Straipsnis Jūrinės valstybės identiteto formavimo socioedukaciniai veiksniai

Santrauka. Aktualizuojant jūrinį asmenybės ugdymą jūrinėje valstybėje ir keliant aktualią adekvačios jūrinės savimonės ugdymo problemą universaliosios ekologijos lygmeniu, straipsnyje, ryškinant socialinės interakcijos įtaką jūros suvokimui, nagrinėjant jūrinės edukacijos mitologinį ir virtualųjį lygmenis bei nurodant tiesioginio sąlyčio su jūra reikšmę, atskleidžiami svarbesni jūros vaizdinį formuojantys socioedukacinio pobūdžio veiksniai. Darbe taikomi pagrindiniai analizės, metaanalizės, interpretacijos, sisteminimo bei sintezės metodai. Epistemologinę teorinio-deskriptyvinio tyrimo bazę sudaro egzistencializmo, fenomenologijos ir humanizmo metodologinės nuostatos, kuriomis grindžiama jūros vaizdinio formavimo problematika hodegetiniu lygmeniu.

Pagrindiniai žodžiai: jūros vaizdinys, socioedukaciniai veiksniai, socialinė interakcija, mitologija, virtualusis lygmuo.

Įvadas

Asmenybės ugdymas jūrinėje valstybėje, o ypač jūrininkų rengimas aukštojo mokslo profesiniu – mokymosi visą gyvenimą koncepcijos – požiūriu, apima visos asmenybės ugdymą, orientuojantis į visų jos galių plėtotę. Tai visuotinio ugdymo paradigma, aprėpianti horizontalias ir vertikalias žmogaus būties linijas Žr. Stasys Šalkauskis, Bendrieji pedagogikos pagrindai, 1936; Leonas Jovaiša, Ugdymo mokslas ir praktika, 2001. . Todėl žmogaus santykio su jūra patirtis, jūros suvokimas, saviti išgyvenimai susiję su jūra – aktuali adekvačios jūrinės savimonės ugdymo, ypač universaliosios ekologijos lygmeniu, problema, kurią įvairių sričių mokslininkai tyrė pedagoginės terapijos, savivaldos dialektikos, hodegetiniu, psichoedukaciniu, felicitologiniu, politiniu, kultūriniu, geografiniu požiūriu Žr. Michael A. Stadler, Persönlichkeitsentwicklung an Bord: Chancen pädagogisch-therapeutischen Jugendsegelns, 1988; Stasys Paulauskas, Savivaldos dialektika: teorija, metodologija, modeliai, 1999; Leonas Jovaiša, Ugdymo mokslas ir praktika, 2001; Florian Schmid-Hohne, Die Meere in uns: eine psychologische Untersuchung über das Meer als Bedeutungsraum, 2006; Eva Tenzer, Einfach schweben: wie das Meer den Menschen glücklich macht, 2007; Vytautas Landsbergis, „Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiūriu“, 2008; Rimas Žaromskis, „Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis“, 2001; Baltijos jūros uostai, 2008. . Šių tyrimų kontekste, atsižvelgiant į straipsnio apimtį, tikslinga išskirti ir aptarti svarbesnius jūros vaizdinio formavimo socioedukacinio pobūdžio veiksnius.

Tyrimo objektas – socioedukaciniai jūros vaizdinio formavimo veiksniai. Darbo tikslas – atskleisti socioedukacinio pobūdžio veiksnius formuojant jūros vaizdinį. Tyrimo uždaviniai:

1. išryškinti socialinės interakcijos įtaką asmeniui suvokiant jūrą;
2. išnagrinėti jūrinės socioedukacijos mitologinį lygmenį;
3. apibūdinti virtualųjį jūrinės edukacijos lygmenį;
4. nurodyti tiesioginio sąlyčio su jūra reikšmę.

Tyrimo tipas – teorinis, deskriptyvinis. Pagrindiniai metodai: analizė, metaanalizė, interpretacija, sisteminimas, sintezė. Epistemologiškai tyrimas grindžiamas egzistencializmo, fenomenologijos bei humanizmo metodologinėmis nuostatomis:

• egzistencializmas nurodo vienišo žmogaus, susidūrusio su nežinomybe ir jam priešišku pasauliu, baimę ir iškelia vilties aspektą, paneigdamas prisirišimą prie gyvenimo malonumų, skatindamas asmenybės išsilaisvinimą, jos egzistencijos apvalymą Žr. Bronislovas Bitinas, Ugdymo filosofija, 2000. ; platų fizinį bei intelektualinį akiratį implikuojanti jūrinė edukacija egzistencinės prasmės bei logoterapijos požiūriu žmogui gali padėti būties tragizmą įveikti, gerinti ir įprasminti emocinę savo būseną Žr. Viktor Emil Frankl, Psychotherapy and Existentialism, 1967. ;
• fenomenologinė paradigma pasirinkta, siekiant aktualizuoti laisvą asmenybės jūrinio pobūdžio saviraišką, kuriai būdinga subjektyviai išgyvenama, savaip kritiškas santykis su jūra formuojant jūros vaizdinį. Hodegetiniu požiūriu konstatuojama, kad žmogaus pajauta, jo išgyvenimai yra unikalūs, asmeniški ir todėl vertingi Žr. Lilija Duoblienė, Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link, 2006. ;
• humanizmas iškelia dvasinį asmenybės pradą, kuris būdamas įgimtas sudaro asmens dvasios kultūros ugdymo pamatą. Humanistinėje filosofijoje žmogus traktuojamas kaip vientisa sąmoningumu, laisve ir kūrybinėmis galiomis apdovanota asmenybė, kuri plėtoja prigimtines savo galias, siekia laisvai jas realizuoti bei tobulėti vertybinių orientacijų pagrindu Žr. Bronislovas Bitinas, Ugdymo filosofija, 2000. . Santykio su jūra teikiamos socioedukacinės vertybės yra internalizuotinos humanistiniu minties laisvės visuomenėje požiūriu.

Socialinės interakcijos įtaka asmeniui suvokiant jūrą

Į šį pasaulį žmogus ateina neturėdamas konkretaus jūros vaizdinio. Jis turi nebent tik jo užuomazgas. Šias jūros vaizdinio užuomazgas asmenybė puoselėja augdama, pažindama, formuodamasi, išgyvendama savitai besiklostantį santykį su jūra. Įvairios žmogaus gyvenimo ir santykio su jūra patirtys sukuria atitinkamas sąlygas susidaryti esminį jūros vaizdinį ir šiam suteikti tam tikrą, paprastai vyraujančią reikšmę. Kiekvienas žmogus, puoselėdamas savo asmenybės santykį su jūra, yra jūros vaizdinio ir pagrindinis savęs ugdytojas, formuotojas, kūrėjas.

Vaiko ir jaunuolio saviugdos procesai labai priklauso nuo jo santykio su sociokultūrine terpe, darančia didelę įtaką formuojantis jo savitam jūros suvokimui, kuris gali turėti labai platų reikšmių spektrą – nuo profesinio iki rekreacinio-romantinio, o galbūt ir abiem minėtais lygmenimis atitinkamais laikotarpiais. Sociokultūrinės aplinkos edukacinio poveikio raiška moksliškai grindžiama simbolinio interakcionizmo teorija, kuriai būdingi šie trys svarbiausi momentai:

1. žmogus elgsena priklauso nuo to, kokią reikšmę jam turi tam tikri daiktai, objektai ir kt.;
2. reikšmė kyla iš socialinės interakcijos – asmenų tarpusavio sąveikos;
3. šios reikšmės taikomos ir keičiamos per interpretacijos procesus Žr. Herbert Blumer, Symbolic Interactionism: Perspective and Method, 1969; Ain Kompa, Sozialbehaviorismus und Symbolischer Interaktionismus, 1992. .

Atsižvelgiant į tai, kad simbolinio interakcionizmo teorija nusako santykio su daiktais, dalykais bei įvairiais fiziniais objektais procesą, ja galima grįsti jūros reikšmių asmenybei kilmės bei kaitos analizę. Todėl trys simbolinio interakcionizmo momentai performuluojami į tris atitinkamoms santykio su jūra reikšmėms atsirasti aktualias socialines sąlygas:

1. žmogaus elgsena ir santykis su jūra priklauso nuo to, kokią reikšmę jūra jam turi;
2. jūros reikšmės suvokimui įtakos turi socialinė interakcija;
3. atitinkama jūros samprata figūruoja ir kinta interpretacijos procesuose.

Ugdymo požiūriu yra ypač svarbios dvi pastarosios (2.1. ir 3.1.) simbolinio interakcionizmo premisos, susijusios su nuolatiniu jūros reikšmės vaizdinio formavimosi procesu Žr. Florian Schmid-Hohne, Die Meere in uns: eine psychologische Untersuchung über das Meer als Bedeutungsraum, 2006. . Simbolinio interakcionizmo požiūriu tai, ką jūra reiškia konkrečiam žmogui, priklauso nuo socialinės interakcijos procesų, kuriuose jis tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja. Taigi vieno asmens jūros reikšmės suvokimas glaudžiai siejasi su kito asmens ar asmenų veikla ir santykiu su jūra.

Profesiniu lygmeniu tikslinga pabrėžti, kad paprastai labiau tikėtina, jog jūrininko profesiją pasirinks jaunuolis, kurio tėvas, senelis ar kitas jam artimas žmogus plaukė į jūrą, yra ar buvo jūrininkas, savo pasakojimais, fotografijomis ir apskritai gyvensena augančiam vaikui teikė profesinį orientyrą, skatino jo polinkį jūrinei profesijai kaip tam tikrą asmenybės jūriškumą. Todėl mažiau tikėtina, kad jūrininko gyvenimą pasirinks jaunuolis, kuris santykį su jūra patyrė vandens sporto ar vien rekreaciniu lygmeniu.

Kita vertus, a priori egzistuoja asmens tam tikro santykio su jūra pobūdis. Būdamas prie jūros žmogus natūraliai pasimėgaudamas eina į jūrą maudytis, galynėtis su bangomis, kitas išnaudoja kruizinio plaukiojimo galimybę, dar kitas išgyvena poetinį-romantinį santykį, ramiai vaikščiodamas jūros pakrante pavakare.

Matyt, svarbiausią, ypač pradinę, santykio su jūra ugdomąją reikšmę turi kitų žmonių – tėvų, draugų, mokytojų – jūros suvokimo socialinėje aplinkoje pavyzdžiai. Vis dėlto ryškiausią pradinį jūros vaizdinio formavimąsi lemia iš kartos į kartą perduodamas jūros įvaizdis, kuris tiesiogiai siejamas su emociniais išgyvenimais, susijusiais su jūra.

Neretai tenka jūros kranto kopose stebėti, kaip bėgdami jūros link vaikai lenktyniauja, norėdami kuo greičiau išvysti neaprėpiamą vandenų platybę. Tai natūrali trauka, užkoduota žmogaus pasąmonėje, ypač psichoanalitinio ugdymo požiūriu. Žmogaus organizmo pagrindas yra vanduo, jis gimė iš skysčio terpės ir yra skatinamas artintis, grįžti prie vandens stichijos Žr. Eva Tenzer, Einfach schweben: wie das Meer den Menschen glücklich macht, 2007. . Tačiau kryptingo ugdymo šeimoje požiūriu tėvų perteikiamas vaikui jūros vaizdinys mikroaplinkoje yra jūrinės savivokos edukacijos pagrindas.

Jūrinės socioedukacijos mitologinis lygmuo

Jūros suvokimo galimybės atsiranda ir kinta ne tik dėl socialinės interakcijos, kai jūros samprata įgyjama, puoselėjama bei keičiama socialinėje erdvėje. Egzistuoja ryški ir konkrečios vietovės įtaka subjektyviai jūros reikšmei atsirasti.

Geografiniu požiūriu su jūra susiję prasminiai-emociniai žmogaus išgyvenimai ir atitinkama elgsena labai priklauso ne tiek nuo tam tikroje vietovėje įvairiai besiklostančio santykio su jūra ir jį puoselėjančio sociumo ypatumų, kiek nuo visuomenėje vyraujančių jūrinės savivokos formavimui didelę reikšmę turinčių jūrinių mitų Žr. Michel Roux, L’imaginaire marin des Français : mythe et géographie de la mer, 1997. .

Paprastai su jūra susijusių iš kartos į kartą (ir vienos visuomenės – kitai) perduodamų mitų turinys dėl globalizacijos ar natūralių mainų visuomenėje a priori laikomas neginčytinu, net jei dėl mito kyla problemų mokslinės logikos požiūriu. Visuomenėje, kur paprastai pernelyg nesigilinama į esmes bei gilumines prasmes, yra įprasta natūraliai puoselėti tradiciją, socialinius stereotipus, klišes. XXI a. žmogui mitologizuoto jūros poveikio prasmės teikia tam tikrą aktualios saviraiškos galimybę per jo kasdienes patirtis.

Istoriniu lygmeniu mitologinis santykio su jūra matmuo psichologiškai yra labai paveikus. Pati istorija, kai ji mitologizuojama, socioedukaciniu požiūriu sudaro veiksmingą vertybinį turtą Žr. Gintaras Beresnevičius, Ant laiko ašmenų, 2002. . Šį turtą ugdytinis internalizuoja savaime, natūraliai, kone automatiškai perimdamas iš tėvų, senelių istorinius (ar pseudoistorinius) pasakojimus, pavyzdžiui, apie lietuvio santykį su jūrą, paprastai nurodant Vytauto Didžiojo žirgo girdymą Juodosios jūros vandeniu. Vėliau atitinkamas santykis su jūra ugdytiniui gali pažadinti internalizuotus jūros vaizdinius, kurie jam, jo elgsenai, rekreacinei ir profesinei jūrinei asmenybės raiškai darys vienokį ar kitokį poveikį.

Viena vertus, gali atrodyti, kad panašūs socialiai vertingi mitologiniai jūros įvaizdžiai bei vaizdiniai neturi galios lemti ar kreipti (ne)sąmoningą asmenybės santykį su jūra. Tačiau, kita vertus, teigiama, kad šių laikų buriavimo sporte pastebimas buriuotojų ryžtas apiplaukti pasaulį yra nulemtas socialinę ir psichoanalitinę reikšmę turinčių mitų. Latentinė mitų įtaka natūraliai išreiškia pirmapradžio sociumo supratimą apie jūrą, jūros dievus, pavojus ir didelius iššūkius, kuriuos siekiama įveikti bei tapti didvyriu visuomenės akivaizdoje Žr. Michel Roux, L’imaginaire marin des Français : mythe et géographie de la mer, 1997. . Tai tarsi prigimtinio asmenybės veržlumo poreikio realizavimas. Šio (iš dalies pasąmoninio) poreikio giluminės sampratos, prasmės ir kilmės paieškos atveria psichoanalitinių bei socioedukacinių prielaidų tyrimo erdvę.

Buriuotojų, apiplaukusių Žemės rutulį, pasisakymuose galima įžvelgti momentų, skirtų įveiktiems iššūkiams mitologiškai įprasminti. Mitais grįstas tikėjimas intuityviai būdingas kiekvienai visuomenei. Net technokratija pasižymintys XX ir XXI a. moderniam žmogui nepaneigia vidinio poreikio mitologizuoti tikrovę, ypač susijusią su stichijomis ir tragedijomis. Žmogus, patekęs į asmeninę akistatą su nepalenkiama tikrove, labai natūraliai internalizuotų mitų pagrindu pradeda operuoti mitologinėmis kategorijomis, teikti esamai savo būčiai socialiai paveldėtą mitologinę prasmę, būtent, kaip išeitį susidariusioje beviltiškoje situacijoje Žr. Bernard Moitessier, Der verschenkte Sieg, 1976. .

Greta sociumui būdingų tradicinių mitologiškai išreikštų santykio su jūra vaizdinių egzistuoja ir institucionalizuotas mokymas, atliekantis švietėjiškąją jūros vaizdinio formavimo funkciją. Prieš penkiolika metų paskelbtoje sociologinio tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Vokietijos respondentai, gyvenantys prie Baltijos jūros, namų aplinkoje, vaikų darželyje ir mokykloje buvo mokomi, kad kai jūroje audra, išeiti iš namų negalima, nes priešingu atveju jūra pasiglemšianti sau auką. Nors nieko blogo nenutikdavę, žinota, kad audra jūroje simbolizuoja mirtį Žr. Ilse Schnaubelt, Berg und Meer als biographische Momente, 1994. .

Matyt, neatsitiktinai šiauriniame Vokietijos regione susiformavo ir vokiškas posakis Nordsee – Mordsee („Šiaurės jūra – mirties jūra“, arba „jūra žudikė“). Vaiko, išėjusio tokį namų ir institucionalizuotos mokyklos jūrinių mitų mokslą, sąmonėje jūriniai mitai, sakmės ir pasakos suformuodavo atitinkamą pradinės reikšmės jūros suvokimą, darantį įtaką tolesnei jo jūrinės savivokos raidai. Tai buvo ir yra būdinga pajūrio gyvenvietėse, kur santykis su vandeniu teikdavo ne tik gėrybes, bet ir keldavo atitinkamą grėsmę, ypač vaikų saugumui. Straipsnio autoriaus tyrimai rodo, kad Lietuvos paupių gyventojai savo ir kaimynų vaikų auklėjimo tikslais persakydavo, o kartais čia pat spontaniškai sukurdavo mitą, kuriuo siekė vaikus apsaugoti nuo galimos grėsmės jiems neatsargiai elgiantis prie vandens. Tie mitai dėsningai siejosi su baisiais gyvūnais (didesnėmis nei paprastai varlėmis ir pan.), kurie gali išlįsti iš vandens ir vaiką įtraukti. Daug šio pobūdžio tradicinių auklėjamąjį-saugomąjį pobūdį turinčių lietuvių mitų pristato etnologai, mitologai Žr. Gintaras Beresnevičius, Ant laiko ašmenų, 2002. .

Vėliau, vaikams suaugus, su vandenimis susiję mitai, nors realizmo požiūriu ir iškreipia su vandenimis susijusius vaizdinius, vis tiek natūraliai būna perduodami naujoms kartoms, kurioms, netgi gyvenant ne prie jūros, būdinga tam tikri perimti, kažkada anksčiau internalizuoti, su jūra susiję posakiai, kurie šnekamojoje kalboje toliau kuriami ir taikomi platesniam gyvenimo reiškinių spektrui mitologiškai įprasminti. Vokietijoje tokių gyvai puoselėjamų posakių yra gana daug: reiten auf einer Erfolgswelle („joti ant sėkmės bangos“), steuern den Hafen der Ehe an („įplaukti į santuokos uostą“) ir kt.

Lietuvoje kasdienėje vartosenoje jų labai gausu poetiniame žanre, o ypač ryškus simbolizmas gali būti identifikuojamas kranto, ypač dviejų krantų, tilto ar tiltų sąvokose. Taip pat psichologinio pobūdžio (labiau jausmus atskleidžiančių) sąvokų raiškoje: gilūs jausmai, jausmų jūra, jausmų gelmė, jausmai užlieja, jausmai ar emocijos atslūgo, emocijos liejasi per kraštus, jausmų ar emocijų sūkurys, semiasi patirties, skęsta darbuose, mados banga, pataikė ant bangos, turi marias darbo ar marias laiko, ramybės uostas ir pan. Tokių sąvokų vartojimas nurodo svarbią, su jūros vaizdiniais susijusią paprastai ne vien pajūrio gyventojų jūrinės mitologinės kultūros dalį. Nuo jūros nutolusiuose Lietuvos regionuose aptinkama šnekamosios (ypač romano ar apysakos žanro – taigi ir rašytinės) kalbos klasika tapusių palyginimų, lyginamųjų posakių: kai jūra mūs lauke rugiai; aptyko lyg jūros prieš audrą ir kt. Žr. Klementina Birutė Vosylytė (sud.), Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, p. 99. .

Virtualusis jūrinės edukacijos lygmuo

Žiniasklaida, daugiausia virtualioji socialinės komunikacijos erdvė, taip pat efektyviai ir labai intensyviai, ypač pramogų verslo reklamų lygmeniu, formuoja atitinkamą asmens santykio su jūra paprastai merkantilinio pobūdžio vaizdinių kompleksą.

Reikšmingą vietą virtualiosios žiniasklaidos kontekste užima kinematografija, būtent kino filmai, iliustruojantys su jūra susijusius nuotykinio žanro įvykius, labai mėgstamus jauniausių žiūrovų. Tai istoriniai ar fantastiniai filmai, kuriuose gausu formuojamų, ilgalaikę psichoedukacinę reikšmę turinčių jūrinių simbolių.

BBC (British Broadcasting Corporation), Britanijos radijo ir televizijos transliacijos korporacija, visoje Europoje nuo 2001 m. išpopuliarino aštuonių dalių (ryškesni epizodai – jūrų gelmės, ledynai, koraliniai rifai, potvyniai, jūrų pakrantės) dokumentinį serialą Mūsų mėlynoji planeta (The Blue Planet). Šis filmas – rodytas žiūrimumo požiūriu geriausiu laiku – suteikė galimybę pažvelgti į greta esantį kitą pasaulį, jo galią, gyvybės formų jame įvairovę. Filmas pristatomas ir DVD formatu.

Komercinėse reklamose, dažniausiai susijusiose su asmens higienos poreikiais bei reikmenimis, taip pat išnaudojami jūros motyvai. Paprastai bangos forma ar bent jos siluetas logotipiškai ženklina ir puošia įvairias pakuotes, kurių turinį sudaro dušo gelis ar skalbiamieji milteliai Žr. Florian Schmid-Hohne, Die Meere in uns: eine psychologische Untersuchung über das Meer als Bedeutungsraum, 2006. . Taip reklamų poveikio strategai viena vertus netiesiogiai išsako dar graikų filosofo, poeto bei dramaturgo Euripido (V a. pr. Kr.) suformuluotą filosofinę maksimą – jūros vanduo tenuplauna žmonijos purvą Žr. Martin Hose, Euripides: der Dichter der Leidenschaften, 2008. . Kita vertus, reklamos strategai, suvokdami, kad žmonėms jūra ir jos aplinka sukelia palankias asociacijas (atostogų, švaros, laisvės, atsipalaidavimo, ramybės), efektyviai išnaudoja teigiamą poveikį skatinančius jūrinius motyvus, siekdami potencialiems klientams asociatyvinio mechanizmo pagrindu sukelti pajūrio lankytojams būdingą gerą, džiaugsmingą atvirumo sau ir aplinkai nuotaiką.

Be to, reklamų kūrėjai aiškiai suvokia, jog su jūra susiję motyvai žmonėms paprastai neatsibosta. Žmonės dėl kasdienio streso ir rutinos pasiilgsta vaizdų, darančių jiems teigiamą (pirmiausia – atpalaiduojančią, išlaisvinančią) emocinę įtaką. Net ir niekada prie jūros nebuvusiems žmonėms jūriniai reklamos motyvai veikia pozityviai. Niekada nematytos jūros ilgesys dargi gali būti išgyvenamas stipriau.

Puikias technologines galimybes turinti reklamų industrija virtualiojoje erdvėje ne tik sužadina gaivos jausmą ir jūros ilgesį komerciniu psichologinio poveikio tikslu. Ši industrija veiksmingai prisideda prie atitinkamo jūros vaizdinio formavimo dabartinėje epochoje, kurioje – galbūt labiau jaunesnės kartos – žmogus gali būti linkęs su jūra sąveikauti ne tik realioje, bet ir virtualiojoje erdvėje, siekdamas net ir netiesiogiai suvokiamos jūros teikiamos gaivos, atsipalaidavimo, ramybės.

Tiesioginio sąlyčio su jūra reikšmė

Nuostabą keliantis virtualiosios erdvės technologijų poveikis vis dėlto negali atsverti asmens realaus tiesioginio santykio su jūra. Žinoma, yra futuristų, teigiančių, jog tai tik laiko klausimas, kada jūros pakrantei būdingus bruožus (specifinį pajūrio kvapą ar sūrumo skonį) bus galima patirti ir virtualiojoje erdvėje… Tačiau autentiškas santykis su realia jūra sveikam žmogui, matyt, visada išliks nepamainomas ir nepakartojamas.

Pati jūra daro veiksmingiausią poveikį asmeniui susidaryti jūros vaizdinį tiek rekreaciniu, tiek profesiniu lygmeniu. Socialinis ir psichologinis poveikis kinta. Kinta ir pats jūros suvokimas, subjektyvus priėmimas. Asmenybės raida siejasi su jos socialine ir daiktine patirtimi, taigi – ir su besikeičiančio santykio su jūra išgyvenimais.

Apskritai visuomenėje įprasta labiau pasitikėti asmenine – praktine – patirtimi. Natūralu, kad fenomenologiškai patikimesni jūros vaizdiniai bus veikiau grindžiami subjektyvia patirtimi negu kaip nulemti virtualiosios erdvės vaizdų ar garsų, kurie kruopščiai atrenkami ir populiarinami tikslinei auditorijai. Todėl tyrėjai, atlikdami empirinius sociologinius bei socioedukacinius jūros vaizdinių formavimosi tyrimus, greta klausimų apie jūros suvokimą paprastai klausia, ar respondentas buvo prie jūros, kada, kur, kuriam laikui, kokiu tikslu Žr. Florian Schmid-Hohne, Die Meere in uns: eine psychologische Untersuchung über das Meer als Bedeutungsraum, 2006. . Tada galima griežtai diferencijuoti atsakymus didesnį dėmesį skiriant patikimesniems buvusiųjų prie jūros atsakymams.

Elementariuoju edukaciniu požiūriu jūros vaizdinys pradiniu lygmeniu (nesant prie jūros) susidaro dėl įvairių socialinių veiksnių, ypač virtualiosios erdvės technologijų. Tačiau kiekvieną kartą „patiriant“ jūrą tiesiogiai, jos vaizdinys kiek kinta.

Įvairūs žmonės jūrą suvokia įvairiai. Uždaras, baimingas žmogus galbūt jūrą suvoks kaip grėsmę, nors jūros terapijos požiūriu kaip tik gali išmokti atsipalaiduoti, suvokti save. Atvira, stipresnė asmenybė galbūt sieks jūrą dar artimiau pažinti, į ją išplaukti, gal tapti jūrininku. Emocinius išgyvenimus ir vertinimus lemia konkretus atvejis.

Jūros suvokimas labai priklauso nuo asmens nuostatų, būsenų, poreikių. Sociodemografiniai rodikliai stipriai koreliuoja su jūros vaizdinio formavimosi raidos etapu. Epocha, kurioje gyvena asmuo, ypač jo lytis, amžius, gimimo ir gyvenamoji vieta, išsilavinimas, filosofinės ir religinės nuostatos, teigiama ar neigiama su jūra susijusi asmeninio, profesinio gyvenimo patirtis yra kone svarbiausi faktoriai, ilgainiui turintys įtakos jūros vaizdiniui formuotis. Tai ne tik didele dalimi pranoksta reklamų industrijos diegiamą dažniausiai vienodai patrauklų jūros įvaizdį, bet ir gali prieštarauti sociokultūrinei konkrečios vietovės visuomenės opinijai.

Jūra paprastai matoma tokia, kokią ją norima matyti. Tai subjektyvizmas, tačiau edukaciniu asmeninio jūros vaizdinio formavimosi požiūriu jis yra lemiamas.

Išvados

1.Išryškinus socialinės interakcijos įtaką asmeniui suvokiant jūrą, galima teigti, kad vieno asmens jūros reikšmės suvokimas glaudžiai siejasi su kito asmens ar asmenų santykiu su jūra. Socialinės interakcijos įtaka yra labai svarbi asmenybės jūros vaizdiniui formuotis, rinktis jūrinės veiklos kryptį bei jos pobūdį.

2. Jūrinės socioedukacijos mitologiniu lygmeniu nustatyta, kad egzistuoja natūralus poreikis mitologizuoti tikrovę, ypač susijusią su stichijomis ir tragedijomis. Iš kartos į kartą perduodami socialiniai mitai turi auklėjamąjį-saugomąjį pobūdį. Su jūra susiję posakiai šnekamojoje kalboje toliau kuriami ir taikomi platesniam gyvenimo reiškinių spektrui visuomenėje mitologiškai įprasminti.

3. Virtualiuoju jūrinės edukacijos lygmeniu konstatuota, kad kinematografija veiksmingai skatina ilgalaikę psichologinę reikšmę turinčių jūrinių simbolių socialinį suvokimą. Jūra ir jos aplinka paprastai sukelia palankias asociacijas, kurias efektyviai išnaudoja reklamų strategai, siekdami asociatyvinio mechanizmo pagrindu sukelti teigiamus jausmus potencialiems klientams.

4. Tiesioginio sąlyčio su jūra reikšmė, formuojant asmens jūros vaizdinį, yra labai didelė. Sveiko žmogaus santykis su tikra jūra – nepakeičiamas. Fenomenologiniu požiūriu patikimesni jūros vaizdiniai grindžiami subjektyvia asmens patirtimi. Jūros suvokimas priklauso nuo asmens nuostatų, būsenų, poreikių bei sociodemografinių duomenų.

Literatūra

• Beresnevičius, Gintaras, Ant laiko ašmenų, Vilnius: Aidai, 2002.
• Bitinas, Bronislovas, Ugdymo filosofija, Vilnius: Enciklopedija, 2000.
• Blumer, Herbert, Symbolic Interactionism: Perspective and Method, Englewood Cliffs: Prentice-Hall, 1969.
• Duoblienė, Lilija, Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link, Vilnius: Tyto alba, 2006.
• Frankl, Viktor Emil, Psychotherapy and Existentialism, New York: Washington Square Press, 1967.
• Hose, Martin, Euripides: der Dichter der Leidenschaften, München: Beck, 2008.
• Jovaiša, Leonas, Ugdymo mokslas ir praktika, sudarė Lina Bagušytė, Vilnius: Agora, 2001.
• Kompa, Ain, Sozialbehaviorismus und Symbolischer Interaktionismus, Augsburg: Institut für Sozioökonomie, 1992.
• Landsbergis, Vytautas, „Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiūriu“, Soter, 2008, nr. 25 (53), p. 145–156.
• Moitessier, Bernard, Der verschenkte Sieg, Bielefeld: Delius, Klasing & Co., 1976,
• Paulauskas, Stasys, Savivaldos dialektika: teorija, metodologija, modeliai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1999.
• Roux, Michel, L’imaginaire marin des Français : mythe et géographie de la mer, Paris: L’Harmattan, 1997.
• Schmid-Hohne, Florian, Die Meere in uns: eine psychologische Untersuchung über das Meer als Bedeutungsraum, Herbolzheim: Centaurus Verlag, 2006.
• Schnaubelt, Ilse, Berg und Meer als biographische Momente, Klagenfurt: Institut für interdisziplinäre Forschung und Fortbildung, 1994.
• Stadler, Michael A., Persönlichkeitsentwicklung an Bord: Chancen pädagogisch-therapeutischen Jugendsegelns, Lüneburg: Neubauer, 1988.
• Šalkauskis, Stasys, Bendrieji pedagogikos pagrindai, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 1936.
• Tenzer, Eva, Einfach schweben: wie das Meer den Menschen glücklich macht, Hamburg: Marebuchverlag, 2007.
• Vosylytė, Klementina Birutė (sud.), Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.
• Žaromskis, Rimas, „Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis“ | Ričardas Baubinas, Nijolė Eitminavičienė (sud.), Geografija Lietuvoje, Vilnius: Geografijos institutas, 2001, p. 52–61.
• Žaromskis, Rimas, Baltijos jūros uostai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

The Socio-Educational Factors of the Marine State Identity

Summary. Upbringing of person in the maritime state and especially the maritime education of seafarers (from the point of professional view of higher education on the concept of lifelong learning) include the universal development of personality. It is oriented to the development of his or her comprehensive personality. It is a paradigm of the universal education with horizontal and vertical lines of human existence. Human experience in relation to the sea, sea perception, individual emotional experience linked to the sea and adequate development of maritime consciousness (especially at the level of the universal ecology) are important scientific problems. Various scientists have researched these problems from the point of view of pedagogical therapy, dialectic self-management, hodegetics, socio-education, felicitology, politics, culture and geography. It is purposeful to distinguish and reveal main socio-educational factors of sea image formation in the context of above-mentioned researches at the level of the scientific article. Therefore the maritime education of personality in the maritime state is actualized. The problem of education of the adequate maritime self-consciousness at the level of the universal ecology is posed.

The realization of concept of sea under the influence of social interaction is revealed. Mythological and virtual levels of maritime education are developed. Importance of the direct relationship with sea is discussed. Main socio-educational factors of the development of sea image are revealed. Methods of analysis, meta-analysis, interpretation, systematizing and synthesis are used in the research. Theoretical and descriptive research of the educational problem of sea image is epistemologically grounded by existentialist, phenomenological and humanistic methodology at the level of hodegetics. A man comes in this world without concrete image of sea. He or she has only a rudiment of all images at the beginning. Personality develops the rudiment of sea image by growing, cognition, education and experience gained in the course of different relationships with sea. Various experiences of human life (from the point of view of the relationship with sea) give him or her a condition for the basics of sea image formation. So the sea image expresses the main sense. Every man can develop self-personality always from the point of view of the contact with sea and so he or she is a main self-educator and architect of his or her personal image of sea.

However processes of self-education of personality especially of children and youth, depend on his or her relationship with the socio-cultural environment. The self-education covers a development of the sea image, which has very broad specter of meanings from the point of professional, recreational and romantic views in various periods of personal life. The consciousness of sea under the educational influence of socio-cultural environment is scientifically grounded by the theory of symbolic interactionism. There are three important points of the theory: the behavior from the point of view of things depends on the meaning of things; the meaning of things is the result of the social interaction; meanings are applied and changed in the processes of the interpretation. The development of the sea image under the influence of social interaction is revealed. The development of the sea image of one-person is connected with actions of the other person or persons from the point of view of the relationship with sea.

The importance of the social interaction to a development of the sea image and choice of direction and character of the maritime action is very high. The natural need of the mythologized reality is revealed. This need is connected with elements and tragedies. Traditional myths are transmitting from generation to generation. Myths have an educational and protective character. Sea myths are progressively developed in the conversation. Myths give a mythological sense to the broad specter of life phenomena. It is revealed that consciousness of maritime symbols and its longitudes of socio-psychological importance are under the influence of the cinematography at the virtual level of the maritime education. Sea and its environment raise positive associations, which are effectively used in promotion strategies. Positive emotions of the potential customer are based on the psychological associative mechanism. An effect of virtual space technologies is great but it cannot compensate the real direct personal relationship with sea. For sure there are futurists who say that it is only a question of time when features of the seacoast (for example, especial breath of coast or salt flavor) could be felt in the virtual space. However the authentic contact with real sea is important in regard to the health.

Development of the image of sea at recreational and professional levels is under the effective influence of sea. However the psychological effect is different. Every person takes and sees the sea differently. His or her development depends on the self-experience and emotional experiences by changing relationship with sea. Therefore it usually depends on personal practical experience. It is natural that sea images are more grounded by personal subjective experience than determined by pictures and sounds of the virtual space, which are thoroughly separated and popularized for the purposive audience from the point of maritime and phenomenological views. Investigators of empirical sociological or socio-educational researches (of the development of sea image) usually ask respondents about their direct experience of sea. There are important questions aimed at learning the direct sea experience of respondents – when, where, for what purpose and how long they are at sea or near the sea. So scientists can strongly differentiate questions and pay more attention to more reliable answers of respondents. The image of sea is developed by various means (especially with the technology of virtual space at the elementary level if a man is not at or near the sea) from the point of elementary socio-educational view.

However the image of sea can be changed by the direct experience of sea every time. Various people conceive the sea differently. Close and timid man may conceive the sea as a danger. He or she can learn relax and develop self-consciousness from the point of view of maritime therapy. However open and strong personality may get to know the sea closely or became a seafarer. Emotional experiences and values depend on the concrete conditions. The consciousness of sea depends very much on the personal attitude, emotional condition and need. Socio-demographic indicators are strongly correlated with a stage of sea image formation. Time, in which the person lives, sex, age, place of birth and residence, education, philosophical or religious attitudes, positive or negative experience of sea, personal and professional life are main factors of sea image formation. Above-mentioned factors are not dominant in formation of usually monotonous image of sea at the level of the promotion industry. The personal experience of sea can contradict the socio-cultural opinion of society of a specific area. Approach to the sea usually depends on the personal will. All this is very subjective. However it is the greatest determinant from the point of view of the personal sea image formation.

The maritime education of personality in the maritime state is actualized. The problem of education of the adequate maritime self-consciousness at the level of the universal ecology is posed. The realization of concept of sea under the influence of social interaction is revealed. Mythological and virtual levels of maritime education are developed. Importance of the direct relationship with sea is discussed. Main socio-educational factors of the development of sea image are revealed. Methods of analysis, meta-analysis, interpretation, systematizing and synthesis are used in the research. Theoretical and descriptive research of the educational problem of sea image is epistemologically grounded by existentialist, phenomenological and humanistic methodology at the level of hodegetics.

Keywords: image of sea, socio-educational factors, social interaction, mythology, virtual level.