• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Vilniaus lietuvių studentijos bendruomenė: tarpukario kultūrinio tapatumo raiškos patirtys

Šaltiniai

  • „Ryto“ skaityklų ir mokyklų vizitacijos aktai, LMAVBRS, f. 243–33, l. 1–45.
  • Baltarusių studentų sąjungos protokolai, 1926–1936, LCVA, f. 175, ap. 15, b. 142, l. 1–26; b. 140, l. 1–3 ir kt.
  • Dėl priekaištų mūsų studentėms, Vilniaus rytojus, 1935 01 16, p. 2.
  • K. Čibiro pedagogikos kurso konspektas, LMAVB RS, f. 243–127, l. 1–33.
  • Siunčiamieji Lietuvių mokslo draugijos raštai, 1927–1932, LLTI BR, f. 22–75, l. 5–49.
  • Studenčių sekcijos įstatai, 1936, LMAVB RS, f. 174, b. 23, l. 9.
  • Vilniaus lietuvių studentų sąjungos (VLSS) narių susirinkimų protokolų knyga, 1926–1930, LMAVB RS, f. 174, b. 11/1, l. 1–5.
  • Visuomenininkų sekcijos įstatai, 1934, LMAVB RS, f. 174, b. 23, l. 4.
  • VLSS gauti raštai, 1928–1937, LMAVB RS, f. 174, b. 3/2, l. 170–172.
  • VLSS gauti raštai, 1939–1940, LMAVB RS, f. 174, b. 3/1, l. 28–39, 65–66.
  • VLSS įstatai, 1938, LMAVB RS, f. 174, b. 1, l. 12.
  • VLSS laiškas Lenkijos respublikos prezidentui, 1938 05 15, LMAVB RS, f. 174, b. 27, l. 12–17.
  • VLSS nariai, 1928, LMAVB RS, f. 174, b. 11/1, l. 1.
  • VLSS narių sąrašai, LMAVB RS, f. 174, b. 30/203, l. 183, 196, 351, 513, 533.
  • VLSS narių susirinkimų protokolų knyga, 1936–1939, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 45–49.
  • VLSS narių susirinkimų protokolų knyga, 1930–1933, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 20–24, 56, 80, 83–92.
  • VLSS raštas Lietuvos švietimo ministrui, 1939 11 25, LMAVB RS, f. 174, b. 3/3, l. 7–8.
  • VLSS raštas Vilniaus universiteto rektoriui, 1940 04 30, LMAVB RS, f. 174, b. 30/1, l. 14.
  • VLSS valdybos narių posėdžių protokolų knyga, 1928–1932 m, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 25–46; b. 10/1, l. 1–14.
  • VLSS valdybos raštas „Jaunimo draugo“ redakcijai, 1935 10 10, LMAVB RS, f. 174, b. 30/3, l. 472.[/
 

Literatūra

  • Andrijauskas, Antanas, „Istorinės atminties virsmai ir medijos: vertybių hierarchijos konfliktas“ | Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje, Vilnius: LKTI, 2011.
  • Bairašauskaitė, Tamara, „Tapatybė ir indentifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas“, Lietuvos istorijos metraštis, 2011 metai, 2, 2012.
  • Biržiška, Mykolas, Vilniaus universitetas 1940–1941 m., Memmingenas: Mintis, 1948.
  • Dean, Amy E., Nakties šviesa, Kaunas, 2000.
  • Gavaitis, M., „Į bendrą darbą“, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 42.
  • Juzefovičius, Romualdas, Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos 1918–1940 m., Vilnius: KFMI, 2007.
  • Kraužlys, Motiejus, „Kultūriniai kaimo rūpesčiai“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 8, p. 1–2.
  • Krikštopaitis, Juozas Algimantas, Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje, Vilnius: Mintis, 2013.
  • „Kronika“, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 49.
  • Kuzmickas, Bronislovas, Vertybės kultūrų kontekstuose, Vilnius: MRU, 2013.
  • Lapinskienė, Alma, Vilniaus lietuvių literatūra 1920–1940, Vilnius: LLTI, 2008.
  • Lietuvis, J., „Nykstant lietuvių kalbai, prasideda lietuvio destrukcija“, Lietuviškas baras, 1934, nr. 2–3, p. 33–35.
  • „Lietuviškas teatras Vilniuje“, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 6–11.
  • Lietuvių studentų korporacijos tarpukariu, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2013.
  • Mackevičius, Rapolas, „Mūsų inteligentai“, Lietuviškas baras, 1936, nr. 1, p. 5–6.
  • Makauskas, Bronius, Vilnijos lietuviai 1920–1939 metais, Vilnius: Mokslas, 1991.
  • Mančinskas, Česlovas, Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: LPA, 1996.
  • Martinkėnas, Vincas, „Mūsų organizacijos“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 12, p. 7–15.
  • Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, Vilnius: LFMI, 2008.
  • „Nuo redakcijos“, Lietuviškas baras, 1931, nr. 1, p. 2–4.
  • Pangonis, A., „Lietuviškas teatras mūsų krašte“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 12, p. 44–49.
  • Pšibilskis, Vygintas Bronius, Mykolas Biržiška, Vilnius: VU leidykla, 2009.
  • Rimdžius, A., „Mūsų vaidinimų reikalai“, Lietuviškas baras, 1937, nr. 2, p. 26–28.
  • Rubavičius, Vytautas, „Nacionalinis tapatumas: išlaikymas, savikūra ir tapatumo politika“ | Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, Vilnius: LFMI, 2008, p. 115.
  • Samalavičius, Almantas, „Globalizacija, nacionalinė kultūra ir tapatumas“ | Kultūriniai tapatumai ir pokyčiai, Vilnius: KFMI, 2003.
  • „Vilniaus lietuvių literatūra“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 8, p. 36–43.
  • „Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sekcijos", Lietuviškas baras, 1935, nr. 3, p. 29–32, 35–38.
  • Vilniaus universiteto istorija, Vilnius: valstybinis leidybos centras, 1994.
  • Žalvaris, „Vilniaus lietuvių studentų sąjungos dešimtmetį minint“, Lietuviškas baras, 1935, nr. 3, p. 4–6.
 

The Lithuanian Student Community in Vilnius: Manifestations and Experiences of Interwar Cultural Identity

  • Bibliographic Description: Romualdas Juzefovičius, „Vilniaus lietuvių studentijos bendruomenė: tarpukario kultūrinio tapatumo raiškos patirtys“, @eitis (lt), 2016, t. 608, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Romualdas Juzefovičius, „Vilniaus lietuvių studentų kultūrinė veikla visuomenėje 1928−1940 m.“, Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 2(96), p. 79–90, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos edukologijos universitetas.

Summary. The beginning of cultural consolidation of Lithuanian students is associated with the establishment of a community-based organization – Vilnius Lithuanian student union, initiated by the university students in Lithuania in 1925. Leaders of the established student organization raised targets to not only mobilize all Lithuanian students in Vilnius region, to develop their national consciousness, but also to spread their Lithuanian identity in society. They started to coherently develop cultural and educational activities in the Lithuanian society of Vilnius region, but the most important organizational tool was the establishment of sections of Vilnius Lithuanian student union in the beginning of the fourth decade of the twentieth century, which allowed to implement creative student ideas and better understand the function of intellectuals in society.

Student theater activities organized and coordinated by the Drama section of the Student Union in 1931 in Vilnius were very important from the viewpoint of development of cultural expression in province. Sources demonstrate that the student community had a good understanding of theater opportunities and prospects not only for the development of creativity, but also the national culture, dissemination of ideas, and moral, aesthetic education. Significant part of bringing together students and cultural expression was publication of the cultural magazine Lietuviškas baras in 1933–1939. Publications promoted young Lithuanian intellectuals and their aspirations, ideas, encouraged criticism and intellectual debate on the issues of cultural identity of the public. Many authors emphasized the importance of the Lithuanian language, history and cultural heritage in the development of cultural identity.

Lithuanian students cooperated closely with Art and Literature Society of Vilnius Lithuanians, attended by all most famous artists and writers of Vilnius area. Some students and graduates directly integrated into the organization, the public events of which discussed the issues of interaction between art and morals, promotion of creativity and other topics important for intellectuals. The student society participated in the discussion of Lithuanian education problems, joined the organizations that were directly involved in the educational process, lectured in the courses for teachers organized by the Lithuanian Education Society Rytas, took part in the educational events of St. Casimir Society and cooperated with the Lithuanian Scientific Society Library.

After the beginning of the Second World War, when Lithuania regained Vilnius on 10 October 1939, Lithuanian students have been active in academic and cultural integration, aiming that their University being reorganized and adapted to meet the needs of the Lithuanian society. Based on the analysis of manuscripts and published sources, the article analyses the assumptions and conditions of this community of Vilnius Lithuanian students who studied at the University in inter-war years, areas and the trends of cultural expression in society, attempting to determine student attitudes in developing the cultural identity of Lithuanians of Vilnius region.

Keywords: Lithuanians in Vilnius, education, student community, cultural identity.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė