Tiesiogiai lytinis identitetas, kaip toks, įvardijamas keleto valstybių teisės aktuose, kaip pavyzdžiui Ontario (Kanados) žmogaus teisių kodekse: „Kiekvienas asmuo turi teisę į vienodą požiūrį dėl paslaugų, prekių ir galimybių, nediskriminuojant dėl rasės […] lytinio identiteto, lyties išraiškos, amžiaus, vedybinio statuso, šeiminė padėties ar negalios“ Human Rights Code, R.S.O. 1990, c. H.19. . Arba Argentinos lyties identiteto teisės akte (2012), kur pirmajame straipsnyje „Teisė į lytinį identitetą“ pabrėžiama, kad
visi asmenys turi teisę: a) į jų lytinio identiteto pripažinimą; b) į laisvą asmenybės vystymąsi lytinio identiteto atžvilgiu; c) į traktavimą pagal jų lyties tapatybę ir, visų pirma, tokiu būdu identifikuojant dokumentais, įrodančiais tapatybę, atsižvelgiant į vardą(-us), atvaizdą ir lytį, kuri yra įrašyta. Argentina Gender Identity Law, 2013.
Čia taip pat nurodoma, kad pakeitus lytį galima pasikeisti vardą, atvaizdą. Lytinis identitetas įtvirtintas ir kai kurių Jungtinės Amerikos valstijų, pvz., Masačiusetsas, Minesota, Ilinojus, Vašingtonas, Kalifornija, Nevada, Naujasis Džersis, teisės aktuose. Tačiau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nesutariama dėl Civilinių Teisių Akto (1964) Žr. Public Law 88-352-July 2, 1964. VII dalies, ar draudimas diskriminuoti dėl lyties apima ir lytinį identitetą.
Fragmentiškas dėmesys lytiniam identitetui valstybių teisės aktuose nereiškia, kad tiesioginis tokios sąvokos neįvardijimas rodo šios teisės nepripažinimą. Tai gali būti daroma remiantis ir bendraisiais jau minėtais tarptautiniais dokumentais, tokiais kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių, politinių teisių paktas ir pan. aiškinant plečiamuoju aspektu, kadangi nėra pateikiamas baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas. Pvz., Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d. Nors Deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, jos nuostatų valstybės narės neturėtų ignoruoti.