• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romanas Pirmadienis Emerald gatvėje (1993) jau skirtas emigracijos problemoms, kurias reflektuodamas autorius atskleidžia asmeninės tapatybės diskursą, susijusį su individo vieta socialinėje sistemoje. Būtent joje veikia Benius Uogintas, kuris emigracijoje dirba įvairius darbus. Jo paveikslu...
  2. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Tame pačiame skyriuje minimi ir sovietų vykdyti trėmimai. Medardas prisimena, kaip išvežė jo mergaitę Felę: Pasakotojas konstatuoja, kad daugeliui „nuvežė“ ir mylimąsias, ir žmonas su vaikais. Čia atsiskleidžia besikalbančių ištremtųjų istorijos ir priežastys: vienas nušovęs vykdomojo komiteto...
  3. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Skyriuje „Juodos akys tavo, Sulamita“ aprašytas žydų mergaičių likimas. Antai šaunus SA (Smogikų padalinio) vyras klausia: Estera Zaksaitė galbūt yra realiai egzistavęs asmuo, nes „Internetinėje Holokausto aukų Lietuvoje duomenų bazėje“Plačiau žr. Lietuvos žydų bendruomenės Holokausto...
  4. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Istoriniai duomenys šio fakto nepatvirtina. Pavyzdžiui, Timothy Snyderis knygoje Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino (2010) jį taip pat atmeta. Tas pats Kuosa visus apšviečia, kad fiureris degina žmones krematoriumuose: Čia jau susiduriame su istorine atmintimi, kuri, pagal M...
  5. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Kūrinyje prisimenama XX a. Lietuvos istorija: partizanų – „Vanagų“ – kūrimasis Plateliuose (LLA), nepriklausomybės kovos 1919 m., Povilo Plechavičiaus rinktinė, Jogailaičių dinastija, lietuvių trėmimai, „kurių nematė Dievas“, priverstinis išvežimas darbams į Vokietiją. Taip apibūdinamas...
  6. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romane kultūrinės atminties diskursas intertekstiškai siejamas ne tik su literatūra (Silvestro Valiūno „Birute“ (sukurta apie 1823 m.) ar Henriko Ibseno pjese „Peras Giuntas“, 1876), bet ir su Šv. Roko atlaidais, kurie prisimenami kaip nostalgiška praeitis, kaip netekimas. Atsiminimai...
  7. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Kaip žinia, Žvelgaičio istorinis paliudijimas ir žuvimas fiksuotas Henriko Latvio kronikoje, tačiau istorikas Edvardas Gudavičius su išlyga kunigaikštį Žvelgaitį priskyrė Upytės, o ne Šiaulių žemei. Konstatuodamas, kad nėra duomenų apie Lengvenio priešų ir Žvelgaičio giminystę su Ruškaičiais...
  8. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romanas pradedamas skyriumi „Kunigas Žvelgaitis“, kuriame veikėjas-naratorius prisipažįsta: Ribinėje situacijoje plėtojamas istorinės (ar kultūrinės?) atminties diskursas, nes čia svarbesnis yra ne piliakalnis, o istorinio Žvelgaičio figūra. Vėliau su pastaruoju atsisveikinama, pažymint, kad...
  9. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romanas Išėjusiems negrįžti (1958) jau rodytų individualios tapatybės diskursą, funkcionuojantį komunikacinės, kultūrinės ir istorinės atminties diskursų samplaikose. Pirmiausia susiduriame su faktu, kad šis autobiografinis romanas „buvo parašytas praėjus gerokam laiko tarpui nuo realių...
  10. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romano Uogela yra realaus žmogaus – Vinco Uogelos (1894–1934) iš Žiūrių, savamokslio dievdirbio – prototipas. Apie šį asmenį Žagarėje (1998) R. Vaitkienė rašo, kad jam „[u]ž mylinčių rankų išdrožtą moters skulptūrą paskirtas prezidento A. Smetonos prizas – žemės sklypas Žiūrių pamiškėje“Romualda...
  11. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Šis romanas yra vertingas ir tuo, kad autorius įamžino Žagarės turgaus aikštę, tai Žagarėje (1998) pažymėjo R. Vaitkienė: „Štai kaip aprašo ano meto aikštę Marius Katiliškis – tėviškės metraštininkas […]“Romualda Vaitkienė, „Žadėtoji žemė“, p. 262.. Iš tiesų romane skaitome: Pasakotojas...
  12. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Katiliškio romanai Miškais ateina ruduo (1957), Išėjusiems negrįžti (1958), Pirmadienis Emerald gatvėje (1993) rodo ir minėtų tapatybių diskursų, ir kolektyvinės atminties diskurso aktualizavimą. Kaip? V. Kelertienė, analizavusi Miškais ateina ruduo pasakotoją ir pasakojimą, kompoziciją...
  13. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Romanai kaip kolektyvinės, individualios ir asmeninės tapatybės diskursų refleksija J.Assmanno koncepcijoje viena iš kultūrinės atminties funkcijų yra tapatybės konstravimas. Teoretikas laikosi požiūrio, kad Taip perrašoma M. Halbwachso idėja, kad individuali atmintis visada yra determinuota...
  14. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Minimas Frankos dvaras yra Daunoravos dvaras, kuris šiandien baigia sugriūti, tačiau jį dar atsimena vietiniai gyventojai. Graži tu mano: gyvoji krašto enciklopedija pristato tokią Satkūnų bibliotekos pateiktą informaciją: Straipsnio autoriui 2014 m. teko sutikti vietos gyventoją R. V., kurio...
  15. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Pilypo prakeiksme regime žmogaus kūno dalis ir magiškus veiksmus, kraujo, sukeliančio marą, motyvą, šešėlį, kurį išvydę žmonės turėtų žegnotis etc. Kūno sunykimu siekiama sunaikinti sielą, suvokiamą krikščionybės kontekste. Tačiau pagoniškai mąstoma, kad taip senis save apsaugojo, o šis aktas...
  16. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Novelėje „Senis ir auksas“ kuriamas mitologinės Lietuvos vaizdas: Tokius vaizdinius žinome iš Jeronimo Prahiškio pasakojimo, tačiau novelėje jie pavaizduoti kaip įrašas Pilypo skaitomoje knygoje. Veikėjo Matome, kas buvo pakeista kolektyvinės atminties diskurse, kuris rodo, kad kalbama apie...
  17. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Veiksmažodis „tebeklaidžioja“ nurodo į komunikacinės atminties diskursą, kuris, kaip teko įsitikinti šio straipsnio autoriui, jau yra patyręs įvairių transformacijų. Šiandien vietiniai gyventojai prisimena ne žvėryną, bet medžius, piliakalnį ar carienei išgrįstą kelią. Jie nebegali prisiminti...
  18. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    R. Vaitkienė straipsnyje „Žagarės giria“ pateikia faktą, kad girią nuo 1858 m. valdė Naryškinai. Ir tęsia toliau:
  19. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Novelėje „Miškai“ meniškai prisimintas Mantoriškių girininkijos pastatas, susijęs su istoriniu Dmitrijaus Naryškino dvaru. Tiksliau, aprašomas Naryškino dvaro medžioklės namas Mantoriškių miške. Eigulys aktualizuoja praeitį: Tai meninis aprašymas to, kas buvo realioje tikrovėje, kas dabar...
  20. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Seno kareivio sugrįžimas kaip kultūrinės atminties diskursas: ištrinta kultūros istorija Pirmojoje autoriaus novelių knygoje Seno kareivio sugrįžimas (pub. 2003 m., 1944 m. atiduota spaudai) svarbiausia nebe darbai, bet žmonės, jų vidinis pasaulis (tai gana įdomu, nes rašyta iki Užuovėjos)...
Grįžti
Viršutinė Apatinė