• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    The 16th–18th Century Religious Monuments in the Grand Duchy of Lithuania: Documentary Evidence, Functions, and Spread Summary. The phenomenon of building crosses in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th centuries was characteristic of the entire Catholic world. One can assert that...
  2. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Santrumpos AOBK – Bernardinų archyvas Krokuvoje (Archiwum OO. Bernardynow w Krakowie) Ar. Łm. – Lomžos vyskupijos (Lenkija) kurijos archyvas (Archiwum Diecezjalne w Łomży) BCz – Čartoryskių muziejaus (Krokuva, Lenkija) biblioteka (Biblioteka Czartoryskich) KAKA – Kauno arkivyskupijos kurijos...
  3. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    XVI–XVIII a. gana plačiai LDK statyti kapinių, bažnyčių šventorių, pakelės, sodybų, atminimo, maro, misijų kryžiai. Negausūs schematiški kryžių pažymėjimai žemės valdų planuose ir platesni kryžių aprašymai leidžia teigti, kad XVIII a. egzistavo jau įvairių formų religiniai paminklai –...
  4. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Tikriausiai LDK nuo seno pradėti statyti ir kryžiai žuvusiųjų atminimui. Tokie kryžiai Lietuvoje statomi iki šių dienų. XVII–XVIII a. mediniai kryžiai neišlikę, tačiau keletas mūrinių koplytstulpių liūdnus šeimos gyvenimo įvykius žymi ir šiandieną. Literatūroje teigiama, kad 1667 m. Tirkšliuose...
  5. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    1710 m., maro metu, Pikeliuose išmirė dauguma miestelio gyventojų. XIX a. pr. maro aukoms pagerbti prie Pikelių bažnyčios buvo pastatytas koplytstulpisŽr. Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė (sud.), Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, p. 106.. Vietos gyventojų teigimu, koplytėlė Svėdasų...
  6. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Kryžiais buvo žymimos vietos, kur stovėjo ankstesni bažnyčių pastatai. 1782 m. Birštono, o 1783 m. Adutiškio bažnyčios vizitacijos akte nurodytas kryžius, stovintis senosios parapinės bažnyčios vietojeŽr. Vytautas Jogėla (sud.), Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m...
  7. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Misijų kryžiai buvo statomi iš įvairių medžiagų. Šias dienas pasiekė tik mūriniai koplytstulpiai, pastatyti jų atminimui. Skapiškyje 1787 m. pastatyta mūrinė koplytėlė pirmosioms misijoms atmintiŽr. Algė Jankevičienė, Marija Kuodienė, Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra, p...
  8. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio (1536–1555) rūpesčiu spėjamoje pranciškonų žūties ir palaidojimo vietoje 1543 m. buvo funduota ir pastatyta Šv. Kryžiaus koplyčia Vilniuje. Nuo XVII a. LDK buvo plačiai vykdomos vadinamosios liaudies misijos. Jų metu būdavo organizuojamos procesijos prie...
  9. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Net ir iš tokių fragmentiškų paminėjimų dokumentuose galime daryti išvadą, kad XVI–XVIII a. religiniai mažosios architektūros paminklai buvo svarbūs vietos topografijai nusakant objekto padėtį, naudoti kaip žemės ribų ženklai. Tačiau reikia pabrėžti, kad riba tarp kryžių-riboženklių miesteliuose...
  10. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Nuo XVI a. aptinkami paminėjimai, kad tuo metu Lietuvoje jau statomi ir sodybų kryžiai. 1562 m. kovo 10 d. Kauno suolininkas Motiejus Eitvilaitis, pranešdamas apie parduotą sklypą, smulkiai nusakė jo padėtį. Jis buvo prie Nemuno, palei Prisevimovo namą, ir pagal kryžių, stovintį priešais...
  11. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Kaip topografiškai svarbus ženklas 1526 m. mūrinis stulpas nurodomas prie Eišiškių miesto, šalia kelio į VilniųŽr. Laimontas Karalius, Darius Antanavičius (sud.), Lietuvos Metrika, kn. 14: Užrašymų knyga (1524–1529), p. 248.. Jis, kaip ir vėlesni Merkinės stulpai, buvo miesto riboženklis, tik...
  12. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Žemės valdų riboženkliai ir sodybų kryžiai Apie kryžius, kaip žemės ribų ženklus, liudijimų dokumentuose randame nuo pat XVI a. pradžios. Pavyzdžiui, 1513 m. kaip žemės ribų ženklas minimi kryžiai, stovėję Lunos dvarelio žemėse, šalia šienaujamų pievų (dab. Baltarusija, Gardino sritis)Žr. Darius...
  13. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Schulzas taip pat rašė pastebėjęs, jog žmonės, eidami pro šalį, nepagerbia kryžiaus nusiimdami kepuresŽr. Joachim Schulz, Voyage en Pologne et en Allemagne, fait en 1793, par un Livonien: ou l’on trouve des details tres-etendus sur la revolution de Pologne, en 1791 et en 1794, ainsi que la...
  14. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Pačioje XVIII a. pab. Joachimas Schulzas kelionės metu iš Kuršo į Lietuvą pastebėjo, kad lietuviškoje dalyje pakelėse stovi daug kryžių. Tačiau jo pakelės kryžių aprašymas kiek kitoks nei Montraye. Schulzas teigė, kad keliaudamas nuo Joniškio iki Meškuičių (dvi su puse mylios)Nuo Joniškio iki...
  15. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Motraye aprašomas kryžių puošimas gėlėmis būdingas ne tik to meto Lietuvai, bet ir likusiam katalikiškajam pasauliui. Jau minėtas anglikonas Middletonas 1723 m. keliaudamas į Romą pastebėjo, kad valstiečiai katalikai prie kelių pastatytus didelius medinius kryžius puošia gėlėmis ir apkabinėja...
  16. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Rengiamųjų skulptūrų tradicija Europoje žinoma nuo XVI a. II pusės. Aprengiamųjų skulptūrų tradiciją LDK pirmiausia nužymi iš Italijos vežamų arba vietoje daromų Loreto Švč. Mergelės Marijos statulų rengimas, apie jį liudija XVII a. vid. bažnyčių vizitacijų ir inventorių aktaiŽr. Plačiau apie...
  17. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Motraye taip pat rašo, kad jis matė ir „mažas, katedros formos koplytėles“Ten pat., kurias tapatintume su dar ir XX a. Žemaitijoje itin populiariomis koplytėlėmis ant žemės. Vėliau, XIX a., Žemaitijoje tokios koplytėlės vis dar labai mėgtos, o apie jų egzistavimą liudija caro civilinės valdžios...
  18. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Gausius Žemaitijos kryžius aprašė prancūzų keliautojas Aubrey de la Motraye. Tarp 1726 ir 1729 m. jis keliavo iš Peterburgo į LenkijąPeterburge jis apsilankė 1726 m.. Šio kelionės metu aplankė Narvą, Revelį, Pernu, Gardiną, o taip pat vyko per Žiemgalą ir Žemaitiją. Kelionės įspūdžius publikavo...
  19. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    1694–1695 m. Kražių jėzuitų kolegijoje retoriką studijavęs Paulius Zavistovskis (1672/1674 ar 1676–1715) ragino kiekvienos mylios pradžioje ir netgi tankiau pastatyti kryžius arba šventųjų skulptūras su akmeninėmis lentelėmis, informuojančiomis apie kelią. Jis teigė, kad tai pagelbės ne tik...
  20. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    1670 m. statomus pakelės kryžius Lenkijos Karalystėje aprašė prancūzų pasiuntinio Jeano Beauvalio misijos narys Ulrichas WerdumasŽr. Jan Gintel (oprac.), Cudzoziemcy o Polsce: relacje i opinie, t. 1, s. 296.. Tokie nurodymai, susiję su kryžių statymu ir priežiūra, buvo skelbiami ir kitose...
Grįžti
Viršutinė Apatinė