Nagrinėdami įvairių Lietuvos visuomenės grupių kultūrines memas pagal N. Witoszek pasiūlytą modelį galime išskirti jas formuojančius pasaulėvaizdžio vienetus ir Lietuvos tautines memas, kaip bendrų vertybių skleidėjas. Sociologinis kultūrinių memų atpažinimas pirmiausia siejasi su tais vaizdiniais, simboliais, mitais, ritualais ir kitomis raiškomis, sudarančiomis memų kompleksus, kurie yra žinomi konkrečiai visuomenės grupei ir palankiai jų vertinami. Memos, palyginti su konkrečiais tautos mitais, gali reikštis bendresniu pavidalu. Jeigu tautoje mitologizuojami konkretūs įvykiai ar asmenybės, tai, kaip pažymi A. Nikžentaitis, tautinių mitų „nunykimą ir naujų atsiradimą lemia iš esmės tos pačios priežastys, kurios sukuria mitus, t. y. kintančios istorinės sąlygos, keičiančios tiek pačią visuomenę, tiek jos siekiamus realizuoti tikslus“
. Į klausimą, kodėl vieni mitai sėkmingai transformuojasi, o kiti nugrimzta užmarštin, galima atsakyti ir taip: visuomenės kaitoje išlieka tam tikri pamatiniai vertybių kompleksai memų pavidalu, nors jų reiškėjai kinta. Šių dienų istorikų siekiai, lyginant istoriją ir legendas, moksliškai paneigti legendas kelia nuostabą, nes sociologiniu požiūriu savaime aišku, kad legendos ne tik skiriasi nuo tikrovės, bet ir turi skirtis. Fragmentuoti istoriniai faktai ir jų interpretacijos yra hipotetiški, todėl perdėtas mėginimas nešališkai nagrinėti šališkus tekstus neturėtų pavirsti tautos pamatinių vertybių griovimu. Pavyzdžiui, monografijos Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda autoriai, daugiausia rėmęsi Vygando Marburgiečio kryžiuočių ordino kronika, matydami problemas, „kurios iškyla tiriant šios kronikos turinį, mat originalas neišliko“, teigia:
Istorinei medžiagai pritaikius „archeologinį tyrimo metodą“, mums pavyko atskleisti įvairius Pilėnų legendos susidarymo sluoksnius ir nustatyti jos genezę… Išaiškėjo, jog dar net neprasidėjus tikrajai pilies apgulčiai, pilėnus apėmė masinė panika, greit peraugusi į tarpusavio žudynes ir savo sunešto turto naikinimą.
Šį pavyzdį galime palyginti su melagingais tekstais, sukurtais po 1991 m. sausio 13-osios įvykių, kurie gal „nešališkai“ bus interpretuojami ateityje. Tautos memų paieškos plotmėje Pilėnų gynimas yra laisvės memos sudėtinė dalis nepriklausomai nuo spėlionių apie realius įvykius. Laisvės, kaip priešpriešos nelaisvei, pasirinkimas, nulemtas laikmečio tradicijų ir aplinkybių, būdingas tiek Pilėnų gynimo aprašymams, tiek neseniems sausio 13-osios įvykiams. Laisvė, kaip vertybė, yra akivaizdžiausia Lietuvos tautos laisvės memos išraiška. Kompleksinė laisvės mema atsiskleidžia kaip pagrindinė Lietuvos kultūrinė mema, o tyrinėjant jos raišką galima aptikti ir ją papildančias religingumo bei gamtos mitologijų memas.