Koplytėlės ir kryžiai medžiuose
1593 m. dokumente nurodoma, kad Pavandenės valsčiuje, prie Ringės ar Ringio upelio, Alko pievoje (Telšių r.) augančiame ąžuole įkeltas kryžius Žr. Vykintas Vaitkevičius, Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija, p. 291. . XVII a. dokumentuose randame gausesnių liudijimų apie kryžiaus ženklo ar atvaizdo egzistavimą lietuvių ir žemaičių gyvenamojoje aplinkoje. 1618 m. sudarytame Kazliškėlio dvaro inventoriuje rašoma apie dvaro žemės paribyje stovinčius medžius su kryžiais. Prie Apaštėlės upelio netoli Raikėnų kaimo minimi beržas ir ąžuolas su kryžiais, o netoli Lakštenos ir Vyžuonos upių – didelis ąžuolas su kryžiumi Žr. Bronius Deksnys, „Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais“, p. 17. . Bronius Deksnys daro prielaidą, kad
vargu ar šie kryžiai medžiuose buvo naudojami dvaro žemių ribai žymėti, nes ir kitur prie ribų minimi ąžuolai, tačiau apie kryžius ar kitokius religinius simbolius juose nieko nesakoma. Lenkų istorikas Marcelis Kosmanas, aptardamas senojo lietuvių tikėjimo nykimą, rašė, kad akmenys, medžiai, šaltiniai, kurie senovės lietuvių buvo laikomi šventais, po Lietuvos krikšto buvo pradėti „krikščioninti“, pastatant prie jų kokį nors krikščionybės simbolį. Ten pat.
Kaip ten bebūtų, šis paprotys ant medžių tvirtinti kryžius ir koplytėles su šventųjų atvaizdais giliai įsišaknijo ir jo apraiškos Lietuvoje sutinkamos ne tik XX a. I pusėje, bet dar ir šiandien. J. Grinius straipsnyje „Lietuvos kryžiai ir koplytėlės“ rašė, kad „XX a. pirmoje pusėje [Kapsuose ir Zanavykuose] dar buvo gausių medinių koplytėlių, kabinamų prie medžių“ Jonas Grinius, „Lietuvos kryžiai ir koplytėlės“, p. 6. . XX a. I pusėje ne tik prie gyvų medžių buvo kabinamos koplytėlės, bet ir prie medžių ir gyvenamųjų trobesių kalami paprasti (neornamentuoti) lotyniški kryžiai ir maži kryželiai Žr. Teresė Jurkuvienė, „Suvalkijos kryžiai“, p. 57; „Suvalkijos kryždirbystės bruožai XX amžiuje“, p. 258–272. . Medžiuose pakabinamų koplytėlių palyginti nemažai išliko iki mūsų dienų. Jos aptinkamos įvairiose vietose: prie kelių, sodybų, šventoriuose ir kapinėse. Pavyzdžiui, tokios mažos koplytėlės kabo senojoje Ilguvos kapinių dalyje, Stumbriškių kaimo koplyčios šventoriuje Žr. ten pat. .