesmės OJCE BOŻE WSZECHMOGĄCY Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, p 131–133. . Naujoje redakcijoje giesmė DIEWE, SWIETO WALDYTOJAU vadinama DIEVE, MŪSŲ SUTVERĖJAU ir giedama senosios redakcijos melodija. Kita giesmė MOKE ILGAJ naujoje redakcijoje yra perdirbta ir vadinama JĖZAU BRANGIAUSIAS bei giedama ši giesmė vadinama senąja ATMINK, KRIKŠČIONI melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 416. .

JEZAŲ KRISTŲ JUDOSZIUS giesmės tekstas yra verstas iš lenkų giesmės JEZUSA JUDASZ PRZEDAŁ, kurio teksto autoriumi yra laikomas XV a. (1488 m.) lenkų pranciškonas Vladislovas iš Gielniovo (Władysław z Gielnowa) Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 173. . Iš šios giesmės naujoje redakcijoje pristatomos dvi giesmės VIEŠPATS LABAI NULIŪDĘS ir SURIŠTAS VIRVĖM JĖZUS, išpildant jas senosios redakcijos giesmės JEZAŲ KRISTŲ JUDOSZIUS melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 418. .

Giesmė STOWI MOTINA – sutrumpintas garsios lotyniškos XIII a. sekvencijos „STABAT MATER DOLOROSA“ vertimas. Šią sekvenciją parašė pranciškonas Džakoponė Todietis (Jacopane da Todi) (1228–1306). Kiti mano, kad šio kūrinio autorius yra šv. Bonaventūra. Lenkai šią giesmę išsivertė tik XVI a., kaip STAŁA MATKA BOLEŚCIWA Žr. Alvidas Remesa, „Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra“, p. 31–32. . XVII a. ši giesmė per Lenkiją pasiekė Lietuvą, kur pirmą kartą randama S. M. Slavočinskio giesmyne. Vadinasi, šios giesmės vertimas iš lotynų į lenkų, o iš lenkų į lietuvių yra atėjęs iš Lenkijos. Naujoje redakcijoje šios giesmės pagrindu yra pristatomos dvi giesmės: JĖZŲ ATVEDĖ PAS ANĄ ir trumpas STOVI MOTINA giesmės teksto variantas. Abi giesmės turi nuorodą, kad jas reikia atlikti senosios giesmės STOWI MOTINA redakcijos melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 421. . Kita giesmė O DUSZIA ŽMOGAUS KIEKWIENA yra vertimas iš nežinomo XVI a. lenkų autoriaus giesmės O DUSZO WSZELKA NABOŻNA Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 84. . Naujoje redakcijoje ši giesmė yra perkuriama ir pristatoma dviejų giesmių JAU SUSIRINKMO TARYBA bei KRIKŠČIONIO SIELA KIEKVIENO pagrindu, nurodant jas giedoti senosios redakcijos giesmės O DUSZIA ŽMOGAUS KIEKWIENA (nauja redakcija O ŽMOGAUS SIELA – aut. pastaba) melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 422. .

Giesmė KURSAJ KENTĖJEJ yra lenkų giesmės KTÓRYŚ ZA NAS CIERPIAŁ RANY vertimas. Jos literatūrinio teksto autoriumi yra laikomas XV a. (1488 m.) lenkų pranciškonas Vladislovas iš Gielniovo (Władysław z Gielnowa) Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 173. . Tai gavėnios meto giesmė, taip pat randama pirmajame lietuvių katalikiškame S. M. Slavočinskio giesmyne. Naujoje redakcijoje ji yra pristatoma kaip KURSAI KENTĖJAI, atliekant ją senosios redakcijos KURSAJ KENTĖJEJ melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 425. .

Giesmių SALDŽIAUSIS JĖZAU, PIRMOJ‘ WAŁANDOJ‘ ir SZESZTOJ‘ WAŁANDOJ tekstai pirmą kartą randami 1681 m. dominikono Jurgio Kasakauskio išleistame maldyne Rožančius Švenčiausios Marijos panos ir Saldžiausio vardo Jezuso Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 94. . Senos redakcijos giesmė SALDŽIAUSIS JĖZAU naujoje redakcijoje yra pristatoma dvejomis giesmėmis: MIELIAUSIAS JĖZAU ir GERIAUSIAS JĖZAU Žr. Liturginis maldynas, p. 449, 575. , o senos redakcijos giesmės PIRMOJ‘ WAŁANDOJ‘ – naujoje redakcijoje – TEISMO TARYBA ir VALANDĄ TREČIĄ bei SZESZTOJ‘ WAŁANDOJ – VALANDĄ ŠEŠTĄ. Užsienio analoguose šių giesmių tekstų fiksuoti netenka, kas rodo jų vietinę kilmę.

Giesmė/malda SWEJKA MARIJA yra lotyniškosios maldos SALVE MARIA tradicijos pamaldumo praktika, tikriausiai į Lietuvą atkeliavo kartu su pirmaisiais pranciškonais ir dominikonais. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Lenkijos sinodai jau XIII–XIV a. visų pirma patarė, o vėliau įsakė visose bažnyčiose prieš Sumą giedoti Tėve mūsų, Sveika, Marija, Tikiu ir Švč. Trejybės pagarbinimą (Garbė Dievui Tėvui) Žr. Česlovas Sasnauskas, „Apie bažnytinį ir liaudies giedojimą“, p. 6–7. . Laikui bėgant, ši tvarka nusistovėjo visose Lenkijos bažnyčiose, todėl kartu su krikščionybe buvo įvesta Lietuvoje ir Žemaitijoje. Lietuvoje pirmoji rašytinė žinia apie maldą Sveika, Marija siekia 1430 metus. Tais Vytauto mirties metais Vilniuje, prie šv. Jono bažnyčios, buvo įkurta brolija, kurios nariai šventomis dienomis giedodavo bažnyčioje 10 Tėve mūsų ir Sveika, Marija Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 156. . Žodinės tradicijos dėka šios maldos iš Lenkijos plito po Lietuvą. Naujoje Kalnų redakcijoje malda/ giesmė SVEIKA, MARIJA nėra giedama, o kalbama kaip malda Žr. Liturginis maldynas, p. 414–447. . Dabartinę maldos Sveika, Marija formą visoje Bažnyčioje 1568 m. įvedė popiežius šv. Pijus V Žr. Juozas Vaišnora, Marijos garbinimas Lietuvoje, p. 155. .

DIDI PATRONKA arba ZNOCZNA MATRONA, WARDU WERONYKA. Jos analogą TY, KTÓRYŚ GORZKO randame lenkų kunigo Jano Siedleckio giesmyne Śpiewnik Kościelny, kuriame jos tekstas yra nežinomo lenkų autoriaus datuojamas XVIII amžiumi Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, p. 144–145. . Lietuviškas šios giesmės tekstas pirmą kartą randamas 1797 m. nežinomo autoriaus ar vertėjo Kryžiaus keliui skirtoje knygelėje Kalvarija, arba Keliai kryžiaus karaliaus sopulių Jezuso Christuso Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 118–119. . Naujoje redakcijoje ši giesmė yra vadinama KAI VIEŠPATS JĖZUS su nuoroda, kad ją giedoti reikia senosios redakcijos giesmės DIDI GLOBĖJA melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 433. .

Giesmė ATMINK SAU TU DUSZIA MANO – XVII a. lenkų Švč. Mergelės Marijos rožinio giesmės DUSZO MOIA WSPOMNI SOBIE vertimas Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 216. . Naujoje redakcijoje ši giesmė vadinama JĖZUS VAITOJO su nuoroda, kad ją giedoti reikia senosios redakcijos giesmės – ATMINK SAU TU DUSZIA MANO (nauja redakcija ATMINK SAU, O SIELA MANO – aut. past.) melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 437. . Giesmė JĖZAU KRISTAU MALONIAUSIAS yra lenkų giesmės JEZU CHRYSTE, PANE MIŁY vertimas, kurio tekstą 1610 m. parašė lenkų pranciškonas Abrahamas Rożniatowskis Žr. Jan Siedlecki, Śpiewnik Kościelny, p. 113. .

Giesmė SZWIESYBE SWIETO WISO yra XVI a. nežinomo lenkų autoriaus giesmės JASNOŚĆ ZGASŁA NA ŚIEĆIE vertimas Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, p. 72. . Naujoje redakcijoje ši giesmė vadinama LIEKIM AŠARAS VISI su nuoroda ją atlikti senosios redakcijos giesmės SZWIESYBE SWIETO WISO (nauja redakcija ŠVIESA PASAULIO VISO – aut. past.) melodija Žr. Liturginis maldynas, p. 441. . Giesmių KARALIENĖ MALONINGA ir DANGAUS KARALIAUS MOTINA ŠVENČIAUSIA tekstai randami tik Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmyne, kas rodo jų vietinę kilmę. Šios giesmės pirmą kartą aptinkamos 1681 m. dominikono Jurgio Kasakauskio išleistame maldyne Rožančius Švenčiausios Marijos panos ir Saldžiausio vardo Jezuso Žr. Mikas Vaicekauskas, Lietuviškos katalikiškos XVI– XVIII amžiaus giesmės, p. 94. .

Kokios literatūrinių tekstų kilmės yra šios giesmės, matyti iš žemiau pateikiamos lentelės.

Taigi lietuviškų tekstų giesmės būtų šios: SALDŽIAUSIS JĖZAU (nauja redakcija – GERIAUSIA JĖZAU ir MIELIAUSIAS JĖZAU); PIRMOJ‘ WAŁANDOJ‘ ir SZESZTOJ‘ WAŁANDOJ (nauja redakcija – TEISMO TARYBA; VALANDĄ TREČIĄ ir VALANDĄ ŠEŠTĄ) bei KARALIENĖ MALONINGA ir DANGAUS KARALIAUS MOTINA ŠVENČIAUSIA.

Pastebime, kad 10 giesmių yra verstos iš lenkų kalbos bei dvi – iš lotynų kalbos. Kyla kausimas, kokia šių giesmių muzikinių tekstų autorystė?

Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių muzikinių tekstų autorystė

Šiandien naudojamo Liturginio maldyno atlikta analizė atskleidžia, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmynas yra pateikiamas šiomis melodijomis: ATMINK, KRIKŠČIONI; MOKĖ ILGAI; JĖZŲ KRISTŲ JUDOŠIUS; STOVI MOTINA; O ŽMOGAUS SIELA; KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI; DIDI GLOBĖJA; ATMINK SAU, O SIELA MANO; JĖZAU KRISTAU MALONIAUSIAS; ŠVIESA PASAULIO VISO; KARALIENĖ MALONINGA; DANGAUS KARALIAUS MOTINA ŠVENČIAUSIA bei MIELIAUSIAS JĖZAU Žr. Liturginis maldynas, p. 413–450. . Kaip pastebime, nūdienos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmyne nėra tradicinės maldos/giesmės SVEIKA, MARIJA.

Atlikta lenkų giesmynų analizė atskleidžia, kad melodijų ROZMYŚLAJMY DZIŚ, WIERNI CHRZEŚĆIJANIE (lietuvių kalba ATMINK, KRIKŠČIONI – aut. past.); OJCE BOŻE WSZECHMOGĄCY (MOKĖ ILGAI); JEZUSA JUDASZ PRZEDAŁ (JĖZŲ KRISTŲ JUDOŠIUS); STAŁA MATKA BOLEŚCIWA (STOVI MOTINA); O DUSZO WSZELKA NABOŹNA (O ŽMOGAUS SIELA); KTÓRYŚ ZA NAS CIERPIAŁ RANY (KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI); TY, KTÓRYŚ GORZKO (DIDI GLOBĖJA); JASNOŚĆ ZGASŁA NA ŚIEĆIE (ATMINK SAU, O SIELA MANO); JEZU CHRYSTE, PANE MIŁY (JĖZAU KRISTAU MALONIAUSIAS); JASNOŚĆ ZGASŁA NA ŚIEĆIE (ŠVIESA PASAULIO VISO) autoriai yra lenkai. Jų spausdintine notografija pateikta 1838 m. lenkų kunigo M. Mioduszewskio giesmyne Śpiewnik Kościelny czyli pieśni nabożne z melodyjami w kościele katolickim używane a dla wygody kościołów parafialnych przez X. M. Mioduszewskiego Zgrom. XX. Miss[jonarzy] zabrane. Kraków Žr. Śpiewnik Liturgiczny, p. 110–145. .

Kaip rodo anksčiau atlikti tyrimai, iš šių 10 lenkiškų melodijų identiškai naudojamos yra šios šešios: ATMNKIM KRIKŠČIONI (ROZMYŚLAJMY DZIŚ, WIERNI CHRZEŚĆIJANIE); MOKĖ ILGAI (OJCE BOŻE WSZECHMOGĄCY); JĖZŲ KRISTŲ JUDOŠIUS (JEZUSA JUDASZ PRZEDAŁ); KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI (KTÓRYŚ ZA NAS CIERPIAŁ RANY); DIDI GLOBĖJA (TY, KTÓRYŚ GORZKO); JĖZAU KRISTAU MALONIAUSIAS (JEZU CHRYSTE, PANE MIŁY Žr. Alfonsas Motuzas, Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, p. 199–206. .

Giesmių STOVI MOTINA ir O ŽMOGAUS SIELA Lietuviškos melodijos yra savaip perdirbtos ir nutolusios nuo lenkiškų STAŁA MATKA BOLEŚCIWA ir O DUSZO WSZELKA NABOŹNA) analogų Žr. ten pat, p. 206–210. . Melodijų ATMINK SAU, O SIELA MANO (JASNOŚĆ ZGASŁA NA ŚIEĆIE) ir ŠVIESA PASAULIO VISO (JASNOŚĆ ZGASŁA NA ŚIEĆIE] lenkų giesmynuose rasti nepavyko. Tad šios giesmės melodijos ištakų reikia ieškoti Lietuvos Katalikų Bažnyčios liaudies kūryboje, juolab, kad sutinkamos melodijos artimos lietuvių dainuojamajai tautosakai. Liaudies, arba originalios, t. y. žemaitiškos, melodijos yra KARALIENĖ MALONINGA, DANGAUS KARALIAUS MOTINA ŠVENČIAUSIA bei MIELIAUSIAS JĖZAU.

Peržvelgus Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių melodijų kilmę matome, kad iš trylikos – šešios yra lenkiškos, dvi – savaip perdirbtos bei penkios – liaudies.

Išvados

1. Tradicijoje Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmyną sudaro 17 giesmių, atliekamų 13 melodijomis. Naujoje redakcijoje nebenaudojama malda/giesmė SVEIKA, MARIJA.

2. Iš 17 giesmių literatūrinių tekstų 11 yra verstos iš lenkų, viena – iš lotynų (Sveika, Marija – aut. past.) bei 5 yra vietinės liaudies kūrybos.

3. Iš 13 Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių melodijų 6 yra lenkiškos, dvi – perdirbtos bei penkios – liaudies.

Gautos išvados pagrindžia iškeltą prielaidą, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikos tekstų kilmė didesne dalimi yra iš Lenkijos, kas rodo jų iš svetur atneštą tradiciją.

Literatūra

• Auksa Ałtorius arba Szaltinis dangiszku skarbu, Wilniuje, Kasztu ir Spaustuweje J. Zawadskio, 1879.
• Barcik, Józef Symeon, Kalwaria Pacławska, Warszawa: Akademia Teologii Katolickiej, 1985.
• Biržiška, Mykolas, Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų, Kaunas, 1938.
• Chadam, Adam, Śpiewnik kalwaryjski, Kalwaria Zebrzydowska: Wydawnictwo „Calvarianum”, 1997.
• Chamski, Hieronim (opr.), ABBA – OJCZE: pieni i piosenki religine, Płock, 2005.
• Kopeć, Jerzy (opr.), Droga Krzyżowa: dzieje nabożeństwa i antologia współczesnych tekstów, Poznań: Księgarnia Św. Wojciecha, 1987.
• Kuolys, Darius, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje, Vilnius, 1992.
• Lebedys, Jurgis, Senoji lietuvių literatūra, Vilnius, 1977.
• Liturginis maldynas, ketvirtas pataisytas leidimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys, 1996.
• Mitkowska, Anna, Polskie kalwarie, Krocław-Warszawa-Kraków: Zakład narodowy im. Ossołińskich wydawnictwo, 2003.
• Motuzas, Alfonsas (sud.), Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijų maldynas ir giesmynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008.
• Motuzas, Alfonsas (sud.), Veprių kalvarijų maldynas ir giesmynas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno arkivyskupija, 2007.
• Motuzas, Alfonsas (sud.), Vilniaus Verkių kalvarijų maldynas ir giesmynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008.
• Motuzas, Alfonsas, „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių kilmė“ | Tiltai 2, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997.
• Motuzas, Alfonsas, Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003.
• Motuzas, Alfonsas, Žemaičių Kalvarijos Kalnai: istorija, apeigos ir muzika, religijos mokslo žurnalo Soter priedas nr. 3, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
• Remesa, Alvidas, „Lietuvos pranciškonų muzikos kultūra“ | Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1996.
• Sasnauskas, Česlovas, „Apie bažnytinį ir liaudies giedojimą“ | Muzikos menas, Kaunas, 1924.
• Senkus, Kazimieras (sud.), Liturginis giesmynas, Vilkaviškis: Vilkaviškio vyskupijos kurija, 1993.
• Siedlecki, Jan, Śpiewnik Kościelny, wydanie XXXIX, Kraków, 1994.
• Śpiewnik Liturgiczny, Lublin: Towarzystwo Katolickiego Uniwesitetu Lubelskiego, 1998.
• Totoraitis, Jonas, Žemaičių Kalvarija, Marijampolė, 1937.
• Vaicekauskas, Mikas, Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.
• Vaišnora, Juozas, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma, 1958.
• Valančius, Grigas, Žemaičių Didysis, d. 2, Brooklyn, 1978.

The Origin of the Literature and Music Texts of Hymns of the Žemaičių (Samogitian) Calvarias Cross Way (Mountains): A Local or Borrowed Tradition?

Summary. The article analyzes the origin of the religious literature and music texts of Žemaičių Calvarias Cross ways (Kalnai – mountains in English). It seeks to answer the question of whether the religious literature and music texts of Žemaičių Calvarias Kalnai are original or borrowed. The results of the research indicate that the biggest part the religious literature and music texts of Žemaičių Calvarias Kalnai are translation from Polish material. This shows that they were borrowed.

Keywords: Samogitian Calvaria, Cross Way, hymns.