Metodai
Tyrimams atlikti buvo taikomas anketinės apklausos metodas. Apklausa vykdyta internetinėje erdvėje, telefonu bei gyvo pokalbio metodais. Iš viso apklausta 17 absolventų, kurie sudarė 65 proc. visų minėtas profesijas pasirinkusių absolventų. Apklausos metu gauti duomenys buvo apdorojami SPSS programa, MS Excel programa sudarytos lentelės ir grafikai, kuriuose išryškėja pagrindiniai rezultatai, teiginiai ir pasiūlymai.
Socialinės ar Visuomeninės geografijos programų atsiradimo KU motyvai ir tikslai
Visuomeninės geografijos studijos (Human Geography, arba Social Geography) yra būdingos daugumai Europos ir viso pasaulio universitetų. Pasaulyje daugiau kaip 100 aukštųjų mokyklų, kuriose įkurti Visuomeninės ar Socialinės geografijos fakultetai ar katedros, o aukštųjų mokyklų, kuriose vykdomos geografijos studijos kartu su visuomeninės ar socialinės geografijos studijų dalimi, yra penkis kartus daugiau
. Tai yra ne tik mokykloje pradėto pasaulio pažinimo natūralus tęsinys, bet ir supratimo būdas, kaip pagrįsti kraštovaizdžio socialinius pertvarkymus (taikomoji, arba konstruktyvioji, geografija), analizuojantis, kaip šiame procese dalyvauja visuomenė – sociumas, įvairūs jos nariai ir jų grupės (visuomeninė bei socialinė geografija). Lietuvos pajūris plėtros ir valdymo aspektais yra ypatingas „mazgas“. Čia unikali gamta, vertingiausi Lietuvos rekreacijos ištekliai, Baltijos jūros artumas, tarptautinės reikšmės uostas su besiplečiančiu ūkiu sudaro palankiausias sąlygas prekybai, gamybai, transportui, ekonomikai ir kultūrai plėtoti tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Urbanistika, kurortinis ir natūralus kraštovaizdis, uosto ūkis ir kitos pramonės šakos, kaimas su vis dar jame vyraujančia agrarine veikla tarpsta vienoje erdvėje arba būdami visiškai greta. Dėl tokio erdvinio glaudumo bet kuris pokytis socialinėje srityje daro įtaką ir gamtinei erdvei. Socialinė veikla, pvz., Kuršių nerijoje, Klaipėdos ir Šventosios plėtra čia sukelia aštresnius prieštaravimus negu kituose Lietuvos regionuose. Todėl dažnai iškyla specifinės, nestandartinės regiono plėtros bei valdymo problemos, kurioms spręsti reikia specialistų, gerai išmanančių regiono geografines bei socialines ypatybes, problemas. KU galėtų tapti jų mokykla ir rengėju. Be to, regionas yra ypatingas geopolitiniu aspektu. Baltijos jūra suartina šalis, vienija interesus ir sudaro prielaidas aktyvesniam Lietuvos dalyvavimui viso Baltijos regiono ekonomikos ir kultūros plėtros procese. Ir tokiai misijai reikia specialiai ruošti Lietuvos jaunimą. Tad KU Visuomeninės geografijos krypties studijų programos (bakalaurų ir magistrų) buvo kuriamos vadovaujantis pirmiausia šiais motyvais ir tai nulėmė šių programų sudėtį. Visuomeninės geografijos bakalauro studijų programos tikslas yra parengti kvalifikuotus visuomeninės geografijos specialistus, ypatingą dėmesį skiriant jų kompetencijoms, orientuotoms į žinių ekonomikos link einančios Lietuvos visuomenės darnios ūkio plėtros būdus bei su tuo susijusių erdvinių problemų sprendimą.