• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Mitinis vandens kodas Antano Vaičiulaičio novelėje „Akmenų laukas“

Šaltiniai ir literatūra

  • Bachelard, Gaston, Svajonių džiaugsmas: ugnies psichoanalizė: vanduo ir svajonės: erdvės poetika, iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė, Vilnius: Vaga, 1993.
  • Brazdžionis, Bernardas, „Magiškasis Vaičiulaičio kūrybos pasaulis“, Aidai, 1986, nr. 3.
  • Eliade, Mircea, Amžinojo sugrįžimo mitas: archetipai ir kartotė, iš prancūzų kalbos vertė Petras Račius, Vilnius: Mintis, 1996.
  • Eliade, Mircea, Šventybė ir pasaulietiškumas, iš prancūzų kalbos vertė Petras Račius, Vilnius: Mintis, 1997.
  • Grinius, Jonas, Veidai ir problemos lietuvių literatūroje = Visages et problèmes de la littérature lituanienne, t. II, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1977.
  • Jung, Carl Gustav (Karlas Gustavas Jungas), Žvelgiant į pasąmonę, iš anglų kalbos vertė Jūratė Musteikytė, Vilnius: Taura, 1994.
  • Jung, Carl Gustav, Du traktatai apie analitinę psichologiją, iš vokiečių kalbos vertė Kęstutis Choromanskis, Vilnius: Margi raštai, 2012.
  • Jung, Carl Gustav, Psichoanalizė ir filosofija: rinktinė, sudarė Antanas Andrijauskas, Antanas Rybelis, Vilnius: Pradai, 1999.
  • Kubilius, Vytautas, Antanas Vaičiulaitis, Kaunas: Šviesa, 1993.
  • Liulevičienė, Aušra, „Antanas Vaičiulaitis“ | Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990, Vilnius: Vaga, 1997.
  • Puhvel, Jaan, Lyginamoji mitologija, iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
  • Tidikytė, Laimutė (sud.), Būties harmonijos ilgesys: Antano Vaičiulaičio 100-osioms gimimo metinėms, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006.
  • Vaičiulaitis, Antanas, Tavo veido šviesa: novelės, padavimai, romanas, Vilnius: Vaga, 1989.
  • Vaičiulaitis, Antanas, Vidurnaktis prie Šeimenos: novelės ir apsakymai, Vilnius: Chicago (Ill.), Ateities literatūros fondas, 1986.
  • Zalatorius, Albertas, „Dėsniai, kurie niekados negęsta“ | Antanas Vaičiulaitis, Tavo veido šviesa: novelės, padavimai, romanas, Vilnius: Vaga, 1989, p. 1–37.
  • Мелетинский, Елеазар Моисеевич, Поэтика мифа, Москва: Издательская фирма „Восточная литература“, школа „Языки русской культуры“, 1995.
 

The Mythical Code of Water in Antanas Vaičiulaitis’ Novel The Field of Stones

  • Bibliographic Description: Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, „Mitinis vandens kodas Antano Vaičiulaičio novelėje „Akmenų laukas“, @eitis (lt), 2017, t. 908, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, „Mitinis vandens kodas Antano Vaičiulaičio novelėje „Akmenų laukas“, Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 4(102), p. 264–273, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.

Summary. In the paper through a mythical aspect of archetypicality, meanings and symbolism of water, the novel “The Field of Stones” by the Lithuanian writer Antanas Vaičiulaitis (1906–1992) is analyzed. The analysis is grounded on the conception of mythical thinking developed by J. Puhvel and E. Meletinskij, and the definition of an archetypal model by C. G. Jung and M. Eliade, “eternal return” and repetition, a ritual connection as a means to approach the real time and being as witnessed by Gods. Moreover, the functions of water as a special fundamental element developed by M. Eliade are actualized – water enables world creation through chaos conversion into cosmos conveying ideas of eternity, self-cognition, and creation. The transformation of water by G. Bachelard is also discussed in the paper.

Antanas Vaičiulaitis’s novel The Field of Stones is constructed as a self-cognition space of the main character through “eternal return” to “paradise lost.” Water plays a special archetypal function in the novel – it is an expression of life, death and femininity, inspires reminiscences, transmits the feeling of a cyclical life circle, performs the function of a memory and a prophet, lustration and resurrection, relates to a way out and salvation, symbolizes a boundary and an obstacle, feelings and dreams, fight and a subconscious process of primordial world creation.

Keywords: myth, archetype, water, creation, repetition, Antanas Vaičiulaitis.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė