• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ištakos

Išvados

1.Literatūroje skiriamos dvi pagrindinės teorijos, nusakančios, iš kur kilo juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Iš esmės skirtingos, jos nevienodai nurodo ne tik geografinę vietą ir laikotarpį, kurioje ir kada galima buvo įžvelgti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės daigus, bet ir skirtingai aiškina nagrinėjamo instituto teisinę prigimtį: 1) teorija, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės šaltiniu nurodanti Franklinų priesaiką; 2) teorija, nurodanti deodandų teisę kaip juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ištakas.

2. Vertinant ne iš viduramžių Anglijos pozicijų, bet pasitelkus dabartinės common law teisės sistemą, galima sakyti, jog deodandų samprata dabar turėtų būti vertinama plačiau ir apibrėžiama taip: deodandas – tai bet koks objektas, kuris nėra žmogus ir kuris sukėlė ar atliko tokį veiksmą, kuris buvo kokio nors žmogaus patirtos žalos priežastis.

3. Deodando apibūdinimas leidžia skirti tris esminius jo požymius: 1) tai negyvas ar gyvas objektas, kuris nėra žmogus; 2) šis objektas sukelia ar atlieka tam tikrą veiksmą; 3) šis veiksmas yra kokio nors žmogaus patirtos žalos priežastis. Vertinant juridinį asmenį pasitelkus realybės teorijos postulatus, aišku, kad jis atitinka visus tris išskirtus deodando požymius. Ši analizė leidžia teigti, kad juridinis asmuo savo požymiais visiškai atitinka deodando apibūdinimą.

4. Bandymas juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę kildinti iš Franklinų priesaikos yra nepagrįstas nei teisės teorijos, nei teisinės praktikos, nei logikos požiūriu.

5. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra kilusi iš deodandų teisės.

 

Literatūra

  • Alschuler, Albert W., “Two Ways to Think About the Punishment of Corporations,” American Criminal Law Review, October 19, 2009, Northwestern Public Law Research Paper no. 09-19 [žiūrėta 2010 m. birželio 16 d.].
  • Baudžiamojo kodekso 71, 32, 35, 282, 284, 290 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 111, 221, 321, 322, 3022 straipsniais ir 319, 320 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 15-555.
  • Berman, Paul Schiff, “An Anthropological Approach to Modern Forfeiture Law: The Symbolic Function of Legal Actions against Objects,” Yale Journal of Law & Humanities, 1999, vol. 11, no. 1, pp. 1–45.
  • Briggs, Jack; John Briggs, Christopher Harrison, David Vincent, Angus McInnes, Crime and Punishment in England: An Introductory History, Florence: Taylor and Francis, 2005.
  • Drakšas, Romualdas, Baudžiamoji atsakomybė ir jos realizavimo formos, Vilnius: Justitia, 2008.
  • “Frankpledge” | Classic Encyclopedia, 6 Oct 2006 [žiūrėta 2010 m. birželio 30 d.].
  • Fudge, Erica, Perceiving Animals: Humans and Beasts in Early Modern English Culture, New York: St. Martin’s Press, 1999.
  • Holmes, Oliver Wendell, The Common Law, New York: Dover Publications, 1991.
  • Jescheck, Hans-Heinrich, Lehrbuch des Strafrechts: allgemeiner Teil, 3 Auflage, Berlin: Duncker und Humblot, 1978.
  • Levy, Leonard W., A License to Steal: The Forfeiture of Property, Chapel Hill: The University of North Carolina Press, 1996.
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 20 straipsnio 5 dalies (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 43 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2009, nr. 69-2798.
  • Morris, Herbert, Freedom and Responsibility: Readings in Philosophy and Law, California: Stanford University Press, 1961.
  • Pervukhin, Anna, “Deodands: A Study in the Creation of Common Law Rules,” The American Journal of Legal History, 2005, vol. 47, no. 3, pp. 237–256.
  • Pettifer, Ernest William, Punishments of Former Days, Winchester: Waterside Press, 1992.
  • Posner, Richard Allen, Jurisprudencijos problemos, iš anglų kalbos vertė Audrius Paksas, Michail Cvelich, Tomas Gulbinas, Vilnius: Eugrimas, 2004.
  • Posner, Richard Allen, The Problems of Jurisprudence, Cambridge (MA): Harvard University Press, 1993.
  • Soloveičikas, Deividas, „Šiuolaikinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės realizavimo doktrinos“, Teisė, 2003, t. 46, p. 139–156.
  • Soloveičikas, Deividas, Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, Vilnius: Justitia, 2006.
  • Šulija, Gintautas; Vytautas Šulija, „Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės samprata ir taikymo problemos Lietuvoje“, Jurisprudencija, 2003, t. 41, nr. 33, p. 91–105.
  • Познышев, Сергей Викторович, Основные начала науки уголовного права: общая часть уголовного права, Москва: А. А. Карцев, 1912.
 

The Origin of the Criminal Liability of Legal Entities

  • Bibliographic Description: Romualdas Drakšas, „Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ištakos“, @eitis (lt), 2022, t. 1 866, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Romualdas Drakšas, „Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ištakos“, Jurisprudencija, 2010, t. 122, nr. 4, p. 189–201, ISSN 1392-6195.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedra.

Summary. Criminal liability of legal entities was legitimized in the Republic of Lithuania eight years ago, and in the ruling of the Constitutional Court of 8 June 2009, a conclusive confirmation on its accordance with the Constitution was made. It should be noted that the extension of the concept of criminal offense subject has received considerable attention of Lithuanian scientists. It was obvious that this penal law novel would cause many problems and, surely, it has become a reason of many doubts in the judicial practice. However, despite the fact that a fairly broad scientific analysis of the topic under consideration has been made, none of the Lithuanian authors has ever addressed the issue regarding the sources of the criminal liability of legal entities. This article deals with the origin of the criminal liability of legal entities. The author of this article analyses the following main origin theories (mentioned in the literature on criminal law) in detail: 1. the theory indicating frankpledge as the source of the criminal liability of legal entities; 2. the theory indicating deodand law as the source of the criminal liability of legal entities. The author also demonstrates why the attempt to treat frankpledge as the source of the criminal liability of legal entities is justified neither by the legal theory, nor the legal practice or the logical point of view. Finally, having applied the postulates of the reality theory, the author concludes that a legal entity possesses all the features of the deodand and answers why the origin of criminal liability of the analyzed criminal law institute can be derived exactly from the deodand law.

Keywords: legal entity, deodand, frankpledge, criminal liability.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė