Straipsnis Sąmoningumo ugdymo akcentai: požiūriai ir interpretacijos

Santrauka. Sąmoningumo ugdymas yra viena iš esminių švietimo politikos priemonių bei brandžios visuomenės formavimosi rodiklių. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti sąmoningumo ugdymo prasmę teoriniame kontekste. Atitinkamai suformuluoti ir tyrimo uždaviniai, t. y. išanalizuoti sąmoningumo sampratų įvairovę bei aptarti sąmoningumo ugdymo prielaidas ir veiksnius. Atlikus filosofinės, pedagoginės, psichologinės mokslinės literatūros analizę, buvo išskirtos kelios išvados. Pirma, nevienareikšmė sąmoningumo samprata siejama su žiniomis apie tikrovę, gebėjimais stebėti, pažinti, suprasti, atsakingai analizuoti save bei supančią aplinką, savus įsitikinimus, vertybes bei elgesio prasmes ir pagrįstumą. Dažniausiai sąmoningumas yra tapatinamas su gebėjimu kritiškai mąstyti: atsiriboti nuo turimo žinojimo ir suvokimo bei gebėti atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas, bei, pasitelkus turimą patirtį, skatinti ne tik prasmines suvokimo transformacijas, bet taip pat imtis aktyvių veiksmų, siekiant realybę keičiančių ir išsilaisvinančių pokyčių. Antra, sąmoningumas reiškiasi per savirefleksiją, vertybinius pokyčius, aktyvų netenkinančios socialinės aplinkos keitimą ir apima nuolatinį asmenybės dvasinį ir socialinį ugdymą, kurio galutinis tikslas – brandus asmenybės išsivystymas. Sąmoningumas apima visas žmogaus gyvenimo sritis (pradedant saviugda, savęs realizavimu profesinėje veikloje, pereinant prie santykių su šeima, draugais ir galiausiai visuomene) ir yra susijęs su asmenybės savikūra bei savivalda. Trečia, sąmoningumo ugdymui svarbi asmens saviugda kaip sudedamoji ugdymo proceso dalis. Poreikis ugdyti ir skatinti asmens sąmoningumą atsiranda tik tuomet, kai asmuo nėra patenkintas esama padėtimi ir siekia pokyčių. Išskiriami svarbiausi sąmoningumo ugdymo veiksniai: specifinė erdvė, informacijos apie tam tikrą reiškinį poreikis ir galimybė diskutuoti bei reflektuoti.

Pagrindiniai žodžiai: sąmoningumas, kritinė sąmonė, kritinis mąstymas, sąmoningumo ugdymas, saviugda.

Įvadas

Sąmoningumo ugdymas yra svarbi visuotinio švietimo priemonė, siekiant socialinio veiksmo pilietiniu mastu Žr. Thomas J. La Belle, “The Changing Nature of Non-formal Education in Latin America,” 2000. , sprendžiant itin jautrias socialines problemas Žr. Owen Carter, Kristina Economo, Geoffrey Jalleh, Chad Lin, Susan Stewart, Denise Sullivan, “The Importance of Public Education Campaigns in Raising Awareness and Support for Smoke-Free Car Legislation in Western Australia,” 2010; Lazare Manirankunda, Jasna Loos, Thérèse Assebide Alou, Robert Colebunders, Christiana Nöstlinger, “‘It’s Better Not to Know’: Perceived Barriers to HIV Voluntary Counseling and Testing among Sub-Saharan African Migrants in Belgium,” 2009; Petra Verdonk, Yvonne Benschop, Hanneke de Haes, Linda Mans, Toine Lagro-Janssen, “Should You Turn This into a Complete Gender Matter? Gender Mainstreaming in Medical Education,” 2009. . Mokslininkų teigimu, sąmoningumo ugdymas yra vienas svarbiausių asmeninio bei socialinio funkcionavimo ir pasiekimų rodiklių, padedančių prognozuoti žmogaus darbo našumą, ilgalaikės darbinės karjeros perspektyvas, kolegiškumą, stabilumą šeimoje, gyvenimo būdo elgseną, gyvenimo kokybę ir trukmę, net valgymo įpročius Žr. Brent W. Roberts, Tim Bogg, Kate E. Walton, Oleksandr S. Chernyshenko, Stephen Stark, “A Lexical Approach to Identifying the Lower-Order Structure of Conscientiousness,” 2004; Melina Porto, “Culturally Responsive L2 Education: An Awareness-Raising Proposal,” 2010 ir kt. . Kiti tyrėjai Žr. Bronislovas Bitinas, Hodegetika: auklėjimo teorija ir technologijos, 2004; Tatjana Bulajeva, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, 2007. sąmonės formavimą laiko pagrindiniu ugdymo uždaviniu, nes dažniausios blogo elgesio priežastys atsiranda dėl sąmonės formavimosi trūkumų, tokių kaip klaidingi požiūriai, įsitikinimai, įkyrios emocinės būsenos, silpna valia ir t. t. Pažymima, kad sąmoningumas yra efektyvaus mokymosi pagrindas Žr. Peter O. Chott, „‚Lernen lernen‘ – ein Lehrkomplex nur für den neuen bayerischen Grundschul-Lehrplan?“, 2001; Rolf Dubs, „Mokymas ir mokymasis – tarpusavio sąveika“, 1998; Gerald A. Straka, „Von der Klassifikation von Lernstrategien im Rahmen selbstgesteuerten Lernens zur mehrdimensionalen und regulierten Handlungsepisode“, 2005. , sukuria prielaidas asmenybės vertybinei sistemai susikurti Žr. Dalia Lukošienė, „Vertybių ugdymas – asmens profesinės ir dvasinės raidos pamatas“, 2007. . Sąmoningumo esmė, pagal T. Bulajevą Žr. Tatjana Bulajeva, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, 2007. , atsiskleidžia tik įvykus prasminių perspektyvų transformacijai, kai besimokančiajam atsiranda poreikis imtis transformuojančio veiksmo – keisti socialinę aplinką bei tobulinti savo praktiką.

Ypač svarbią reikšmę sąmoningumo ugdymui kaip svarbiausiam asmenybės ugdymo aspektui skiria kritinės pedagogikos atstovai Žr. Paulo Freire, Pedagogy of the Oppressed, 1970; Erich Fromm, Turėti ar būti?, 2005 (1976); Maxine Green, “Introduction,” 1983; Herbert Marcuse, One-Dimensional Man: Studies in Ideology of Advanced Industrial Society, 1991; Peter McLaren, “Multiculturalism and the Postmodern Critique: Toward a Pedagogy of Resistance and Transformation,” 1994; Life in Schools: An Introduction to Critical Pedagogy in the Foundations of Education, 1994; Michel Foucault, Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas, 1998; David J. Wren, “School Culture: Exploring Hidden Curriculum,” 1999; Henry A. Giroux, Theory and Resistance in Education, 2001; Eric Margolis, The Hidden Curriculum in Higher Education, 2001; Michael W. Apple, Education and Power, 1982; Ideology and Curriculum, 2004; Max Horkheimer, Theodor W. Adorno, Apšvietos dialektika: filosofiniai fragmentai, 2006; Zygmunt Bauman, Vartojamas gyvenimas, 2011 (2007); Gintautas Mažeikis, Propaganda ir simbolinis mąstymas, 2010; Lilija Duoblienė, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, 2011. . Šios pedagogikos krypties atstovų teigimu, kai kurios visuomeninės struktūros daro poveikį švietimo sistemos institucijoms, siekiant išugdyti jaunimui tam tikras vertybes, įsitikinimus, nuostatas, socialinių santykių normas, kurios ne visuomet sutampa su jų savirealizacijos motyvais. Švietimas turėtų būti suprantamas kaip priemonė suteikti vaikams ir jaunuoliams daugiau sąmoningumo, savarankiškumo, drąsos ginti savo nuomonę Žr. Peter McLaren, “Multiculturalism and the Postmodern Critique: Toward a Pedagogy of Resistance and Transformation,” 1994; Life in Schools: An Introduction to Critical Pedagogy in the Foundations of Education, 1994. , nesitaikstyti su tuo, kas naudinga tik atskiroms interesų grupėms, nepaisant individo ar individų bendruomenės Žr. Lilija Duoblienė, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, p. 146. .

Sąmoningumo fenomeną Lietuvoje tyrinėjo A. Maceina Žr. Antanas Maceina, „Ugdymo filosofija“, 2002 (1987). ; T. Stulpinas Žr. Tomas Stulpinas, Ugdymo principai, 1993. ; O. Visockienė ir Šiaučiukėnienė Žr. Ona Visockienė, Liuda Šiaučiukėnienė, „Kritinio mąstymo ugdymo būdų pagrindimas konstruktyvizmo teorijos požiūriu“, 2000. ; T. Bulajeva Žr. Tatjana Bulajeva, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, 2007. ; D. Lukošienė Žr. Dalia Lukošienė, „Vertybių ugdymas – asmens profesinės ir dvasinės raidos pamatas“, 2007. ; G. Mažeikis Žr. Gintautas Mažeikis, Propaganda ir simbolinis mąstymas, 2010. ; J. Ruškus ir I. Sujeta Žr. Jonas Ruškus, Irmantas Sujeta, „Moksleivių vaikinų sąmoningumo ugdymas reflektuojant internetinę pornografiją“, 2011. ; L. Duoblienė Žr. Lilija Duoblienė, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, 2011. ; J. Sučylaitė Žr. Jūratė Sučylaitė, Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui, 2011. ir kt., užsienyje – P. Freire Žr. Paulo Freire, Pedagogy of the Oppressed, 1970; Kritinės sąmonės ugdymas, 2000. ; K. Sarachild Žr. Kathie Sarachild, “Consciousness-Raising: A Radical Weapon,” 1978. ; J. Habermas Žr. Jürgen Habermas, Towards a Rational Society, 1970; Knowledge and Human Interests, 1971. ; M. Green Žr. Maxine Green, “Literature, Existentialism and Education,” 1974; “Introduction,” 1983; “Foreword,” 1992; “Reflections on Postmodernism and Education: Review of Towards a Theory and Practice of Teacher Cultural Politics: Continuing the Postmodern Debate,” 1993. ; A. Newen ir Eike von Savigny Žr. Albert Newen, Eike von Savigny, Įvadas į analitinę filosofiją, 1999. ; O. P. John ir S. Srivastava Žr. Oliver P. John, Sanjay Srivastava, “The Big Five Trait Taxonomy: History, Measurement, and Theoretical Perspectives,” 1999. ; T. Belle Žr. Thomas J. La Belle, “The Changing Nature of Non-formal Education in Latin America,” 2000. ; J. Baudrillard Žr. Jean Baudrillard, Simuliakrai ir simuliacija, 2002. ; B. W. Roberts ir kt. Žr. Brent W. Roberts, Tim Bogg, Kate E. Walton, Oleksandr S. Chernyshenko, Stephen Stark, “A Lexical Approach to Identifying the Lower-Order Structure of Conscientiousness,” 2004. ; L. Pyles Žr. Loretta Pyles, “Where’s the ‘Freedom’ in Free Trade? Framing Practices and Global Economic Justice,” 2009. ; L. Manirankunda ir kt. Žr. Lazare Manirankunda, Jasna Loos, Thérèse Assebide Alou, Robert Colebunders, Christiana Nöstlinger, “‘It’s Better Not to Know’: Perceived Barriers to HIV Voluntary Counseling and Testing among Sub-Saharan African Migrants in Belgium,” 2009. ; P. Verdonk ir kt. Žr. Petra Verdonk, Yvonne Benschop, Hanneke de Haes, Linda Mans, Toine Lagro-Janssen, “Should You Turn This into a Complete Gender Matter? Gender Mainstreaming in Medical Education,” 2009. ; M. Porto Žr. Melina Porto, “Culturally Responsive L2 Education: An Awareness-Raising Proposal,” 2010. ; Carter ir kt. Žr. Owen Carter, Kristina Economo, Geoffrey Jalleh, Chad Lin, Susan Stewart, Denise Sullivan, “The Importance of Public Education Campaigns in Raising Awareness and Support for Smoke-Free Car Legislation in Western Australia,” 2010. . Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje galima aptikti įvairių sąmoningumo ir jo ugdymo fenomeno definicijų ir interpretacijų Tai leidžia formuluoti mokslinę problemą: kaip yra apibrėžiamas sąmoningumo ugdymo fenomenas, kokia jo turinio esmė?

Tyrimo objektas – sąmoningumo ugdymas. Tyrimo tikslas – atskleisti sąmoningumo ugdymo prasmę teoriniame kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti sąmoningumo sampratų įvairovę, 2) išskirti sąmoningumo ugdymo raiškos prielaidas ir veiksnius. Tyrimo metodai: teoriniai – filosofinės, pedagoginės, psichologinės literatūros lyginamoji analizė, apibendrinimas ir vertinimas.

1. Sąmoningumo esmės interpretavimai

Mokslinėje literatūroje galima aptikti įvairių atitikmenų „sąmoningumui“ apibrėžti: sąmonė, sąmonėjimas, įsisąmoninimas, kritinis sąmoningumas, kritinė sąmonė, kritinis reflektavimas, kritinis mąstymas ir kt. Anglų kalboje yra critical thinking, consciousness-rising (CR), critical consciousness atitikmenys, tačiau dažniausiai vartojamos dvi sąvokos: siauresne prasme – self-awareness (supratimas, įsisąmoninimas, informuotumas) – labiau atspindi žinias apie aplinką, domėjimąsi kažkuo; platesniu požiūriu sąmoningumas dažniau išreiškiamas terminu self-consciousness (sąmonė, sąmoningumas, supratimas, suvokimas, pajautimas, savimonė) – labiau susijęs su kritiniu mąstymu bei savęs ir aplinkos įprasminimu, suvokimu per tai.

Moderniosios filosofijos pradininkas R. Descartes (1596–1650) bendrąja prasme pirmąkart pavartojo „sąmonės“ terminą. Filosofas sukūrė plačiausiai žinomą dualizmo versiją, kuri remiasi požiūriu, kad sąmonėje vykstantys procesai kai kuriais aspektais nėra vien fiziniai, nes egzistuoja intuicija, tai yra kad jų asmenybė, siela ir protas yra kažkas daugiau nei vien smegenys. R. Descartes savo filosofinę koncepciją grindė nuostata, kad

iš visų dalykų pasaulyje būtent protas yra paskirstytas teisingiausiai, tad gebėjimas daryti tinkamus sprendimus yra iš prigimties visų žmonių vienodas. Prancūzas „žmogų apibūdino kaip mąstančią esybę, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Kalbėdamas apie išorinio pasaulio pažinimą bei suvokimą, filosofas samprotavo, kad pažįstamas ne pats pasaulis, o mūsų pačių psichinės būsenos ir intelektiniai aktai“. Adam Sikora, Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio, 2004.

Spustelėjus išskleisti...

R. Descartes garsėjo posakiais „mąstau, vadinasi, esu“, „abejoju, vadinasi, mąstau“, iliustruojančius žmogaus mąstymą bei kritinį sąmoningumą kaip egzistencijos pagrindą.

Sąmoningumo faktai, anot analitinės filosofijos mokslininkų A. Newen ir Eike von Savigny Žr. Albert Newen, Eike von Savigny, Įvadas į analitinę filosofiją, 1999. , susiję su žmogaus elgsena: t. y. žmogaus pojūčiai, jausmai, nuostatos, požiūriai, pomėgiai, norai, įsitikinimai, prisiminimai, motyvai, ketinimai, sprendimai, mintys, suvokimai, vaizdiniai, svajonės ir t. t.

Amerikoje yra „Didžiojo penketuko“ (angl. the Big Five) modelis, skirtas sąmoningumo charakteristikoms kategorizuoti. Sąmoningumas nėra vienalypis reiškinys, nes, pasak O. P. John ir S. Srivastava Žr. Oliver P. John, Sanjay Srivastava, “The Big Five Trait Taxonomy: History, Measurement, and Theoretical Perspectives,” 1999. , jis atspindi žmonių skirtingumą, atsižvelgiant į jų gebėjimą pagal socialines normas valdyti savo elgesį, užsibrėžti tikslus, vykdyti užduotis, planuoti bei atidėti malonumus, valdyti asmeninius poreikius, laikytis tradicinių visuomeninių normų ir taisyklių. Kiti sąmoningumo fenomeno tyrėjai Žr. Brent W. Roberts, Tim Bogg, Kate E. Walton, Oleksandr S. Chernyshenko, Stephen Stark, “A Lexical Approach to Identifying the Lower-Order Structure of Conscientiousness,” 2004. šiek tiek papildo minėtą „Didįjį penketą“ ir išskiria 8 sąmoningumo matavimo aspektus:

1. savikontrolė (angl. impulse control) – polinkis kontroliuoti tam tikras reakcijas; slopinti biologinius impulsus, jusles;
2. darbštumas (angl. industriousness) – polinkis dirbti;
3. tradiciškumas, pastovumas, nuolankumas autoritetams (angl. traditionality/formalness) – gebėjimas gerbti socialines normas, tradicijas ir jų laikytis;
4. tvarkingumas (angl. orderliness) – polinkis būti organizuotam ir tvarkingam;
5. punktualumas (angl. punctuality);
6. atsakomybė arba patikimumas (angl. reliability/responsibility) – gebėjimas būti patikimu, ypač socialinėse situacijose;
7. ryžtingumas (angl. decisiveness);
8. pastovumu/sėslumas (angl. conventionality).

Taigi, sąmoningumas siejamas su visomis žmogaus gyvenimo sritimis (pradedant saviugda, savęs realizavimu profesinėje veikloje, pereinant prie santykių su šeima, draugais ir galiausiai visuomene). Be to, matyti, kad sąmoningumas susijęs su asmenybės efektyvumo skatinimu (kitaip – savikūra) bei savęs valdymu (kitaip – savivalda, savikontrolė), t. y. gebėjimu pritapti visuomenėje, atsakingai elgiantis (siekti savų tikslų, nepažeidžiant kitų žmonių teisių).

Sąmoningumas glaudžiai susijęs su savęs pažinimu ir asmens egzistencijos, t. y. gyvenimo prasmių, suvokimu. H. A. Ozmon ir S. M. Craver Žr. Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver, Filosofiniai ugdymo pagrindai, 1996. pažymi, jog sąmoningumas neišvengiamai susijęs su suvoktų bei kryptingų tikslų siekimu visose gyvenimo srityse bei efektyvia asmens savirealizacija.

Lietuvių mokslininkai taip pat analizavo sąmoningumo konceptą. J. Ruškus ir I. Sujeta Žr. Jonas Ruškus, Irmantas Sujeta, „Moksleivių vaikinų sąmoningumo ugdymas reflektuojant internetinę pornografiją“, 2011. sąmoningumą apibrėžia kaip kritinės sąmonės plėtotę, kurią sieja su žmogaus gebėjimu neužsisklęsti savame žinojime ir leisti sau bent „pamatyti“ tam tikrus reiškinius, o tik po to pasidaryti išvadas Žr. Jūratė Sučylaitė, Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui, 2011. .

O. Visockienė ir Šiaučiukėnienė Žr. Ona Visockienė, Liuda Šiaučiukėnienė, „Kritinio mąstymo ugdymo būdų pagrindimas konstruktyvizmo teorijos požiūriu“, 2000. sąmoningumą sieja su kritiniu mąstymu, nes tai yra mąstymas apie mūsų mąstymą, kai mąstoma, norint jį pagerinti. Tai reiškia, kad tai susiję ne tik su tam tikru suvokimu ir analize, bet ir su mąstymo pokyčiais, tam tikrų požiūrių, nuostatų, vertinimų koregavimu.

Mokslininkai išskiria socialinį sąmoningumą, kuris pasižymi gebėjimu pažvelgti į situaciją kitų žmonių akimis ir įsijausti į kitų žmonių jausmus; gebėjimu suvokti ir vertinti individualius ir grupinius panašumus bei skirtumus; mokėjimu tinkamai naudoti šeimos, mokyklos, bendruomenės ištekliais Žr. Antanas Valantinas, „Socialinis emocinis ugdymas. Kas tai? Kuo gali mums padėti?“, 2009. . Šis sąmoningumo lygis būdingas tik brandžiai asmenybei.

Kultūrinio sąmoningumo svarbą pažymi A. Maceina Žr. Antanas Maceina, „Ugdymo filosofija“, 2002. . Filosofas teigia, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už kultūros ir net už viso pasaulio vyksmą: dabar žmogus jau nėra aklas kultūrinės pažangos įrankis, bet sąmoningas jos vykdytojas Žr. ten pat, p. 372. .

Žmogaus prisidėjimas yra reikalingas ten, kur prigimtis yra apardyta, kur josios dėsniai veikia netikslingai, kur natūrali jų eiga buvo iškreipta pašalinių veiksnių. Čia sąmoningas kultūrinis veikimas turi būti dvigubas: jis turi atitaisyti tai, kas iškreipta, ir kartu stumti priekin šitą sužeistąjį padarą. Ten pat, p. 574.

Spustelėjus išskleisti...

Šie A. Maceinos teiginiai labiausiai akcentuoja žmogaus atsakomybę už aplinką, todėl yra artimi autoriams, apibrėžiantiems ekologinio sąmoningumo sąvoką. Anot R. Subotkevičienės ir S. Stanaičio Žr. Regina Subotkevičienė, Saulius Stanaitis, „Geografijos mokytojų žinių, gebėjimų ir vertybių ypatumai“, 2011. , tai – dvasinė vertybė, padedanti žmogui suprasti, kad jo veikla turi įtakos visai aplinkai: būtina įsisąmoninti, kad tolesnė visos žmonijos veikla priklauso nuo jos protingų sprendimų bei veiklos apribojimų. Ekologinis sąmoningumas yra susijęs ne tik su gamtos išteklių tausojimu bei santykio su supančiu pasauliu (savimi, žmonėmis, gamta) formavimu, bet ir skatina rūpestį savo sveika gyvensena Žr. Rima Kalinauskienė, Konferencijos medžiaga, 2008. .

Vadinasi, sąmoningumo fenomenas yra itin plati sąvoka, apimanti žinias apie tikrovę, apibūdinanti žmogaus gebėjimus stebėti, pažinti, suprasti save bei aplinką, atsakingai analizuoti bei suvokti savų įsitikinimų, vertybių bei elgesio prasmes ir pagrįstumą, kritiškai mąstyti, t. y. atsiriboti nuo turimo žinojimo ir suvokimo bei gebėti atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas, bei, pasitelkus turimą patirtį, skatinti ne tik prasmines suvokimo transformacijas, bet taip pat imtis aktyvių veiksmų, siekiant realybę keičiančių ir išsilaisvinančių pokyčių.

2. Sąmoningumo ugdymo prielaidos ir veiksniai

L.Pyles Žr. Loretta Pyles, “Where’s the ‘Freedom’ in Free Trade? Framing Practices and Global Economic Justice,” 2009. teigimu, sąmoningumas ugdomas švietimo ir ugdymo institucijose, atskleidžiant įvairius politinius ir socialinius pokyčius bei skatinant įgalinti piliečius atpažinti bei suprasti ryšius tarp individualios patirties bei dominuojančių socialinių sistemų. Todėl švietimas, turėtų būti suprantamas kaip priemonė suteikti vaikams ir jaunuoliams daugiau sąmoningumo, savarankiškumo, drąsos ginti savo nuomonę, nesitaikstyti su tuo, kas naudinga tik atskiroms interesų grupėms, nepaisant individo ar individų bendruomenės Žr. Peter McLaren, “Multiculturalism and the Postmodern Critique: Toward a Pedagogy of Resistance and Transformation,” 1994; Life in Schools: An Introduction to Critical Pedagogy in the Foundations of Education, 1994; Lilija Duoblienė, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, 2011. .

Pažymėtina kad sąmoningumo formavimas yra proto bei patirties išdava. R. Descartes Žr. René Descartes, Rinktiniai raštai, 1978. teigimu, pasaulio pažinimas bei sąmonės formavimas yra susijęs su mąstymu (t. y. protu), o ne juslėmis. Tačiau pragmatinės pažinimo koncepcijos žmones traktuoja kaip kūrybingus ir išradingus pasaulio interpretatorius – pasaulio, kurį iš tiesų mes patys kuriame Žr. Martin Hollis, Socialinių mokslų filosofija: įvadas, 2000. . Tai reiškia, kad tam tikros sąvokos bei gyvenimo prasmės formuojasi tik atsižvelgiant į turimą patirtį, tai yra mes formuojame tokias prasmes, kurias sugebame suvokti bei įsisąmoninti savo išgyvenimų metu. Vadinasi, visos mūsų sąvokos ir įsitikinimai gali būti koreguojami remiantis mąstymu ir patyrimu.

Sąmoningumo fenomenas dažniausiai siejamas su brazilų edukologu P. Freire (1921–1997), kuris vartoja įsisąmoninimo arba kritinio sąmoningumo terminą (angl. conscientization) asmeninės paradigmos transformacijai apibūdinti. P. Freire Žr. Paulo Freire, Kritinės sąmonės ugdymas, 2000. teigimu, įgalinimo teorijoje svarbiausia egzistencijos problema – socialinis neteisingumas, o mokymosi tikslas – socialinė transformacija, kurios siekiant paneigiami tikrovę aiškinantys mitai. Tyrėjas orientuojasi ne į informacijos perdavimą, o į prielaidų, reikalingų asmens sąmonėjimui, kūrimą. Sąmonėjimas apima visos individo patirties tyrimą, naujų požiūrių svarstymą, naujo supratimo įgijimą per refleksiją ir radikalų veiksmą, apimantį iškreiptos realybės keitimo procesą. Autoriaus teigimu, tai reiškia mokymąsi suvokti socialinius, politinius ir ekonominius prieštaravimus ir engimo santykius bei imtis veiksmų prieš engiančios tikrovės elementus.

J. Habermas Žr. Jürgen Habermas, Towards a Rational Society, 1970; Knowledge and Human Interests, 1971. sąmoningumą, panašiai kaip ir P. Freire, sieja su emancipuojančiu veiksmu. Tai reiškia, jog esamos nepatenkinamos padėties suvokimas veda prie išsilaisvinimą suteikiančių pokyčių ir tolesnio asmenybinio tobulėjimo – praktinio asmenybinio augimo per saviugdą.

Sąmoningumo ugdymui didelį dėmesį skyręs T. Stulpinas Žr. Tomas Stulpinas, Ugdymo principai, 1993. pažymi, kad sugebėjimas skirti pateiktus faktus ir nuomones, nustatyti informacijos šaltinio patikimumą, apibrėžimo tikslumą, nustatyti pažiūrų, sprendimų objektyvumą (šališkumą), skirti svarbiausias ir antraeiles pažiūras (sprendimus), matyti neaiškius, dviprasmiškus argumentus ir pan. rodo, kad asmuo yra kritiškai mąstantis. Pasak L. Duoblienės Žr. Lilija Duoblienė, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, 2011. , kritinis sąmoningumas remiasi gebėjimu skirti gyva nuo negyva, imitaciją nuo tikrovės, formalų biurokratizmą nuo pilietine nuostata paremto būtino ir sykiu sąmoningai suprasto veiksmo. Tai reiškia, kad sąmoningumą reikia sustiprinti vertybėmis, tokiomis kaip atsakomybė, įsipareigojimas, kitaip tariant, asmuo prisiima individualią atsakomybę pačiam svarstyti, analizuoti, vertinti, priimti ar atmesti tam tikrų reiškinių esmę, nuspręsti, kuo vadovaujantis formuos savo požiūrį bei veiksmus ateityje.

Sąmoningumo ugdymo svarbą pažymi ir T. Bulajeva Žr. Tatjana Bulajeva, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, 2007. , nes ugdymo rezultatas, pasak mokslininkės, išmokti kritiškai mąstyti ir kritiškai kvestionuoti prielaidas, kuriomis yra grindžiami besimokančiojo įsitikinimai. Kai išsiaiškinama įsitikinimų kilmė ir pasekmės, susidaro galimybės vykti prasminėms transformacijoms. Kitaip tariant, pokyčiai vyksta tik keliant klausimus sau ir aplinkai bei savarankiškai atrandant naują pasaulio suvokimą. Svarbu, anot T. Bulajevos Žr. ten pat. , kad priimdamas sprendimus save ugdantis žmogus būtų laisvas nuo episteminių, sociokultūrinių ir psichinių savo prasminių perspektyvų iškraipymų, kurių įveikimas labai svarbus asmenybės tobulėjimui, žmogų transformuojančiam mokymuisi ir saviugdai vykti. Apibendrinant galima teigti, jog kritinės sąmonės formavimas prasideda nuo pasirengimo atsiriboti nuo esamo žinojimo, neprisirišti prie anksčiau susikurtų pasaulio suvokimo prasmių, judėti link atviro ir laisvo pasikeitimo, pasirengti asmenybės transformacijai.

J. Mezirow Žr. Jack Mezirow, “A Critical Theory of Adult Learning and Education,” 1981. , analizavęs suaugusiųjų mokymą, išskiria kritinio reflektyvumo kompetencijos ugdymo svarbą. Jis teigė, jog labai svarbu padėti besimokantiems suaugusiesiems transformuoti savo mąstymą, savęs ir pasaulio suvokimą. Tai reiškia, kad išskiriamas individualus savęs suvokimas per savęs pažinimą ir socialinis vaidmuo per aplinkos suvokimą, kas sudaro prielaidas sąmoningumo transformacijai. Įvykusią perspektyvios ar asmeninės paradigmos transformaciją J. Mezirow laiko pagrindiniu suaugusiųjų mokymosi tikslu.

Iš to galima daryti prielaidą, jog žmogaus poreikis skatinti sąmoningumą atsiranda tik tuomet, kada jis nėra patenkintas esama padėtimi ir svarstydamas bet kokias išeities galimybes siekia naujų žinių, persvarsto anksčiau susidarytas nuostatas, stengiasi keisti požiūrį tam, kad pokyčiai būtų pasiekti.

Mokslinės literatūros analizė leidžia išskirti keletą pagrindinių sąmoningumo ugdymo veiksnių. Pirmiausiai – tinkama aplinka ir situacija. Sąmoningumo ugdymui reikalinga specifinė erdvė savęs ir aplinkos suvokimui, saugiam atsakomybės prisiėmimui ir savęs išbandymui bei mokymuisi iš patirties. E. Štuopytė Žr. Edita Štuopytė, „Savanorių mokymasis vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijos“, 2010. , nagrinėjusi savanorių mokymąsi vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijose, teigia, kad jaunimo neformalus ugdymas padeda jaunam žmogui tapti sąmoninga asmenybe, sugebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir veikti savo bendruomenėje.

Kai kurie mokslininkai, tirdami sąmoningumo fenomeną, suvokia jį kaip žinių gausumą, t. y. informuotumo (angl. awareness) apie tam tikrą reiškinį požiūriu arba nepakankamumu (angl. lack of information). Todėl kitu sąmoningumo ugdymo veiksniu laikytinas poreikis įgyti ar gausinti žinias. Pavyzdžiui, siūloma ugdyti žmonių sąmoningumą suteikiant išsamią informaciją Žr. Petra Verdonk, Yvonne Benschop, Hanneke de Haes, Linda Mans, Toine Lagro-Janssen, “Should You Turn This into a Complete Gender Matter? Gender Mainstreaming in Medical Education,” 2009. , viešinant įvairius „jautrius“ klausimus Žr. Lazare Manirankunda, Jasna Loos, Thérèse Assebide Alou, Robert Colebunders, Christiana Nöstlinger, “‘It’s Better Not to Know’: Perceived Barriers to HIV Voluntary Counseling and Testing among Sub-Saharan African Migrants in Belgium,” 2009. , rengiant edukacines reklamines akcijas Žr. Owen Carter, Kristina Economo, Geoffrey Jalleh, Chad Lin, Susan Stewart, Denise Sullivan, “The Importance of Public Education Campaigns in Raising Awareness and Support for Smoke-Free Car Legislation in Western Australia,” 2010. . Vadinasi, visuomenės informavimas plečia pasaulėžiūrą bei padeda spręsti tam tikras socialines problemas, pradedant nuo individo kaip vieneto, pereinant prie visuomenės kaip visumos sistemos.

Dar vienas sąmoningumo ugdymo veiksnys – galimybių įvardinti patirtis ir pajautas sudarymas. Dialogas ir reflektavimas J. Ruškaus ir I. Sujetos Žr. Jonas Ruškus, Irmantas Sujeta, „Moksleivių vaikinų sąmoningumo ugdymas reflektuojant internetinę pornografiją“, 2011. teigimu, yra vienas svarbiausių sąmoningumo ugdymo veiksnių. Autorių teigimu, refleksyvus bendravimas padidina susivokimą, mąstymą ir tam suteikia teigiamą prasmę. Grupinis patirčių įvardijimas, išsisakymas, kitų išklausymas, dialogas sukuria precedentus plėsti savo supratimą apie aptariamą reiškinį, objektyvuoti asmenines šio reiškinio patirtis ir pajautas.

Apibendrinant galima teigti, kad sąmoningumo formavimosi procesas priklauso nuo žmogaus patirties bei mąstymo procesų, kuriuos skatina paties žmogaus asmeninė domėjimosi, kas vyksta pasaulyje, motyvacija, taip pat tam įtakos turi visuomenės struktūrų poveikis bei švietimo sistema.

Išvados

1.Nevienareikšmė sąmoningumo samprata siejama su žiniomis apie tikrovę, gebėjimais stebėti, pažinti, suprasti, atsakingai analizuoti save bei aplinką, savus įsitikinimus, vertybes bei elgesio prasmes ir pagrįstumą. Dažniausiai sąmoningumas yra tapatinamas su gebėjimu kritiškai mąstyti: atsiriboti nuo turimo žinojimo ir suvokimo bei gebėti atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas, bei, pasitelkus turimą patirtį, skatinti ne tik prasmines suvokimo transformacijas, bet taip pat imtis aktyvių veiksmų, siekiant realybę keičiančių ir išsilaisvinančių pokyčių.

2. Sąmoningumas reiškiasi per savirefleksiją, vertybinius pokyčius, aktyvų netenkinančios socialinės aplinkos keitimą ir apima nuolatinį asmenybės dvasinį ir socialinį ugdymą, kurio galutinis tikslas – brandus asmenybės išsivystymas. Sąmoningumas apima visas žmogaus gyvenimo sritis (pradedant saviugda, savęs realizavimu profesinėje veikloje, pereinant prie santykių su šeima, draugais ir galiausiai visuomene) ir yra susijęs su asmenybės savikūra bei savivalda.

3. Sąmoningumo ugdymui svarbi asmens saviugda, sudedamoji ugdymo proceso dalis. Asmens poreikis ugdytis ir skatinti sąmoningumą atsiranda tik tuomet, kai jis nėra patenkintas esama padėtimi ir siekia pokyčių. Skiriami svarbiausi sąmoningumo ugdymo veiksniai: specifinė erdvė, informacijos apie tam tikrą reiškinį poreikis ir galimybė diskutuoti bei reflektuoti.

Literatūra

• Apple, Michael W., Education and Power, Boston: Routledge, Kegan Paul, 1982.
• Apple, Michael W., Ideology and Curriculum, London: Routledge, Kegan Paul, 2004.
• Baudrillard, Jean, Simuliakrai ir simuliacija, iš prancūzų kalbos vertė Marius Daškus, Vilnius: Baltos lankos, 2002.
• Bauman, Zygmunt, Vartojamas gyvenimas, iš anglų kalbos vertė Kęstutis Kirtiklis, Giedrė Kadžiulytė, Vilnius: Apostrofa, 2011.
• Belle, Thomas J. La, “The Changing Nature of Non-formal Education in Latin America,” Comparative Education, 2000, vol. 36, no. 1, pp. 21–36.
• Bitinas, Bronislovas, Hodegetika: auklėjimo teorija ir technologijos, Vilnius: Kronta, 2004.
• Bulajeva, Tatjana, „Suaugusiųjų ugdymas: kritinio sąmoningumo link“, Logos, 2007, nr. 50, p. 167–175.
• Carter, Owen; Kristina Economo, Geoffrey Jalleh, Chad Lin, Susan Stewart, Denise Sullivan, “The Importance of Public Education Campaigns in Raising Awareness and Support for Smoke-Free Car Legislation in Western Australia,” Australian and New Zealand Journal of Public Health, 2010, vol. 34, no. 1, pp. 92–93.
• Chott, Peter O., „‚Lernen lernen‘ – ein Lehrkomplex nur für den neuen bayerischen Grundschul-Lehrplan?“, Die Schulverwaltung, 2001, BY H4, S. 124–129.
• Descartes, René, Rinktiniai raštai, parengė Romualdas Ozolas, iš prancūzų kalbos vertė Gvidonas Bartkus, Petras Račius, Vilnius: Mintis, 1978.
• Dubs, Rolf, „Mokymas ir mokymasis – tarpusavio sąveika“, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 1998, nr. 1, p. 47–58.
• Duoblienė, Lilija, Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011.
• Foucault, Michel, Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas, iš prancūzų kalbos vertė Marius Daškus, Vilnius: Baltos lankos, 1998.
• Freire, Paulo, Kritinės sąmonės ugdymas, iš anglų kalbos vertė Vilija Poviliūnienė, Vilnius: Tyto alba, 2000.
• Freire, Paulo, Pedagogy of the Oppressed, New York: Seabury, 1970.
• Fromm, Erich, Turėti ar būti?, iš anglų kalbos vertė Jolanta Kriūnienė, Kaunas: Verba vera, 2005.
• Giroux, Henry A., Theory and Resistance in Education, London: Bergin & Garvey, 2001.
• Green, Maxine, “Foreword” | Carmen Luke, Jennifer Gore (eds.), Feminisms and Critical Pedagogy, New York: Routledge, 1992, pp. ix–xi.
• Green, Maxine, “Introduction” | Henry A. Giroux, David E. Purpel (eds.), The Hidden Curriculum and Moral Education: Deception or Discovery?, Berkeley (CA): McCutchan Publishing Corporation, 1983, pp. 1–5.
• Green, Maxine, “Literature, Existentialism and Education” | David Denton (ed.), Existentialism and Phenomenology in Education, New York: Teachers College Press, 1974, pp. 63–86.
• Green, Maxine, “Reflections on Postmodernism and Education: Review of Towards a Theory and Practice of Teacher Cultural Politics: Continuing the Postmodern Debate,” Educational Policy, 1993, vol. 7, no. 2, pp. 106–111.
• Habermas, Jürgen, Knowledge and Human Interests, Boston: Beacon Press, 1971.
• Habermas, Jürgen, Towards a Rational Society, Boston: Beacon Press, 1970.
• Hollis, Martin, Socialinių mokslų filosofija: įvadas, iš anglų kalbos vertė Algirdas Degutis, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
• Horkheimer, Max; Theodor W. Adorno, Apšvietos dialektika: filosofiniai fragmentai, iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Mikelaitis, Vilnius: Margi raštai, 2006.
• John, Oliver P.; Sanjay Srivastava, “The Big Five Trait Taxonomy: History, Measurement, and Theoretical Perspectives” | Lawrence A. Pervin, Oliver P. John (eds.), Handbook of Personality: Theory and Research, 2nd edition, New York: Guilford Press, 1999, pp. 102–138.
• Kalinauskienė, Rima, Konferencijos medžiaga, Kaunas: Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2008 [žiūrėta 2012 m. liepos 26 d.].
• Lukošienė, Dalia, „Vertybių ugdymas – asmens profesinės ir dvasinės raidos pamatas“, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2007, nr. 13, p. 142–151.
• Maceina, Antanas, „Ugdymo filosofija“ | Antanas Maceina, Raštai, t. 8: Pedagogikos filosofija, sudarė Antanas Rybelis, Vilnius: Mintis, 2002, p. 342–673.
• Manirankunda, Lazare; Jasna Loos, Thérèse Assebide Alou, Robert Colebunders, Christiana Nöstlinger, “‘It’s Better Not to Know’: Perceived Barriers to HIV Voluntary Counseling and Testing among Sub-Saharan African Migrants in Belgium,” AIDS Education and Prevention, 2009, vol. 21, no. 6, pp. 582–593.
• Marcuse, Herbert, One-Dimensional Man: Studies in Ideology of Advanced Industrial Society, London: Routledge, 1991.
• Margolis, Eric, The Hidden Curriculum in Higher Education, New York, London: Routledge, 2001.
• Mažeikis, Gintautas, Propaganda ir simbolinis mąstymas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010.
• McLaren, Peter, “Multiculturalism and the Postmodern Critique: Toward a Pedagogy of Resistance and Transformation” | Henry A. Giroux, Peter McLaren (eds.), Between Borders: Pedagogy and the Politics of Cultural Studies, New York: Routledge, 1994, pp. 192–224.
• McLaren, Peter, Life in Schools: An Introduction to Critical Pedagogy in the Foundations of Education, New York: Longman, 1994.
• Mezirow, Jack, “A Critical Theory of Adult Learning and Education,” Adult Education, 1981, vol. 32, no. 1, pp. 3–27.
• Newen, Albert; Eike von Savigny, Įvadas į analitinę filosofiją, iš vokiečių kalbos vertė Algirdas Degutis, Vilnius: Baltos lankos, 1999.
• Ozmon, Howard A.; Samuel M. Craver, Filosofiniai ugdymo pagrindai, iš anglų kalbos vertė Vilija Poviliūnienė, Vilnius: Leidybos centras, 1996.
• Piesarskis, Bronius, Didysis anglų–lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Alma littera, 1998.
• Pyles, Loretta, “Where’s the ‘Freedom’ in Free Trade? Framing Practices and Global Economic Justice,” Journal of Community Practice, 2009, vol. 17, nos. 1–2, pp. 73–87.
• Porto, Melina, “Culturally Responsive L2 Education: An Awareness-Raising Proposal,” ELT Journal, 2010, vol. 64, no. 1, pp. 45–53.
• Roberts, Brent W.; Tim Bogg, Kate E. Walton, Oleksandr S. Chernyshenko, Stephen Stark, “A Lexical Approach to Identifying the Lower-Order Structure of Conscientiousness,” Journal of Research in Personality, 2004, vol. 38, no. 2, pp. 164–178.
• Ruškus, Jonas; Irmantas Sujeta, „Moksleivių vaikinų sąmoningumo ugdymas reflektuojant internetinę pornografiją“, Acta paedagogica Vilnensia, 2011, t. 26, p. 82–95.
• Sarachild, Kathie, “Consciousness-Raising: A Radical Weapon” | Kathie Sarachild (ed.), Feminist Revolution, New York: Random House, 1978, pp. 144–150.
• Sikora, Adam, Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio, vertė Jūratė Skersytė, Vilnius: Alma littera, 2004.
• Straka, Gerald A., „Von der Klassifikation von Lernstrategien im Rahmen selbstgesteuerten Lernens zur mehrdimensionalen und regulierten Handlungsepisode“, ITB – Forschungsberichte, 2005, Bd. 18, S. 1–27.
• Stulpinas, Tomas, Ugdymo principai, Šiauliai: ŠPL, 1993.
• Subotkevičienė, Regina; Saulius Stanaitis, „Geografijos mokytojų žinių, gebėjimų ir vertybių ypatumai“, Pedagogika, 2011, t. 102, p. 104–115.
• Sučylaitė, Jūratė, Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07S), Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011.
• Štuopytė, Edita, „Savanorių mokymasis vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijos“, Socialiniai mokslai, 2010, t. 68, nr. 2, p. 123–130.
• Valantinas, Antanas, „Socialinis emocinis ugdymas. Kas tai? Kuo gali mums padėti?“, Švietimo problemos analizė, 2009, nr. 10 (38), p. 1–8.
• Verdonk, Petra; Yvonne Benschop, Hanneke de Haes, Linda Mans, Toine Lagro-Janssen, “Should You Turn This into a Complete Gender Matter? Gender Mainstreaming in Medical Education,” Gender and Education, 2009, vol. 21, no. 6, pp. 703–719.
• Visockienė, Ona; Liuda Šiaučiukėnienė, „Kritinio mąstymo ugdymo būdų pagrindimas konstruktyvizmo teorijos požiūriu“, Socialiniai mokslai, 2000, t. 24, nr. 3, p. 147–156.
• Wren, David J., “School Culture: Exploring Hidden Curriculum,” Adolescence, 1999, vol. 34, no. 135, p. 593.

Some Highlights of Consciousness-Raising: Views and Interpretations

Summary. Consciousness-raising seems to be a major indicator for educational policy and formation of a mature society. Therefore, the aim of this article is to reveal the meaning of consciousness-raising in a theoretical context. Accordingly, the goals of the research are formulated as such: to analyze the variety of concepts of consciousness-raising and to discuss its main assumptions and factors. Several conclusions have been singled out after analysis of philosophical, pedagogical and psychological scientific literature. First, the ambiguous concept of consciousness-raising is associated with knowledge about reality, the ability to monitor, understand, responsibly analyze ourselves, the surrounding environment, our own beliefs, values; also to analyze the meanings and outcomes of our behavior. Usually consciousness is identified with the ability to think critically: to bracket existing knowledge and awareness, be able to sort out facts and opinions, analyze and interpret reality problems and ambiguities, critically question the assumptions of social phenomena, and using our own experience to promote both transformations of perceptions and take active steps in changing reality, reforming society and seeking emancipation. Second, consciousness manifests through self-reflection, transformation of values and alteration of an unsatisfying social environment. It overwhelms everlasting personal spiritual and social growth with the ultimate aim to develop a mature personality. Consciousness covers all spheres of human life (starting with self-directed learning and self-realization of professional activities, moving on to relationships with family, friends, and ultimately the public) and is connected with self-building and self-management. Third, self-directed learning is very important in consciousness-raising and is an integral part of the educational process. The need for consciousness-raising occurs only when a person is unsatisfied with the current situation and seeks change. Major factors of consciousness-raising are excluded, such as specific area (condition, context, or circumstances) lack of information on particular social issue and opportunity for discussion and reflection.

Keywords: consciousness-rising, awareness-rising, self-directed learning, critical thinking, critical consciousness, self-awareness, self-consciousness.