Straipsnis Lytinio identiteto samprata ir jos problematika šiuolaikinėje teisėje

Tiesiogiai lytinis identitetas, kaip toks, įvardijamas keleto valstybių teisės aktuose, kaip pavyzdžiui Ontario (Kanados) žmogaus teisių kodekse: „Kiekvienas asmuo turi teisę į vienodą požiūrį dėl paslaugų, prekių ir galimybių, nediskriminuojant dėl rasės […] lytinio identiteto, lyties išraiškos, amžiaus, vedybinio statuso, šeiminė padėties ar negalios“ Human Rights Code, R.S.O. 1990, c. H.19. . Arba Argentinos lyties identiteto teisės akte (2012), kur pirmajame straipsnyje „Teisė į lytinį identitetą“ pabrėžiama, kad

visi asmenys turi teisę: a) į jų lytinio identiteto pripažinimą; b) į laisvą asmenybės vystymąsi lytinio identiteto atžvilgiu; c) į traktavimą pagal jų lyties tapatybę ir, visų pirma, tokiu būdu identifikuojant dokumentais, įrodančiais tapatybę, atsižvelgiant į vardą(-us), atvaizdą ir lytį, kuri yra įrašyta. Argentina Gender Identity Law, 2013.

Spustelėjus išskleisti...

Čia taip pat nurodoma, kad pakeitus lytį galima pasikeisti vardą, atvaizdą. Lytinis identitetas įtvirtintas ir kai kurių Jungtinės Amerikos valstijų, pvz., Masačiusetsas, Minesota, Ilinojus, Vašingtonas, Kalifornija, Nevada, Naujasis Džersis, teisės aktuose. Tačiau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nesutariama dėl Civilinių Teisių Akto (1964) Žr. Public Law 88-352-July 2, 1964. VII dalies, ar draudimas diskriminuoti dėl lyties apima ir lytinį identitetą.

Fragmentiškas dėmesys lytiniam identitetui valstybių teisės aktuose nereiškia, kad tiesioginis tokios sąvokos neįvardijimas rodo šios teisės nepripažinimą. Tai gali būti daroma remiantis ir bendraisiais jau minėtais tarptautiniais dokumentais, tokiais kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių, politinių teisių paktas ir pan. aiškinant plečiamuoju aspektu, kadangi nėra pateikiamas baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas. Pvz., Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d. Nors Deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, jos nuostatų valstybės narės neturėtų ignoruoti.

Džokjakartos (Yogyakarta) 2006 m. lapkričio 6-9 d. Indonezijoje, Džokjakartos mieste vykusioje konferencijoje susirinkus pasaulio seksualinių mažumų teisių ekspertams buvo parengtas ir priimtas Džokjakartos principų rinkinys, skirtas seksualinių mažumų teisėms ginti. principuose, kurie 2006 m. mokslininkų grupės iš 25 šalių buvo patvirtinti Indonezijoje, 2 principas teigia:

Kiekvienas turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis be jokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto. Kiekvienas turi teisę į lygybę prieš įstatymą be jokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto. Kiekvienas turi teisę į lygybę prieš įstatymą ir lygią teisinę apsaugą be jokios diskriminacijos, nepaisant to, ar tai turės poveikio naudojimuisi kita žmogaus teise. Įstatymai turėtų drausti bet kokią tokio pobūdžio diskriminaciją ir garantuoti visiems žmonėms lygią ir efektyvią apsaugą nuo jos. Diskriminacija seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto pagrindu apima bet kokį išskyrimą, suvaržymą ar pirmenybės teikimą dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto, kuriuo siekiama arba dėl kurio netenkama ar sumažinama lygybė prieš įstatymą arba vienoda teisinė apsauga, arba galimybė būti pripažintam žmogaus teisių subjektu ir lygiai su visais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto gali, ir kaip dažniausiai nutinka, sustiprina kiti pagrindai, įskaitant lytį, rasę, religinius įsitikinimus, sveikatos būklę ir ekonominę padėtį. Eduardas Platovas (sud.), Džokjakartos principai: tarptautiniai žmogaus teisių taikymo principai dėl seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto, 2010.

Spustelėjus išskleisti...

Pažymėtina, kad šis dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jame įtvirtinti principai nėra privalomi ir negarantuoja seksualinių mažumų teisinio statuso.

Yra autorių, kurie kritiškai vertina tokios sąvokos, kaip lytinis identitetas, intervenciją į tarptautinius žmogaus teisių dokumentus. Pavyzdžiui, M. Waites, diskutuodamas apie LGBT įtakos jėgą politikams, pabrėžia, kad

kol santykiai tarp visuotinio ir vietinio lygių yra komplikuoti, tarpininkaujant ir aiškiai neapibrėžiant, yra pasiūlyta, kad kategorijų „seksualinė orientacija“ ir „lytinis identitetas“ įtvirtinimas kaip pagrindinių visuotinių žmogaus teisių diskurso elementų signalizuoja apie naujos diskursyvios struktūros įkūrimą, kas gali būti pavadinta besiformuojančia „pasauline neįprastųjų (queer – aut. pastaba) politika. Matthew Waites, “Critique of ‘Sexual Orientation’ and ‘Gender Identity’ in Human Rights Discourse: Global Queer Politics beyond the Yogyakarta Principles,” pp. 138–139.

Spustelėjus išskleisti...

Reikia pripažinti, kad tokia įtaka pirmiausiai skverbiasi į politiką, reikalaujant keisti teisės aktus ar aiškinti juos kitaip. Tai rodo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, pavyzdžiui, palaipsniui švelninanti požiūrį bylose dėl lyties keitimo pripažinimo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Tačiau, pasak autoriaus, „ne tik teisėje ir politikoje, bet ir per švietimą bei išradingą viešumą įsipareigojimas kultūrai ir visuomenei yra gyvybiškai svarbi užduotis pasaulinei queer politikai“ Ten pat. p. 153. . Autoriaus nuomone, tai turėtų būti daroma pirmiausiai.

Išvados

1.Lytinio identiteto sąvoka neapsiriboja vien tik fizine žmogaus lytimi, o leidžia žvelgti į žmogaus vidinį asmeninį savo lytiškumo suvokimą. Tačiau kartu šios sąvokos svarbos akcentavimas bando suvienodinti vyriškos ir moteriško lyčių skirtumus bei skatina atsisakyti binarinės lyčių sistemos.

2. Kadangi lietuvių kalboje neturime tikslaus anglų kalbos termino „gender“ apibrėžimo, bandoma apsiriboti sąvoka „socialinė lytis“. Kita vertus, ir „gender“ termino reikšmė anglų kalboje yra daugialypė ir apibrėžiama kaip giminė, fizinis ir (ar) socialinis moteriškos ar vyriškos lyties būvis, psichologiniai ir (ar) socialiniai lyties tapatybės aspektai ir kt. Nepaisant sampratų įvairovės, pripažįstama, kad „gender“ yra platesnė sąvoka nei „sex“, ir jos turinys pasireiškia per asmens vidinį suvokimą ir išorinę saviraišką. „Gender“ sąvoka yra kintanti ir iš esmės atvira teorinėms inovacijoms.

3. Nepaisant to, kad nei Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių, politinių teisių paktas, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neįvardija draudimo diskriminuoti dėl lytinio identiteto, tačiau, atsižvelgiant į modernios visuomenės gyvenimo aktualijas ir tai, kad diskriminavimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, šių dokumentų nuostatos gali būti aiškinamos apimant ir draudimą diskriminuoti lytinio identiteto pagrindu. Kita vertus, lytinio identito svarba turi būti akcentuojama ne vien tik svarstant ir kuriant tam tikras „deklaracijas“ (pvz., Džokjakartos principai, Stambulo konvencija), o pirmiausiai užsiimant švietėjiška visuomenės veikla.

Šaltiniai ir literatūra

• 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės Jungtinėse Tautose, Strasbūras, 2011 [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.].
• Argentina Gender Identity Law, Transgender Europe, 12th September 2013 [žiūrėta 2015 m. rugsėjo 15 d.].
• Aubin, Melissa, “Defying Classification: Intestacy Issues for Transsexual Surviving Spouses,” Oregon Law Review, 2003, vol. 82, no. 4, pp. 1155–1190.
• Australijos Aukščiausiojo Teismo byla NSW Registrar of Births, Deaths and Marriages v Norrie, 2014.
• Batty, David, “Sex Changes are not Effective, Say Researches,” The Guardian, Fri 30 Jul 2004 [žiūrėta 2016 m. balandžio 2 d.].
• Bauer, Markus; Daniela Truffer (eds.), Intersex Genital Mutilations Human Rights Violations of Persons with Variations of Sex Anatomy, Zürich: International Intersex Human Rights NGO, 2015 [žiūrėta 2015 m. kovo 4 d.].
• Biegel, Stuart, The Right to Be Out: Sexual Orientation and Gender Identity in America’s Public Schools, Minneapolis, Minn.: University of Minnesota Press, 2010.
• Case of Hämäläinen v. Finland, 37359/09, 16/07/2014.
• Castagnoli, Cristina, “Transgender Persons’ Rights in the EU Member States,” Brussels: European Parliament, 2010 [žiūrėta 2015 m. liepos 29 d.].
• Council of Europe, Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence, Council of Europe Treaty Series, no. 210, Istanbul, 11.V.2011 [žiūrėta 2016 m. balandžio 2 d.].
• Council of Europe, Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence, 12 April, 2011 [žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.].
• Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema, 2015 [žiūrėta 2016 m. kovo 15 d.].
• Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra, „Translyčiams žmonėms kylančios problemos,“ 2009 [žiūrėta 2015 m. liepos 26 d.].
• Europos žmogaus teisių teismo byla H. prieš Suomiją, 2013.
• Europos Žmogaus teisių teismo byla Johnston v. Ireland, 1986.
• Europos Žmogaus teisių teismo byla Marckx v. Belgium, 1979.
• Europos Žmogaus teisių teismo byla X, Y & Z v. the United Kingdom, 1997.
• Europos Žmogaus Teismo sprendimas byloje Christine Goodwin v. The United Kingdom, 2002.
• Europos Žmogaus Teismo sprendimas byloje I. v. The United Kingdom, 2002.
• Garškaitė, Rosita, „Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos“, Lietuvos žinios, 2014 12 16 [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.].
• “Gender Reassignment Surgery” | The Free Dictionary, Farlex, Inc, 2016 [žiūrėta 2016 m. balandžio 2 d.].
• “Gender” | Dictionary.com, 2016 [žiūrėta 2016 m. kovo 15 d.].
• “Gender” | The Free Dictionary, Farlex, Inc, 2016 [žiūrėta 2016 m. vasario 20 d.].
• Ghosh, Shuvo, “Gender Identity,” Medscape, Mar 16, 2015 [žiūrėta 2015 m. spalio 29 d.].
• Haynes, James A., “Identification Problems and Voting Obstacles for Transgender Americans,” Indiana Journal of Law ans Social Equality, 2003, vol. 1, no. 1, pp. 164–184 [žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.].
• Hammarberg, Thomas, “Human Rights and Gender Identity,” CommDH/IssuePaper, 2009, no. 2 [žiūrėta 2015 m. liepos 12 d.].
• Healey, Justin, Sexual Orientation and Gender Identity, Thirroul, N.S.W.: The Spinney Press, 2014.
• High Court of Australia, NSW Registrar of Births, Deaths and Marriages v Norrie [2014] HCA 11 (2 April 2014) [žiūrėta 2016 m. sausio 5 d.].
• Human Rights Code, R.S.O. 1990, c. H.19, e-Laws, 2015 [žiūrėta 2015 m. liepos 20 d.].
• Inovacijos lyčių tyrimuose – galimybė kurti naujas žinias ir skatinti naujovių kūrimą: lyties terminologija mokslo tyrimuose, 2014 [žiūrėta 2015 m. liepos 29 d.].
• Jacobs, Sue-Ellen; Wesley Thomas, Sabine Lang, Two-Spirit People: Native American Gender Identity, Sexuality, and Spirituality, Urbana: University of Illinois Press, 1997.
• Jankauskaitė, Margarita, „Homofobija ir akademinis jaunimas Lietuvoje: vertybinių nuostatų tyrimas“, Klėja, nr. 4, 2003 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 2 d.].
• Junginių Valstijų Aukščiausiojo Teismo byla Obergefell v. Hodges, 2015.
• Lehtonen, Jukka, „Seksualinė ir lyčių įvairovė mokyklose bei darbo aplinkoje“ | Arnas Zdanevičius (sud.), Heteronormos hegemonija: homoseksualių žmonių socialinė atskirtis ir diskriminacijos patirtys, iš anglų kalbos vertė Vijolė Višomirskytė, Indrė Balčaitė, Irena Ragaišienė, iš lenkų kalbos vertė Vaiva Narušienė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007.
• Levasseur, M. Dru, “Gender Identity Defines Sex: Updating the Law to Reflect Modern Medical Science is Key to Transgender Rights,” Vermont Law Review, Summer 2015, vol. 39, no. 4, pp. 943–1004.
• Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017 [žiūrėta 2018 m. spalio 24 d.].
• Malinauskas, Vygantas, „Kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos“, Laisvos visuomenės institutas, 2015 [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.].
• Miller, Beverly L., Gender Identity: Disorders, Developmental Perspectives and Social Implications, Hauppauge, N.Y. : Nova Science Publishers, Inc., 2014.
• Mokomasis anglų kalbos žodynas, Vilnius: Alma littera, 2007.
• “Mx” | Oxford Living Dictionaries, Oxford University Press, 2015 [žiūrėta 2015 m. spalio 28 d.].
• Narauskaitė, Gintarė, „Transgender tapatybių diskursas: camp estetikos, lyties performatyvumo teorinės perspektyvos“, Logos, 2015, nr. 82, p. 216–222 [žiūrėta 2015 m. liepos 26 d.].
• Ontario Human Rights Comission, “Gender Identity and Gender Expression,” Queen’s Printer for Ontario, 2014 [žiūrėta 2015 m. liepos 26 d.].
• Palazzani, Laura, Gender in Philosophy and Law, Dordrecht, Heidelberg, New York, London: Springer, 2012.
• Pega, Frank; Jaimie F. Veale, “The Case for the World Health Organization’s Commission on Social Determinants of Health to Address Gender Identity,” American Journal of Public Health, March 2015, vol. 105, no. 3, pp. 58–59.
• Peticija, raginanti neratifikuoti Stambulo konvencijos [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.].
• Platovas, Eduardas (sud.), Džokjakartos principai: tarptautiniai žmogaus teisių taikymo principai dėl seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto, Vilnius: Lietuvos gėjų lyga, 2010 [žiūrėta 2015 m. liepos 26].
• Public Law 88-352-July 2, 1964, United States Government Printing Office, 1964 [žiūrėta 2016 m. balandžio 2 d.].
• Seibutytė, Aušra; Alvydas Navickas, Saulius Grigonis, „Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) ypatumai: literatūros apžvalga“, Medicinos teorija ir praktika, 2013, t. 19, nr. 1, p. 72–80.
• Seifert, Patricia C., “The Official Voice of Perioperative Nursing,” AORN Journal, 2008, vol. 89, no. 1, pp. 15–18.
• “Sex” | Cambridge Dictionary, Cambridge University Press, 2016 [žiūrėta 2016 m. kovo 15 d.].
• Slack, Kevin, “Liberalism Radicalized: The Sexual Revolution, Multiculturalism, and the Rise of Identity Politics,” The Heritage Foundation, August 27, 2013 [žiūrėta 2016 m. sausio 2 d.]
• Smith, Francis Duval, “Perioperative Care of Transgender Patient,” AORN Journal, 2015, vol. 103, no. 2, pp. 151–163.
• Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Valstybės žinios, 2002-08-02, nr. 77-3288.
• Tereškinas, Artūras, „Queer“ | Žodynas, Lyčių studijų centras [žiūrėta 2016 m. kovo 15 d.].
• TLK-10-AM | ACHI | ACS elektroninis vadovas [žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.].
• Trans Rights Europe Index, 2015, Transgender Europe, 2015 [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.].
• United Nations, Born Free and Equal: Sexual Orientation and Gender Identity in International Human Rights Law, New York and Geneva, 2012 [žiūrėta 2016 m. vasario 3 d.].
• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Valstybės žinios, 2006-06-17, nr. 68-2497.
• Waites, Matthew, “Critique of ‘Sexual Orientation’ and ‘Gender Identity’ in Human Rights Discourse: Global Queer Politics beyond the Yogyakarta Principles,” Contemporary Politics, March 2009, vol. 15, no. 1, pp. 137–156.
• Žvinklienė, Alina, „Gender, kurio nėra Lietuvos lyčių studijose“, Lyčių studijos ir tyrimai, 2006, nr. 2, p. 111–116 [žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.].

The Concept of Gender Identity and Its Problems in Contemporary Law

Summary. Gender identity is important for each person’s life, because the true self-perception of gender identity opens the way to self-realization within the social environment. However, there has been no attention to this theme in Lithuania, it is a relatively new and therefore analyzed less. The aim of this article is to analyze the concept of gender identity and problems with legalization in modern law. The study revealed that the concept of gender identity is not only limited to physical human sex, but it allows looking into a person’s internal perception of their own sexuality. The Lithuanian language has no precise English term for “gender” definition, so they try to use the concept of “social gender.” Moreover, the term “gender” possesses a multitude of definitions within the English language and could be described as relating to family, physical and (or) social male or female existence, psychological and (or) social aspects of gender identity and so on. International legal documents do not specify the prohibition of discrimination based on gender identity, but some norms (about status) are recommended in the interpretation of it in a broad aspect by officials. This illustrates that the influence of non-traditional policy plays a higher role in modern society. It should be emphasized that the importance of gender identity not only allows public consideration and the creation of types of ‘declarations’, but also with public perception of the situation in facilitating educational activities.

Keywords: gender identity, sex, gender, transgender.