Straipsnis Mokytojų kūrybiškumo raiškos specifiniai ypatumai ir jų reikšmė edukacijos procese

Vienintelio kūrybiškumo komponento atkaklumo įverčių vidurkiai statistiškai nėra reikšmingi (p > 0,05). Taigi apibendrinus galima teigti, kad mokytojų, įgijusių aukštesnę kvalifikacinę kategoriją ir dalyvavusių kūrybiškumo ugdymo mokymuose, bendro kūrybiškumo ir visų trijų kūrybiškumo komponentų įverčiai yra aukštesni. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta tik vertinant vieną kūrybiškumo komponentą – atkaklumą.

Siekiant nustatyti, ar įgyta kvalifikacinė kategorija susijusi su divergentiniu mąstymu, nekonformiškumu, atkaklumu bei vidine motyvacija, buvo taikyta koreliacinė analizė (Pirsono (Pearson) tiesinės koreliacijos koeficientas). Rezultatai pateikiami 12 lentelėje.

Išanalizavus tyrimo rezultatus (12 lentelė), buvo nustatyta, kad įgyta kvalifikacinė kategorija teigiamai koreliuoja su šiais kūrybiškumo komponentais: divergentiniu mąstymu (r = 0,613, p < 0,01), nekonformiškumu (r = 0,549, p < 0,01), vidine motyvacija (r = 0,613, p < 0,01). Vadinasi, aukštesnė įgyta kvalifikacinė kategorija susijusi su aukštesniais divergentinio mąstymo įverčiais, aukštesniais nekonformiškumo įverčiais, aukštesniais vidinės motyvacijos įverčiais. Tačiau rezultatų analizė parodė, kad įgyta kvalifikacinė kategorija nekoreliuoja su atkaklumo įverčiais (p > 0,05).

Rezultatų aptarimas

Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad 47 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų yra lankę kūrybiškumo ugdymo seminarus. Dažniausiai kūrybiškumo ugdymo seminarus lanko mokytojai, įgiję mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją ir turintys 26–35 metų pedagoginį darbo stažą, rečiausiai – mokytojai, įgiję mokytojo kvalifikacinę kategoriją ir turintys iki 5 metų pedagoginį darbo stažą. Tai liudija A. V. Matulionio, A. Valantiejaus Žr. Arvydas Virgilijus Matulionis, Algimantas Valantiejus, Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo problemos savivaldybėse, 2003. tyrimas, patvirtinęs, kad kvalifikaciją dažniau tobulina mokytojai, įgiję aukštesnes kvalifikacines kategorijas.

75 proc. mokytojų, įgijusių žemesnes kvalifikacines kategorijas ir turinčių trumpesnį pedagoginį darbo stažą, mano, kad kūrybiškumas „labiau įgimta savybė“. Daugiau nei pusė mokytojų, įgijusių mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją ir turinčių 16–25 metų pedagoginį darbo stažą ir mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją ir turinčių 26–35 metų pedagoginį darbo stažą, tiki, kad kūrybiškumas „labiau išugdoma savybė“. Kūrybiškumą „labiau išugdoma savybe“ įvardija tie mokytojai, kurie dalyvavo kūrybiškumo ugdymo seminaruose. Panašias išvadas pateikia ir M. Fryer ir A. Collings Žr. Marilyn Fryer, John A. Collings, “Teacher’s Views about Creativity,” 1980. , išanalizavę mokytojų požiūrį į kūrybiškumą. Jie teigia, kad iš 1 028 dalyvavusių mokytojų, net trys ketvirtadaliai teigia, kad kūrybiškumas tai tik reta dovana. Jei manoma, kad kūrybiškumas įgimta savybė, tai tuomet jo ugdymas abejotinas dalykas. D. Grakauskaitės-Karkockienės, V. Sičiūnienės ir E. Strolienės Žr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, Viktorija Sičiūnienė, Erika Strolienė, „Lietuvos mokytojų požiūris į kūrybiškumą“, 2015. tyrimas, kuriame dalyvavo 150 Lietuvos mokytojų (79 pradinių klasių ir 71 pagrindinio ugdymo pakopos mokytojų), atskleidė 50,7 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad kūrybiškumas yra labiau įgyta asmens savybė, o likusieji (49,3 proc.) manė priešingai (skirtumas nėra reikšmingas). Analizuojant įvairių dalykų mokytojų požiūrį į kūrybiškumą, reikšmingų skirtumų neužfiksuota, tačiau tikėtina, kad jie rastųsi tiriant didesnę mokytojų imtį. Prasminga būtų tęsti įvairių dalyko mokytojų požiūrio į kūrybiškumą ir jo ugdymą tyrimus.

Taip pat buvo analizuojami mokytojų kūrybiškumo komponentų (divergentinio mąstymo, atkaklumo, nekonformiškumo, vidinės motyvacijos) specifiniai ypatumai. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis matyti, kad mokytojų, įgijusių skirtingas kvalifikacines kategorijas bei turinčių skirtingą pedagoginį darbo stažą, divergentinio mąstymo, nekonformiškumo, atkaklumo ir vidinės motyvacijos įverčių vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skiriasi. Nustatyta, kad mokytojų, įgijusių mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją bei turinčių 26–35 metų pedagoginį darbo stažą, visų kūrybiškumo komponentų (divergentinio mąstymo, nekonformiškumo, atkaklumo bei vidinės motyvacijos) įverčiai yra aukštesni negu mokytojų, įgijusių mokytojo kvalifikacinę kategoriją bei turinčių iki 5 metų pedagoginį darbo stažą. Todėl ateityje būtų aktualu išsamiau patyrinėti priežastis, kurios gali lemti jaunesnių mokytojų stipresnį konformiškumą, didesnę išorinės motyvacijos įtaką, mažesnius divergentinio mąstymo rodiklius bei didesnius atkaklumo rodiklius negu vyresnių mokytojų.

Taigi, aukštesnė įgyta kvalifikacinė kategorija lemia aukštesnius kūrybiškumo įverčius. Panašiai teigia ir B. H. Lemme Žr. Barbara Hansen Lemme, Suaugusiojo raida, 2003. , kurio manymu, asmenų, turinčių ilgesnę patirtį, žinios yra labiau susistemintos, problemų sprendimai efektyvesni.

Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis matyti, jog mokytojų, lankiusių kūrybiškumo ugdymo seminarus, kūrybiškumo įverčiai yra aukštesni, negu mokytojų, nelankiusių kūrybiškumo ugdymo seminarų. Tai patvirtina ir G. Bendaravičiūtė Žr. Danutė Bendaravičiūtė, „Pedagogo asmenybės svarba ugdant vaikų kūrybiškumą“, 2002. , kurios teigimu, dalykinis ir metodinis mokytojo tobulėjimas, kaupiama pedagoginė patirtis turi įtakos mokytojo kūrybiškumui. Įdomu tai, kad mokytojų, lankiusių ir nelankiusių kūrybiškumo ugdymo seminarus, atkaklumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip gali būti todėl, kad kūrybiškumo mokymai yra labiau skirti kognityviniams kūrybiškumo komponentams ugdyti, o ne asmenybės, t. y. tokiems kaip atkaklumas, užsispyrimas, tikslo siekimas ir kt. Būtų tikslinga ateityje atlikti išsamesnius tyrimus, naudojant ir kitas kūrybiškumo metodikas, siekiant patikslinti kūrybiškumo struktūrą sudarančius komponentus.

Išvados ir rekomendacijos

Atliktas tyrimas leidžia formuluoti šias išvadas:

1. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad mokytojų kūrybiškumas yra būtina pedagoginio proceso dalis. Akivaizdu, kad tik kūrybingas mokytojas geba ugdyti mokinių kūrybiškumą. Tyrime buvo remtasi prielaida, kad išoriniai veiksniai, skatinantys mokytojų kūrybiškumą, yra šie: mokytojų kvalifikacija, darbo stažo trukmė, dalyvavimas kūrybiškumo ugdymo mokymuose. Nustatyta, kad visi šie veiksniai yra svarbūs mokytojų kūrybiškumo raiškai.

2. Empirinio tyrimo duomenys parodė, kad egzistuoja reikšmingas teigiamas aukštesnės įgytos kvalifikacinės kategorijos ir aukštesnių divergentinio mąstymo, nekonformiškumo, vidinės motyvacijos ryšys. Taip pat buvo nustatytos teigiamos sąsajos tarp mokytojų ilgesnio pedagoginio stažo ir aukštesnių divergentinio mąstymo, nekonformiškumo bei vidinės motyvacijos įverčių. Teigiamo reikšmingo ryšio tarp aukštesnės įgytos kvalifikacinės kategorijos, ilgesnio pedagoginio stažo ir atkaklumo nebuvo nustatyta. Taigi kvalifikacijos kėlimas, įgyjant praktinių įgūdžių ir gilinantis į konkrečias kūrybiškumo ugdymo problemas, turi įtakos mokytojų kūrybiškumo raiškai ir gali padėti mokytojams tikslingiau pritaikyti įgytas žinias ugdant mokinių kūrybiškumą.

3. Aukščiausi divergentinio mąstymo įverčiai yra mokytojų, įgijusių mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją ir turinčių 26–35 metų pedagoginį darbo stažą. Žemiausi – mokytojų, įgijusių mokytojo kvalifikacinę kategoriją ir turinčių iki 5 metų pedagoginį darbo stažą. Mokytojų, įgijusių metodininko kvalifikacinę kategoriją ir turinčių 16–25 metų pedagoginį darbo stažą, divergentinio mąstymo, nekonformiškumo ir vidinės motyvacijos rodikliai aukštesni negu mokytojų, įgijusių vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją ir turinčių 6–15 metų pedagoginį darbo stažą. Vadinasi, galima teigti, kad tikslingas pedagogų tobulinimasis ir įgyta patirtis suteikia galimybę jiems tapti išskirtiniais savo srities profesionalais. Tokių mokytojų patirtis galėtų būti ne tik labiau įvertinta įvairiais būdais, bet ir plačiau panaudojama, pavyzdžiui, įtraukiant šiuos pedagogus į mokytojų ugdymo procesą, dalijantis patirtimi su jaunesniais kolegomis ar būsimaisiais pedagogais.

4. Nustatyta, kad aukštesnę kvalifikaciją ir didesnį darbo stažą turintys bei kūrybiškumo mokymus lankę pedagogai tiki, kad kūrybiškumas yra išugdoma savybė. Todėl svarbu sudaryti galimybes ir skatinti mokytojus gilinti savo žinias kūrybiškumo srityje. Gilesnės žinios apie kūrybos psichologiją skatina mokytojus ne tik būti kūrybiškus, bet ir gali nulemti jų požiūrį į kūrybiškumo prigimtį bei paskatinti ugdyti kūrybiškumą pamokų metu. Jei tikima, kad kūrybiškumas yra išugdoma savybė, galima išmokti jo ugdymo metodų. Priešingu atveju, kūrybiškumo raiška paliekama likimo valiai ar prigimties galiai. Apibendrinus galima teigti, kad pedagogų pasirengimas ugdyti mokinių kūrybiškumą taptų efektyvesnis, jei mokytojai turėtų daugiau galimybių kelti kvalifikaciją ir gilinti žinias kūrybiškumo ugdymo seminaruose.

Literatūra

• Alencar, Eunice M. L. Soriano de, “Thinking in the Future: the Need to Promote Creativity in the Educational Context,” Gifted Education International, 1993, vol. 9, no. 2, pp. 68–78.
• Almonaitienė, Junona, Kūrybingumo ir inovacijų psichologija, Kaunas: Technologija, 2006.
• Bendaravičiūtė, Danutė, „Pedagogo asmenybės svarba ugdant vaikų kūrybiškumą“ | Jonas Ambrukaitis (sud.) Mokytojo asmenybė ir specialiųjų poreikių mokinių kūrybiškumo ugdymas: mokslinės konferencijos, įvykusios 2002 m. Sausio 24–25 d. Šiaulių universitete, medžiaga, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002.
• Blinstrubas, Artūras, „Bendras išprusimas: santykis su mąstymu, kūrybiškumu ir interesais“, Pedagogika, 2002, t. 61, p. 18–23.
• Bull, Kay S.; Diane Montgomery, Lynda Baloche, “Teaching Creativity at the College Level: A Synthesis of Curricular Components Perceived as Important by Instructors,” Creativity Research Journal, 1995, vol. 8, no. 1, pp. 83–90.
• Esquivel, Giselle B., “Teacher Behaviors that Foster Creativity,” Educational Psychology Review, 1995, vol. 7, no. 2, pp. 185–203.
• Fasko, Daniel, “Education and Creativity,” Creativity Research Journal, 2001, vol. 13, nos. 3/4, pp. 317–327.
• Fryer, Marilyn; John A. Collings, “Teacher’s Views about Creativity,” Educational Psychology, 1980, vol. 61, pp. 207–219.
• Grakauskaitė-Karkockienė, Daiva; Viktorija Sičiūnienė, Erika Strolienė, „Lietuvos mokytojų požiūris į kūrybiškumą“, pranešimas VI tęstinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2015 m. rugsėjo 17–18 d.
• Gudelienė-Gudelevičienė, Loreta; Angelė Kaušylienė, „Ugdymo paradigmos virsmas: nuo mokymo prie mokymosi“, Pedagogika, 2006, t. 82, p. 68–71.
• Hemlin, Sven; Carl Martin Allwood, Ben R. Martin, “Creative Knowledge Environments,” Creativity Research Journal, 2008, vol. 20, no. 2, pp. 196–210.
• Lemme, Barbara Hansen, Suaugusiojo raida, iš anglų kalbos vertė Audronė Nemanienė, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Įsakymas dėl mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo nr. ISAK-3216, LR Seimo kanceliarija, Informacijos technologijų departamentas, 2008 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 20 d.].
• Matulionis, Arvydas Virgilijus; Algimantas Valantiejus, Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo problemos savivaldybėse, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, 2003 [žiūrėta 2015 m. rugsėjo 22 d.].
• Simonton, Dean Keith, “Scientific Creativity as Constrained Stochastic Behaviour: The Integration of Product, Person, and Process Perspectives,” Psychological Bulletin, 2003, vol. 129, pp. 475–494.
• Tijūnėlienė, Ona, „Mokytojų ugdymas: artistiškumas – mokytojo kūrybinės individualybės komponentas“, Mokytojų ugdymas, 2004, nr. 3, p. 58–70.
• Torrance, Ellis Paul, “Teaching for Creativity” | Scott G. Isaksen (ed.), Frontiers of creativity Research: Beyond the Basics, Buffalo, NY: Bearly Limited, 1987.
• Westby, Erik L.; V. L. Dawson, “Creativity: Asset or Burden in the Classroom?,” Creativity Research Journal, 1995, vol. 8, no. 1, pp. 1–10.

Teachers Creativity and its Specific Expression in Educational Process

Summary. The article discusses different aspects of teachers’ creativity and its specific expression in educational process. In Lithuania it is the first research focused on relationship between different aspects of teachers’ creativity and their views about its nature. The aim of this research – to explore relationship between specific aspects of teachers’ creativity (divergent thinking, nonconformity, persistence and intrinsic motivation) and teachers’ qualification as well as pedagogical experience. The questionnaire for evaluation of creativity was made for this study (Cronbach alpha – 0,848). The research involved 102 teachers from Vilnius and Marijampolė districts, including 78 females and 24 males having university education. Teachers have different qualification categories and different pedagogical experience. The results of the research have shown that a higher qualification category as well as a longer pedagogical experience are related to higher estimates of divergent thinking, nonconformity, intrinsic motivation, but are not related to the persistence. The teachers were asked also if creativity is a gift or if it could be developed. It’s important to study this topic because on it depends the education of students’ creativity at schools. It has been revealed that teachers with a higher qualification category as well as a longer pedagogical experience more often believe that creativity could be developed.

Keywords: teachers, qualification, creativity components (divergent thinking, nonconformity, persistence, intrinsic motivation), attitude to nature of creativity.