• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Analogiškomis – „pagalbos vokiečiams kovojant prieš komunistus, žydus ir sovietų valdžios organų tarnautojus“ – intonacijomis išsiskyrė ir KaišiadoryseŽr. 1944 09 02 kaltinamojo Bernardo Drulio tardymo protokolas, l. 7–8., KupiškyjeŽr. 1946 10 26 kaltinamojo Povilo Kaminsko tardymo protokolas...
  2. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Apibūdintos ideologinės prielaidos pirmosiomis Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo dienomis buvo ypač pastebimos partizanų formuočių, susibūrusių iš buvusių LŠS narių, nuostatose. Archyviniai šaltiniai padeda rekonstruoti kelis būdingiausius aptariamos tendencijos pavyzdžius. „Prasidėjus...
  3. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Išskirtos aplinkybės nulėmė, kad ribinėje psichologinėje situacijoje atsidūrusių dalies buvusių LŠS, LA ir EK narių mąstysenoje „bolševizmo pavojaus“ samprata įgijo labai konkrečius – „žydiškojo bolševizmo“ grėsmės kontūrus. Pastarąsias intencijas stiprino negatyvios konotacijos, susijusios su...
  4. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Negatyvias nuotaikas ir nesaugumo jausenas skatino sovietinio režimo inicijuotos administracinės ir socialinės permainos – buvusių valstybinių tarnybų panaikinimas, valstybės tarnautojų paleidimas, policijos struktūrų likvidavimas, karinių pajėgų „reorganizavimas“ bei pramonės, prekybos ir...
  5. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Empirinių šaltinių bei istoriografijos analizė leidžia įvardyti keletą išskirtos tendencijos prielaidų. Pirmiausia būtina išskirti psichologinius veiksnius. Sovietinio režimo priemonės, taikytos LŠS, LA ir EK atžvilgiu šių organizacijų likvidavimo 1940 m. bei vėlesnių represijų laikotarpiu...
  6. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Prielaidos smurtui: šaulių, aizsargų bei kaitseliitų nuostatos Holokausto išvakarėse Dalies istorikų manymu, šauliai, aizsargai ir kaitseliitai tapo vienomis reikšmingiausių jėgų „Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ realizacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje procese ne tik dėl nacių...
  7. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Apibendrinant perteiktus duomenis iš dalies galima sutikti su istoriografijos keliama versija, kad dalies buvusių Baltijos šalių paramilitarinių organizacijų narių dalyvavimas nacių inspiruotame „Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ etape 1941 m. birželio mėn. pabaigoje – rugsėjo mėn. buvo...
  8. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Iki 1942 m. pradžios iš Omakaitse buvo suformuota 12 estų policijos batalionų, kurie taip pat dalyvavo nacių represinių struktūrų organizuotose akcijose prieš žydus ne tik Estijoje, bet ir kitose Trečiojo Reicho okupuotose Sovietų Sąjungos srityse: Baltarusijoje (1942 m. rugpjūčio 7 d. įvykdytos...
  9. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    M. Maripuu pateiktais duomenimis, iš Omakaitse tarnybos smogikų buvo sukomplektuotas visas Tartu koncentracijos stovyklos administracijos bei apsaugos aparatasŽr. Meelis Maripuu, “Execution of Estonian Jews in Local Detention Institutions in 1941–42,” p. 651–654.. Šios stovyklos komendanto...
  10. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Istoriografijos duomenimis, 1941–1944 m. Omakaitse tarnybai priklausė apie 40 000 asmenų, kurių didžioji dalis tarpukariu buvo EK nariaiŽr. Anton Weiss-Wendt, Murder Without Hatred: Estonians and the Holocaust, p. 114–115. (nurodytas skaičius laikytinas pagrįstu įvertinant faktą, kad 1939 m. EK...
  11. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Kaip ir šauliams bei aizsargams, kaitseliitams pavyko išsaugoti dalį ginklų ir pasinaudoti tarpukariu susiformavusiais organizacijos socialiniais ryšiaisŽr. Dov Levin, “Estonian Jews in the U.S.S.R., 1941–1945,” p. 273–297; Trumpa žydų istorija Lietuvoje, p. 168–169.. Todėl, prasidėjus Trečiojo...
  12. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Nacių propagandoje „Araiso būrys“ buvo vaizduojamas kaip priešakinis latvių tautos kovos su bolševizmu dalinys, „vykdantis kerštą žydams ir komunistams“Ten pat, lpp. 135.. 1941–1943 m. „Araiso būrys“ žydus žudė ne tik Rygoje, bet ir Liepojoje, Daugpilyje, Jelgavoje bei daugelyje kitų Latvijos...
  13. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Istoriografijos duomenimis, nors didžiausią A. V. B. Arājso vadovaujamo sukilėlių-partizanų būrio dalį sudarė jaunosios kartos atstovai (moksleiviai, gimnazistai ir studentai), tačiau organizacine iniciatyva bei vadovaujančiomis pozicijomis šioje formuotėje išsiskyrė asmenys, tarpukariu...
  14. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    1941 m. liepos 1 d. užėmus Rygą, į miestą atvyko operatyvinės grupės „A“ būrys „2/A“ ir ypatingasis būrys „1a“, kurių vadų – SS šturmbanfiurerio Martino Sandbergerio ir SS oberšturmbanfiurerio Eduardo Straucho – iniciatyva pradėtos formuoti pirmosios „Latvių pagalbinės policijos“ (vok. Lettische...
  15. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Smurtinėmis veikomis prieš žydus pradiniu karo periodu išsiskyrė ir dalis buvusios LA narių, pirmosiomis karo dienomis veikusių daugelyje Latvijos didesnių miestų bei provincijos vietovių. Edvardo Anderso liudijimu, buvusių aizsargų dalyvavimas nacių represinių struktūrų inspiruotuose...
  16. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    1941 m. birželio mėn. pabaigoje išformavus partizanų-sukilėlių dalinius, dalis juose kooptuotų buvusios LŠS narių buvo inkorporuota į pagalbinės bei savisaugos policijos formuotes, kurios tiesiogiai dalyvavo masinėse žydų žudynėse LietuvojeŽr. Lietuvos SSR VRM Centrinio valstybės archyvo...
  17. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Nors empiriniai šaltiniai leidžia konstatuoti dalies buvusių LŠS narių dalyvavimo smurtinėse veikose prieš žydus faktą, tačiau kokybinė jų analizė atskleidžia, kad didžioji dalis minėtuose nusikaltimuose dalyvavusių šaulių-partizanų „ypatingas priemones“ žydų atžvilgiu suvokė kaip vieną iš...
  18. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Kito liudininko – Zigmo Baranausko – tvirtinimu, smurto priemonėmis prieš žydus bei kitus „sovietinės valdžios pataikūnus“ išsiskyrė ir Klepočių miestelyje susiformavęs buvusių šaulių būrys, kurio kovotojai vėliau tapo nacių represinių struktūrų organizuotų žydų masinių žudynių vykdytojais ne...
  19. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Disponuojamos empirinės medžiagos analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje pirmosiomis karo dienomis kilusio smurto, nukreipto prieš žydus, kontekste labiausiai išsiskyrė provincijoje veikusios kovotojų grupės, susiformavusios iš dalies buvusių LŠS narių. – 1947 m. duodamas parodymus MGB...
  20. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Skirtingose Lietuvos ir Latvijos vietovėse susiformavę šaulių ir aizsargų būriai ne tik savo iniciatyva kovojo prieš sovietų karines pajėgas, bet ir padėjo Vermachto daliniams, teikdami informaciją bei remdami juos priedangos veiksmaisŽr. 1944 11 05 kaltinamojo Antano Bakščio apklausos...
Grįžti
Viršutinė Apatinė