Straipsnis Konstitucinės justicijos proceso teisės klausimu

Tačiau aptariamasis neintensyvus ar nepakankamas įstatyminis reguliavimas yra mažesnė blogybė už hipotetinį „hiperreguliavimą“. De lege ferenda siūlytina dar ilgai nekeisti dabartinio įstatymo nuostatų tol, kol nesusiformuos daugmaž nuosekli jų taikymo praktika ir nebus pateiktas jos doktrininis pagrindimas, o galbūt ir šios praktikos apibendrinimas bei fiksavimas KTR Šis siūlymas neliečia iniciatyvos, šiuo metu gerokai prigesusios, įvesti individualaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą institutą. . Konstitucinės justicijos proceso teisė, kitaip nei daugelis kitų kur kas didesniu reguliavimo intensyvumu pasižyminčių ordinarinės teisės šakų, auga Konstituciniam Teismui plėtojant savo jurisprudenciją.

Vietoj išvadų

Konstitucinis Teismas (ne tik Lietuvoje) dažnai apibūdinamas kaip negatyvus įstatymų leidėjas. Ši metafora tik iš dalies atspindi šio teismo paskirtį ir funkcijas. Išties, įstatymų leidėjo (Seimo) ar kito teisėkūros subjekto legislatyvinės valios anuliavimas, pripažįstant jo išleistus aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, gali būti pagrįstai vadinamas negatyviąja įstatymų leidyba. Tačiau Konstitucinio Teismo vaidmuo teisėkūroje yra kur kas platesnis, nors jis ir buvo įsteigtas anaiptol ne teisėkūros funkcijai atlikti. Pirma, oficialios konstitucinės doktrinos formavimas – tai gairių būsimai teisėkūrai nustatymas. Taigi, nors ir neleisdamas norminių aktų per se, Konstitucinis Teismas daro įtaką būsimo teisinio reguliavimo turiniui. Antra, Konstitucinis Teismas neretai aprobuoja vieną iš galimų ginčijamo (tiriamo) teisinio reguliavimo aiškinimo versijų (tipiška vartojama formuluotė yra „tik šitaip suprantant X įstatymo Y straipsnio nuostatą ji neprieštarauja Konstitucijai“). Tai – žinoma, netiesiogiai – veikla, turinti giminingumo su teisėkūra. Trečia, Konstitucinis Teismas kartais suteikia tiriamai nuostatai tokią prasmę, kuri yra netapati, o galbūt net priešinga įstatymų leidėjo ar kito teisėkūros subjekto pradinėms nuostatoms bei ketinimams, tačiau tokiu atveju tampa įmanoma tos nuostatos nepripažinti antikonstitucine [plg. 9]. Kas gi tai, jei ne teisės kūrimas (žinoma, pačia plačiausia šios sąvokos prasme), bet tik taip nevadinamas?

Vis dėlto Konstitucinio Teismo vaidmuo teisėkūroje pirmiausia siejamas su jo veikla aiškinant Konstituciją. Tačiau Konstitucinis Teismas aiškina ne tik Konstituciją, bet ir ordinarinę teisę (tiriamus teisės aktus ar jų nuostatas, taip pat su jais susijusias kitų teisės aktų nuostatas). Tai ypač akivaizdu, kai Konstitucinis Teismas tiria poįstatyminio teisinio reguliavimo atitiktį įstatymui, išsiversdamas be tiesioginio Konstitucijos nuostatų aiškinimo (nors, reikia pripažinti, tokios konstitucinės justicijos bylos gana retos). Taigi Konstitucinis Teismas ne tik formuoja oficialią konstitucinę doktriną, bet ir prisideda prie ordinarinio teisinio reguliavimo turinio apibrėžimo. Žinoma, teisės aiškinimo pervadinimas teisėkūra gerokai sujauktų pozityviosios teisės kategorijų sistemą, todėl čia tikrai nesiūloma Konstitucinio Teismo vaidmenį plėtojant teisę vadinti teisėkūra. Tačiau apsiriboti negatyvaus įstatymų leidėjo metafora ir neigti jo poveikį kuriamai teisei, taip pat koreguojant galiojančios teisės turinio sampratą būtų kitas kraštutinumas.

Konstitucinis Teismas paprastai nesirenka, kokią ordinarinę teisę jam aiškinti. Tai jam diktuoja pareiškėjų prašymai bei paklausimai ir atitinkamų konstitucinės justicijos bylų logika. Tačiau iš įvairių ordinarinės teisės sričių, kurių nuostatas jis aiškina, viena yra tokia, kurią Konstitucinis Teismas bene dažniausiai aiškina ex officio arba jis kuria tai sričiai priskirtinus precedentus – savo paties praktiką. Tai teisės sritis, apimanti nuostatas, reglamentuojančias patį konstitucinės justicijos procesą, kuri nusipelno būti atskirta kaip atskira teisės šaka. Tokios teisės šakos šiandien teorinė teisinė sąmonė kol kas nereflektuoja. Tai rimtas kontrargumentas tiems, kurie teigtų, kad ši teisės šaka šiandien yra. Kita vertus, negalima paneigti, jog yra kitos prielaidos išskirti tokią teisės šaką, būtent – su kitomis teismo proceso rūšimis „nesusipinantis“ ordinarinis teisinis reguliavimas bei atskiras teisės aktas, skirtas būtent šių santykių teisiniam reguliavimui (nors tokio akto buvimas anaiptol nėra teisės šakos conditio sine qua non). Tačiau šis teisinis reguliavimas nėra intensyvus. Jis auga Konstituciniam Teismui plėtojant savo jurisprudenciją, skirtą jo paties veiklai. Konstitucinis Teismas laipsniškai kuria teisės šaką sau. Tikėtina, kad ilgainiui, sukaupus gausesnę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją paties konstitucinės justicijos proceso klausimu, teorinė teisinė sąmonė mintį apie šios „naujos“ visavertės teisės šakos buvimą akceptuos be didesnio skeptiškumo.

Šaltiniai ir literatūra

Teisės aktai

• 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios, 1992, nr. 33-1014; 1996, nr. 64-1501; 1996, nr. 122-2863; 2002, nr. 65-2629; 2003, nr. 14-540; 2003, nr. 32-1315; 2003, nr. 32-1316; 2004, nr. 111-4123; 2004, nr. 111-4124; 2006, nr. 48-1701.
• 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 ir 2 straipsnių, 3 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 23-666.
• 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo nr. 620 „Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui“, Valstybės žinios, 1999, nr. 50-1624.
• 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo nr. 105 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos reorganizavimo“ 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimo nr. 117 „Dėl Lietuvos zoologijos sodo steigėjo teisių perdavimo“ 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 30 d. nutarimo nr. 366 „Dėl kai kurių Žemės ir miškų ūkio ministerijos funkcijų perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai ir Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigimo“ 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1999, nr. 61-2015.
• 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (2000 m. gruodžio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2002, nr. 5-186.
• 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (1997 m. gegužės 22 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961 m. birželio 26 d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. sausio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2002, nr. 93–4000.
• 7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į Konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2003, nr. 19-828.
• 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 14 straipsnio (1993 m. sausio 12 d. redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 5 punkto, 15, 20 ir 21 straipsnių (2002 m. sausio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų, šio straipsnio 2 ir 4 dalių, 16 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio (2002 m. spalio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 17 d. nutarimo nr. 27 „Dėl gyvenamųjų namų, būtinų valstybės reikmėms, išpirkimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 14 straipsniui (1993 m. sausio 12 d. redakcija)“, Valstybės žinios, 2003, nr. 24-1004.
• 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 571 straipsnio (1998 m. birželio 11 d. redakcija) 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2003-04-16, nr. 36-1594.
• 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymo 4 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo nr. 457 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 9 straipsnio 1 daliai“, Valstybės žinios, 2003, nr. 52-2361.
• 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2004, nr. 49-1600.
• 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“, Valstybės žinios, 2004, nr. 181-6708; 186.
• 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2005, nr. 9-289.
• 14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms“, Valstybės žinios, 2006, nr. 30-1050.
• 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 36-1292.
• 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimo „Konstitucinis Teismas – teisminė institucija“ ir šio straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 65-2400.
• 17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2007, nr. 19-722.
• 18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2007, nr. 72-2865.
• 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekreto nr. 1K-1143 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2008, nr. 23–853.
• 20. Lietuvos Respublikos 2008 m. kovo 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio (2006 m. liepos 18 d. redakcija) 4 dalies (2003 m. balandžio 22 redakcija), 5 dalies (2005 m. birželio 30 d. redakcija), 57 straipsnio (2006 m. liepos 18 d. redakcija), 58 straipsnio (2005 m. birželio 30 d. redakcija) dalies (2003 m. balandžio 22 d. redakcija), 4 dalies (2005 m. birželio 30 d. redakcija), 60 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 22 d. redakcija), 61 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl bylos dalies pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 22 d. dekrete nr. 1K–1138 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimu nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ (2006 m. spalio 5 d. redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos (2006 m. spalio 5 d. redakcija) 3, 14 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 daliai, nutraukimo“, Valstybės žinios, 2008, nr. 34-1224, nr. 44.
• 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2008, nr. 114-4367.
• 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2008, nr. 140-5569.
• 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2009, nr. 25-988.
• 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnio ta apimtimi, kuria Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatoms“, Valstybės žinios, 2010, nr. 106-5466.
• 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2010, nr. 128-6545.
• 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnio (2008 m. gegužės 8 d., 2009 m. vasario 12 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2010, nr. 133-6800.
• 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (1998 m. kovo 12 d. redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ (1992 m. balandžio 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2010 12 02.
• 28. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, nr. 74-2262; 2004, nr. 72-2495; 2004, nr. 171-6319; 2006, nr. 77-2974; 2006, nr. 116-4403; 2008, nr. 68-2568; 2008, nr. 149-5997; 2009, nr. 93-3965; 2009, nr. 134-5832; 2009, nr. 141-6205; 2009, nr. 159-7202; 2010, nr. 48-2297; 2010, nr. 71-3554; 2010, nr. 76-3873; 2010, nr. 84-4402; 2010, nr. 126-6456.
• 29. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas, Valstybės žinios, 1993, nr. 12-296; 2002, nr. 124-5626; 2003, nr. 108-4814; 2005, nr. 88-3294; 2007, nr. 12-493; 2010, nr. 48-2298.
• 30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, Valstybės žinios, 1993, nr. 6-120; 1993, nr. 68-1277; 1996, nr. 73-1749; 1998, nr. 55-1519; 2001, nr. 21-691; 2001, nr. 39-1335; 2001, nr. 64-2328; 2003, nr. 108-4815; 2007, nr. 77-3056; 2008, nr. 81-3187; 2008, nr. 131-5024; 2008, nr. 134-5179.
• 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 5, 8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymas, Valstybės žinios, 2008, nr. 134-5179.
• 32. Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Valstybės žinios, 1994, nr. 15-249; 1999, nr. 5-97; 1999, nr. 47-1470; 1999, nr. 97-2778; 2000, nr. 86-2617; 2001, nr. 50-1748; 2001, nr. 80-2781; 2001, nr. 108-3906; 2002, nr. 91-3887; 2002, nr. 96-4174; 2003, nr. 6-236; 2003, nr. 30-1227; 2003, nr. 54-2373; 2003, nr. 108-4817; 2004, nr. 1130-4201; 2004, nr. 165-6025; 2004, nr. 176-6519; 2005, nr. 24-759; 2005, nr. 83-3042; 2005, nr. 148-5392; 2005, nr. 153-5645; 2006, nr. 107-4050; 2006, nr. 124-4670; 2007, nr. 73-2884; 2008, nr. 137-5382; 2008, nr. 47-1751; 2008, nr. 78-3070; 2008, nr. 81-3192; 2008, nr. 135-5244; 2008, nr. 142-5610; 2008, nr. 146-5868; 2009, nr. 48-1895; 2009, nr. 76-3089; 2009, nr. 112-4751; 2009, nr. 134-5833; 2010, nr. 38-1777; 2010, nr. 74-3738; 2010, nr. 136-6925 (2010-11-20).
• 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamentas, Valstybės žinios, 2004, nr. 38-1237; 2007, nr. 100-4082; 2009, nr. 34-1303.

Kiti šaltiniai

• 34. Projektas nr. XIP–2427, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 29 straipsnio papildymo įstatymas.
• 35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Gauti ir neišnagrinėti prašymai.
• 36. Mykolo Romerio universiteto teisės studijų programos dalykas „Konstitucinių ginčų teisė“.
• 37. Mykolo Romerio universiteto teisės studijų programos dalykas „Konstitucinis teisminis procesas“.
• 38. Vilniaus universiteto teisės studijų programos dalykas „Konstitucinė priežiūra“.

Literatūra

• 39. Kūris, Egidijus, Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė teisė: konstitucinė justicija ir konstitucinės teisės paradigmos transformacija Lietuvoje, habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Vilnius, 2008.
• 40. Kūris, Egidijus, “Judges as Guardians of the Constitution: ‘Strict’ or ‘Liberal’ Interpretation” | Eivind Smith, (ed.). Old and New Constitutions: The Constitution as Instrument of Change, Stockholm, 2003.
• 41. Motieka, Kazimieras, „Ar tikrai Lietuvos Konstitucinio Teismo įstatymas yra konstitucinis?“, Respublika, 1993 m. vasario 11 d.
• 42. Stačiokas, Stasys, “The Role of Constitutional Justice in Lithuania” | Eivind Smith, (ed.). Old and New Constitutions: The Constitution as Instrument of Change, Stockholm, 2003.
• 43. Vaišvila, Alfonsas, „Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu“ | Alfonsas Vaišvila (sud.), Teisė ir demokratija. Demokratija Lietuvoje: tarp Rytų ir Vakarų (1990–2007 m.), Vilnius, 2009.
• 44. Vaišvila, Alfonsas, Teisės teorija, Vilnius, 2000.
• 45. Vaišvila, Alfonsas, Teisės teorija, 3 leid., Vilnius, 2009.

On the Issue of the Law of Constitutional Justice Procedure

Summary. The advent of constitutional review and the growth of constitutional jurisprudence in Lithuania stimulated the transformation of the paradigm of constitutional law. One of the essential features of the “new” paradigm is the clear delineation between constitutional and ordinary (sub-constitutional) law. At the same time, there is an undergoing formation of preconditions for distinguishing the norms and other provisions regulating the process of judicial constitutional review of legal acts as a “new” branch of ordinary law – the law of constitutional justice procedure. So far, such branch of law is neither mentioned in the scholarly legal literature nor lectured, as a separate academic subject, for university law students. The legal mind does not reflect it. The concept of this branch of law could include procedures from the reception of a petition in the Constitutional Court till coming into effect of a relevant final act. At the same time, it is worth considering whether the field of constitutional justice procedure shall not be understood more broadly. On the other hand, the explicit statutory regulation of the relevant relations is sparse. This stimulates the jurisprudential character of this branch of ordinary law: the Constitutional Court, while deciding constitutional justice cases, is also creating respective precedents and provides them with doctrinal substantiation, and later consolidates them in its Rules. This is illustrated by referring to the Court‘s practice on ex officio examination of constitutionality of legal acts, determining the priority of cases, joining petitions etc. However, non-intensive and insufficient statutory regulation of the relations pertaining to constitutional justice procedure is a lesser evil than hypothetical “hyper-regulation,” therefore, the current statutory provisions shall not be changed for long to allow the formation of a consistent and doctrinally substantiated practice. Constitutional justice procedure law, unlike most other branches of ordinary law which are characterized by a far greater intensiveness of regulation, is growing due to the Constitutional Court’s development of its jurisprudence.

Keywords: Constitutional Court, constitutional law, ordinary law.