- Bibliografinis aprašas: Vilma Popovienė, Atminties (re)konstravimas lietuvių memuaristikoje: diskurso strategijos, daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, filologija (04H), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.
- Institucinė prieskyra: Vilniaus universitetas.
Santrauka. Disertacijos tyrimo objektas – nepriklausomoje Lietuvoje publikuotų memuarų diskurso strategijos ir jų ryšys su atminties (re)konstravimo procesais. Joje, remiantis pasirinktų lietuvių atsiminimų analize, siekiama parodyti, kaip (re)konstruojant individualią-autobiografinę ir kolektyvinę-istorinę atmintį memuariniuose pasakojimuose išryškėja skirtingos diskurso strategijos, priklausančios nuo autoriaus intencijų, pasakotojo subjektyvumo, individualios kalbinės raiškos ypatumų ir kuriamų intersubjektinių santykių pobūdžio. Pats memuarų žanras suponuoja dvi galimas (iš pirmo žvilgsnio opoziciškas) memuaristikos tyrimų kryptis: pasakojimo turinio analizę, kuri produktyvi memuarinius tekstus panaudojant kaip informacijos šaltinį, ir pasakojimo formos, arba diskurso analizę. Disertacijoje siekiama šių pozicijų sintezės, t. y. pasakojimo formos (diskurso) analizė siejama su pasakojimo turiniu (atmintimi). Memuarai kaip specifinis pasakojimas čia nagrinėjami remiantis naratologų Gerard’o Genette’o ir Mieke Bal teorine perspektyva. Interpretuojant konkrečius kūrinius bei analizuojant pasakotojo (autoriaus) ir veikiančio subjekto santykį, pagrindinį tyrimo rakursą metodologiniu požiūriu papildo Ilono Fraimano, Jurijaus Lotmano, Michailo Bachtino, Paulio Ricoeuro įžvalgos. Atminties, nostalgijos motyvams interpretuoti pasitelkiamos Jörno Rüseno bei Svetlanos Boym teorinės įžvalgos ir koncepcijos.
Pagrindiniai žodžiai: memuarinis pasakojimas, diskurso strategija, nostalgija, atmintis.