Straipsnis Nominalių kainų tinkamumo Lietuvos miškų tikrajai vertei nustatyti vertinimas

Santrauka. Lietuvos miškų ūkyje yra miškų, kaip turto, vertės atspindėjimo finansinėje apskaitoje problema. Valstybinė miškų tarnyba (VMT), vykdydama miškų kadastrą, vertina Lietuvos miškus nominalių kainų metodu. Pasigirsta siūlymų šiuos vertinimus pripažinti tikrąja miškų verte ir taikyti apskaitoje. Valdymo koordinavimo centras (VKC), analizuodamas miškų urėdijų efektyvumą, jų miškus vertina diskontuotų pinigų srautų metodu. Šie vertinimai skiriasi daugiau nei 2 kartus. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos miškų vertinimo nominalių kainų metodu tinkamumą tikrajai miškų vertei nustatyti. Uždaviniai: nustatyti miško žemės ir medynų tūrio vertinimo nominalių kainų metodu atitikimą tikrosios vertės nustatymo principams; atlikti miško žemės ir medynų tūrio palyginamus vertinimus nominalių kainų ir diskontuotų pinigų srautų metodais; palyginti brandžių medynų vertinimus nominalių kainų ir diskontuotų pinigų srautų metodais. Nustatyta, kad VMT taikomas miškų vertinimo nominalių kainų metodas neatitinka tikrosios miškų vertės nustatymo principų, vertinimai nesusieti su medienos rinkos kainų tendencijomis. Pasaulinėje miškų vertinimo teorijoje ir praktikoje vyrauja miškų vertinimai diskontuotų pinigų srautų metodu, papildant juos kitais vertinimo būdais (rinkos, pajamų, išlaidų).

Pagrindiniai žodžiai: miškai, piniginis vertinimas, nominali kaina, pinigų srautai, apskaita, diskonto norma.

Įvadas

Pagal galiojantį Miškų įstatymą įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Taip į apskaitą nepatenka dalis svarbaus valstybei priklausančio turto. Siekiant spręsti šią problemą 2015 m. liepos 3 d. LR aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinių miškų miško žemės ir medynų vertė būtų registruojami apskaitoje. Šiame projekte numatoma, kad VMT apskaičiuota valstybinių miškų miško žemės ir medynų vertė, nustatyta vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, pripažįstama šių miškų tikrąja miško žemės ir medynų verte. Kyla klausimas, ar daugiau nei prieš 20 metų sukurta metodika, grindžiama nominaliomis kainomis, gali būti taikoma nustatant tikrąją miškų vertę. Be to, Lietuvoje naudojamos ir kitokios miškų vertinimo metodikos. VKC, analizuodamas valstybės įmonių veiklą, miškus vertina diskontuotų pinigų srautų metodu. Šių vertinimų (VMT ir VKC) rezultatai skiriasi. Pagal VMT vertinimus, miškų urėdijų miškai 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įkainoti 7883,7 mln. LTL Žr. Valstybinės miškų tarnyba, Valstybinė miškų apskaita 2014.01.01. , o pagal VKC skaičiavimus – 2971 mln. LTL Žr. Valdymo koordinavimo centras, Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikla 2013 metais: tarpinė ataskaita, sausis–gruodis. . Skirtumas atsirado dėl taikomų metodų ypatumų.

Tikrosios turto vertės nustatymo principai ir metodai apibrėžti tarptautiniuose ir Lietuvos verslo apskaitos standartuose. Pagal 32-ąjį verslo apskaitos standartą „Tikrosios vertės nustatymas“ (2014 m. gruodžio 18 d.) tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas (4 str.). Viešai skelbiama kaina, už kurią vertės nustatymo dieną būtų parduodamas turtas, vadinamoji rinkos kaina, yra laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu (15 str.). Kad sandorio vertė būtų laikoma tikrąja turto verte, turi būti įvykdytos šios sąlygos: šalys turi būti viena nuo kitos nepriklausomos, sandoris – nepriverstinis, šalys turi turėti visą reikiamą informaciją apie rinkos sąlygas ir kainas, šalys turi turėti lygias pozicijas rinkoje Žr. Bronė Bajoriūnaitė, „Naujas turto įvertinimo būdas – tikroji vertė: apskaitos ir mokesčių apžvalga“, 2006. . Nustatant turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, jei nėra viešai skelbiamos jų rinkos kainos, taikomi trys vertinimo metodai: lyginamasis (rinkos), išlaidų ir pajamų (32 verslo apskaitos standartas, 18 str.). Sprendžiant miškų tikrosios vertės nustatymo uždavinius Žr. Anna-Maria Jansson, Arne Fagerström, Accounting for Forest Assets: The Case of IAS-41 and Fair Value, 2003; Hugh Bigsby, Bert Willemse, Internationalisation and the Valuation of Forest Assets: Discussion Paper, 2004; Markku Penttinen, Arto Latukka, Harri Meriläinen, Olli Salminen, Esa Uotila, “IAS Fair Value and Forest Evaluation on Farm Forestry,” 2004; Ian Ferguson, Jerry Leech, “Forest Valuation and the AASB 141 Accounting Standard,” 2007; Markku Penttinen, Olli Rantala, “The International Financial Reporting Standards (IFRS) Accounting System as Applied to Forestry,” 2008; Anders Svensson, Albin Nylén, Alfred Gunnevik, How Fair is Fair? The Swedish Forest Industry Application of the IAS-41-Agriculture, 2008; Forest, Paper and Packaging, Forest Industry: Application Review of IAS-41, Agriculture: The Fair Value of Standing Timber, 2011; International Valuation Standards Council, The Valuation of Forests: Exposure Draft, 2012; Jerry Leech, Ian Ferguson (eds.), A Standard for Valuing Commercial Forests in Australia, 2012; Diogo Macedo, The Fair Value of Forestry: Analysis of Precious Woods and Green Resources, 2012; Roger Lord, “What is Fair Market Value in the Timber Industry?,” 2014. konstatuota, kad miškų tikrajai vertei nustatyti reikalingos aktyvios rinkos nėra pakankamai išplėtotos. Todėl nustatant miškų tikrąją vertę be rinkos metodų taikomi naudojimo pajamų (diskontuotų pinigų srautų) ir išlaidų metodai. Tarptautinė auditorių įmonė „PricewaterhouseCoopers“, atlikdama Žr. Forest, Paper and Packaging, Forest Industry: Application Review of IAS-41, Agriculture: The Fair Value of Standing Timber, 2011. nenukirsto miško tikrosios vertės nustatymo studiją, konstatavo, kad 18 iš 19 dalyvavusių studijoje kompanijų miškams vertinti taikė diskontuotų pinigų srautų metodą. Išlaidų metodas buvo taikomas naujai įveistiems miškams ar plantacijoms.

Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar Lietuvos miškų nominalios vertės atitinka paminėtus tikrosios vertės nustatymo principus ir metodus.

Uždaviniai: 1) miškų vertinimo nominalių kainų metodų atitikimo tikrosios vertės nustatymo principams ir metodams apibūdinimas; 2) miško žemės ir medynų tūrio vertinimų nominalių kainų ir diskontuotų pinigų srautų metodais palyginimas; 3) valstybinių miškų vertinimų nominalios kainos ir diskontuotų pinigų srautų metodais palyginimas.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių ir dokumentų miškų piniginio vertinimo apskaitoje klausimais kokybinė analizė ir apibendrinimas; nominalios miško žemės ir medynų tūrio kainos nustatymo metodika; miško žemės ir medynų tūrio laukiamosios vertės nustatymo metodai; nenukirsto miško kainos nustatymo metodai.

Metodai

Nominalios kainos metodika. Nominali žemės kaina yra nustatoma atsižvelgiant į kokybines žemės charakteristikas, o ne į jos rinkos vertę Žr. Audrius Aleknavičius, Nekilnojamojo turto vertinimas ir rinkotyra, 2007. . Po Nepriklausomybės atkūrimo (1990) vykdant žemės reformą LR Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą nr. 909 dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos. Jame buvo pateikta ir miško žemės bei medynų tūrio vertinimo metodika.

Miško žemės vertė nustatyta kapitalizuojant vidutines grynąsias miškų ūkio pajamas ir diferencijuojant jas pagal augavietes priklausomai nuo jų produktyvumo:

\( K_a \) – augavietės miško žemės vertė; \( R \) – metinės vidutinės grynosios pajamos; \( P \) – kapitalizavimo norma; \( I \) – augavietės produktyvumo indeksas.

Medynų tūriai vertinti nenukirsto miško kainomis:

\( K_{\mathrm{vid}} \) – medynų tūrio vidutinė nenukirsto miško kaina; \( V_{\mathrm{st}} \), \( V_{\mathrm{vid}} \), \( V_{\mathrm{sm}} \), \( V_{\mathrm{m}} \) – stambios, vidutinės, smulkios padarinės medienos ir malkų tūrio dalis; \( k_{\mathrm{st}} \), \( k_{\mathrm{vid}} \), \( k_{\mathrm{sm}} \), \( k_{\mathrm{m}} \) – stambios, vidutinės, smulkios padarinės medienos ir malkų nenukirsto miško kaina.

Miško žemės ir medynų tūrio nominalios kainos buvo nustatytos 1991 m. Žr. Stasys Mizaras, Miškų ūkis ir rinkos ekonomika, 1993. . Miško žemės vertė buvo apskaičiuota kapitalizuojant vidutines grynąsias pajamas iš 1 ha miško. Skaičiavimui naudoti duomenys: vidutinis metinis medienos tūrio prieaugis – 3,8 m³/ha (1988 m. sausio 1 d.), vidutinė medienos pardavimo kaina – 57 rb/m³, išlaidos – 47 rb/m³, grynosios metinės pajamos – 10 rb/m³ arba 38 rb/ha. Taikyta 6 % diskonto norma ir vidutinė miško žemės vertė nustatyta 633 rb/ha. Ši vidutinė miško žemės kaina diferencijuota pagal miško augavietes, remiantis miško žemės vertinimo skale Žr. Vaclovas Mališauskas (sud), Miško žemių ekonominis vertinimas, 1975. . Medynų tūrio vertinimai apskaičiuoti pagal medynų pasiskirstymą prekingumo kategorijomis (stambi, vidutinė, smulki padarinė, malkos) ir tuo metu galiojusias nenukirsto miško kainas. Vėliau šie vertinimai teisės aktų sudarytojų buvo keičiami dėl valiutų kaitos ir indeksuojami dėl infliacijos, tačiau 1991 m. užfiksuoti santykiai išliko. Tuo metu miško žemės rinkos apskritai nebuvo, medienos rinkos tik pradėjo formuotis.

Metodika vėliau buvo perkelta į 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimą nr. 205 „Dėl žemės vertinimo tvarkos“ (aktualizuota 2014 m. balandžio 24 d.). Šią metodiką dabar taiko VMT, vertindama Lietuvos miškus (miško žemės vertė indeksuota 1,6, o medynų tūrio – 4,8 karto). Vyriausybės nutarimais nustatyti miško žemės ir medynų tūrio vertinimai nominalios kainos metodu indeksuoti ir perskaičiuoti į eurus, pateikti 1 ir 2 lentelėse.

Diskontuotų pinigų srautų metodai. Klasikiniai miško žemės ir medynų vertinimo metodai yra grindžiami grynųjų pajamų diskontavimu Žr. Martin Faustmann, „Berechnung des Werthes, welchen Waldboden, sowie noch nicht haubare Holzbestnde für die Waldwirthschaft besitzen“, 1849; Wilhelm Mantel, Waldbewertung: Einführung und Anleitung, 1982. . Miško žemės laukiamosios vertės (Faustmano) formulė:

Medyno laukiamosios vertės (Dieterich) formulė:

\( Z \) – miško žemės vertė; \( A_{T} \) – pajamų, gaunamų iškirtus brandų medyną, vertė nenukirsto miško kainomis; \( T \) – kirtimo apyvarta metais; \( i \) – medyno amžius, kai vykdomi tarpiniai kirtimai; \( D_{i} \) – tarpinių kirtimų pajamos medyno amžiuje \( i \) nenukirsto miško kainomis; \( C \) – miško atkūrimo (želdinimo ir kt.) išlaidos; \( p \) – metinė palūkanų norma vieneto dalimis; \( M \) – medyno laukiamoji vertė; \( t \) – vertinamojo medyno amžius; \( v \) – metinės miškų administravimo ir priežiūros išlaidos.

Pagal formules (3, 4) vertinamas kiekvienas miško sklypas, o miško valdos vertė apskaičiuojama susumavus sklypų vertinimus. Miško valdų ar įmonių miškai gali būti vertinami ir pagal jų naudojimo diskontuotus metinius pinigų srautus taikant standartizuotas vertinimo formules (pvz., Verslo apskaitos 23-ias standartas „Turto nuvertėjimas“). VKC atlieka konsoliduotus visų miškų urėdijų miškų vertinimus diskontuotų pinigų srautų metodais.

Medynų tūrio vertinimas nenukirsto miško kainomis. Nenukirsto miško kainos skirtos kertamiems medynams ar medžiams vertinti. Pagal nenukirsto (anksčiau vadinto stačio) valstybinio miško kainų skaičiavimo metodiką Žr. Stasys Mizaras, „Stačio miško kainų skaičiavimo metodas“, 1997. apskaičiuotos kainos buvo patvirtintos 1998 m. rugsėjo 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu nr. 194. Jos periodiškai indeksuojamos, priklausomai nuo besikeičiančių apvalios medienos rinkos kainų. Šiame tyrime taikyta 2015 m. sausio 21 d. indeksacija. Pagal ją apskaičiuotos nenukirsto miško kainos pateiktos 3 ir 4 lentelėse.

Rezultatai

Miško žemės ir medynų tūrio vertinimas nominalių kainų metodu. Vertinta Na, Nb, Nc, Nd augaviečių miško žemė ir pušynų (Na, Nb, Nc augavietės) bei ąžuolynų (Nd augavietė) tūriai. Miško žemės vertė pagal nominalios kainos metodiką (1 lentelė): Na – 130,2 €/ha, Nb – 188,1; Nc – 217,3, Nd – 231,7 €/ha.

Pušynų (Na, Nb, Nc augavietės) ir ąžuolynų (Nd augavietė) tūris įvertintas (5 lentelė) pagal 2 lentelėje pateiktus vertinimus.

Miško žemės vertinimas pagal Faustmano formulę. Miško žemei vertinti pagal Faustmano formulę reikalingi duomenys: 1) brandžių medynų tūrio kaina; 2) tarpinių kirtimų pajamos, prolonguotos iki medynų kirtimo amžiaus; 3) miško atkūrimo išlaidos; 4) miškų administravimo ir priežiūros išlaidos.

Miško žemės vertinamos Žr. Vaclovas Mališauskas, (sud), Miško žemių ekonominis vertinimas, 1975. pagal tikslinių medynų produktyvumą. Šiame tyrime daryta prielaida, kad Na, Nb, Nc augavietėse tokie yra 1,0 skalsumo pušynai, o Nd augavietėje – ąžuolynai, panaudojant 75 % iškrentančio tūrio. 6 lentelėje apskaičiuota tikslinių brandžių medynų tūrio vertė naudojant 1,0 skalsumo medynų dinamikos modelius Žr. Andrius Kuliešis, Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvai, 1993. , medynų tūrio prekinę struktūrą Žr. Jonas Kenstavičius, Andrius Kuliešis, „Medynų prekinė struktūra“, 1983. ir 2015 m. sausio 21 d. nenukirsto miško kainas.

Tarpinių kirtimų pajamos, prolonguotos iki medynų kirtimo amžiaus, pateiktos 7 lentelėje. Jos apskaičiuotos pagal 1,0 skalsumo medynų dinamikos modelius Žr. Andrius Kuliešis, Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvai, 1993. vertinant visą iškrentantį tūrį pagal medžių prekingumo lenteles ir 2015 m. sausio 21 d. nenukirsto miško kainas, sumažintas 20 % dėl tarpinių kirtimų medienos kokybės.

Miško žemės laukiamoji vertė pagal Faustmano formulę pateikta 8 lentelėje.

Medynų tūrio vertinimas pagal Dieterich formulę. Medynų tūriai Na, Nb, Nc, Nd augavietėse įvertinti (9 lentelė) laukiamų pajamų metodu (2 formulė). Taikytas scenarijus: medynų skalsumas 0,7, tarpiniais kirtimais panaudojama 50 % iškrentančio medynų tūrio.

VMT ir VKC vertinimų palyginimas. Miškų vertinimų nominaliomis kainomis ir diskontuotų pinigų srautų metodais palyginimui (10 lentelė) panaudoti VMT ir VKC duomenys.

Nominalios kainos vertinimai daugiau nei 2 kartus didesni už piniginių srautų (2,3–2,6 karto). Skirtumą lėmė tai, kad VKC vertina valstybinius miškus pagal faktiškai gautas grynąsias pajamas, kurių didžiausią dalį sudaro pajamos už medieną iš III ir IV grupės miškų. VMT vertina visus miškus pagal medieną, tačiau saugomuose miškuose (I ir II grupės) yra sukaupti dideli medynų tūriai, kurie neturi įtakos grynosioms pajamoms.

Miškų vertinimo nominalių kainų metodų atitikimo tikrosios vertės nustatymo principams ir metodams apibūdinimas. Metodas visiškai neatitinka pagrindinio tikrosios vertės nustatymo principo, kad tikroji vertė yra vertinamo objekto rinkos kaina. Dabartiniai miško žemių ir medynų tūrio vertinimai visiškai nesusieti su jų rinkomis. Pinigų srautų diskontavimo metodas, kaip vienas iš galimų miškų tikrosios vertės nustatymo metodų, iš dalies realizuojamas nustatant nominalią miško žemių vertę. Tačiau medienos pajamų vertinimas šioje metodikoje nėra susietas su dabartinėmis medienos rinkomis. Medynų tūrio nominalūs įkainiai nustatyti ne būsimųjų pajamų pagrindu jas diskontuojant, o dabartinių medynų tūrius dauginant iš jų nenukirsto miško kainų, kas tinka tik brandiems medynams.

Rezultatų aptarimas

Vertinant miško žemę pagal Faustmano formulę nederlingose Na augavietėse vertinimas mažesnis nei pagal nominalią kainą. Didėjant augaviečių našumui, vertinimai kyla ir viršija vertinimus pagal nominalią kainą 2,7 karto Nb augavietėje, 1,9 karto Nc augavietėje ir 4,5 kartus Nd augavietėje (11 lentelė).

Nominalią miško žemės kainą lėmė vidutinės grynosios miškų ūkio pajamos, diskonto norma ir augaviečių našumas. Miško žemės kainą pagal Faustmano formulę lemia medynų tūris kirtimo metu, tarpinių kirtimų laikas ir apimtys, medienos nenukirsto miško kaina, miškų atkūrimo ir administravimo išlaidos, diskonto norma. Lyginant nominalią žemės kainą su apskaičiuota pagal Faustmano formulę, diskonto norma suvienodinta skaičiuojant nominalias kainas su 3 % norma (11 lentelė). Gautų rezultatų skirtumus lėmė taikytų augaviečių produktyvumo įvertinimo metodų skirtumai. Nominalių kainų metodikoje tarp Nd ir Na augaviečių jis buvo 1,8 karto (1 lentelė), o dabar – 4,5 karto (6 lentelė).

Lyginant nominalią kainą su vertinimais pagal Dieterich formulę, išryškėjo didžiausi skirtumai tarp jaunų ir brandžių medynų. Ypač dideli ąžuolynų vertinimo skirtumai – 10,3 karto – 20 metų medynų ir 4,7 karto – 120 metų (1 pav.).

Apskaičiuotos vidutinio skersmens Žr. Valstybinės miškų tarnyba, Valstybinė miškų apskaita 2015.01.01. brandžių medynų nominalios ir nenukirsto miško kainos (2015 m. sausio 21 d.). Jos palygintos 2 pav. Brandžių medynų tūrio vertinimai nenukirsto miško kainomis kelis kartus didesni nei nominaliomis kainomis. Skiriasi ir santykiai tarp medžių rūšių vertinimų, ypač kietųjų lapuočių medynų ir eglynų.