• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Reikia atkreipti dėmesį, kad skatinimas statyti pakelės kryžius parapijos teritorijoje nebuvo išskirtinai tik Žemaitijai būdingas bruožas. 1605 m. Prahos arkivyskupijos sinodas paragino klebonus pastatyti varinius, akmeninius ar bent medinius kryžius šventoriuose arba aukštesnėse vietose...
  2. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Galbūt kryžiai miestelio paribyje statyti kaip procesijų (pvz., „kryžiaus dienomis“, t. y. Maldavimų dienomis, laidotuvių) sustojimo vieta. Apie gedulingų ar iškilmingų procesijų Šv. Morkaus, Maldavimų dienomis eisenas prie tokių kryžių byloja vėlesni XIX a. pab. Seinų vyskupijos dokumentaiXIX...
  3. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    XVII a. I pusėje Žemaičių vyskupijoje įsibėgėjusi Bažnyčios reforma paskatino kryžių statymą ne tik bažnyčių šventoriuose, bet ir pakelėse. 1639 ir 1644 m. Rietavo vicedekano parapijų vizitacijų nurodymuose sutinkama direktyva pastatyti kryžius prie kelių, išeinančių iš miestelioŽr. Liudas...
  4. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Lietuvoje taip pat jau XVI a. statomi pakelės kryžiai. Jie buvo svarbūs nurodant vietos topografiją, tikslinant įvykių aprašymą, nusakant objektų padėtį. Antai 1561 m. gruodžio 17 d. rumšiškėnas Valys Pavilanis skundėsi, kad jį, grįžtantį iš turgaus su Mikalojumi Pavilaniu, Martynu Mikolajūnu ir...
  5. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Neabejotina, kad ši tradicija, susiformavusi XVII a., turėjo būti puoselėjama per visą XVIII ir XIX amžius. Deja, apie šiuos privataus religingumo ženklus XIX a. žinių praktiškai nerasta. Apie juos nekalba nei bažnytiniai, nei trijų „lietuviškų“ – Vilniaus, Kauno, Suvalkų – gubernatorių...
  6. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Koplytėlės ir kryžiai medžiuose 1593 m. dokumente nurodoma, kad Pavandenės valsčiuje, prie Ringės ar Ringio upelio, Alko pievoje (Telšių r.) augančiame ąžuole įkeltas kryžiusŽr. Vykintas Vaitkevičius, Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija, p. 291.. XVII a. dokumentuose randame gausesnių...
  7. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Vis dėlto ne visada parapijos kapinės būdavo prižiūrimos. Antai gana sudėtinga situacija buvo 1783 m. Breslaujos dekanate. Pašaminės parapijoje, be bažnyčios šventoriaus, buvo šešios kapinės, kurios buvo nei aptvertos, nei jose stovėjo kryžiai. Belmonto filijos teritorijoje, kurią sudarė trys...
  8. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Nepaisant to, kad rašytiniuose bažnyčių dokumentuose kapinių kryžiai labai retai minimi, tačiau išlikę keletas parapijų jurisdikos brėžinių liudija apie tokių buvimą. 1766 m. Karklėnų kapinėse stovėjęs stogastulpis ir keturi kryžiai pavaizduoti altaristos jurisdikos plane (4 pav.)Žr. LVIA, f...
  9. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Mirusiųjų atminimui žmonės ant kapų statydavo nedidelius, paprastus kryželius. Tokie kapavietės žymenys, veikiami lietaus ir temperatūrų kaitos, gana greitai sunykdavo. Viename vėlesniame XIX a. dokumente jie pavadinami „ženklais, nurodančiais mirusiųjų kūnus“VUB RS, f. 102, b. 524, lapai...
  10. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Kapų kryžiai Laidojimą kapinėse Bažnyčia pradėjo kontroliuoti nuo X a., o XII–XIII a. visuotinai paplito kapinių šventinimo ritualai. Lietuvoje iki pat XIX a. mažesnių parapijų pagrindinės kapinės dažniausiai sutapdavo su bažnyčios šventoriaus ribomis. Didesnėse gi parapijose būta ir kitų...
  11. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    3 pav. Mūrinis stulpas su šv. Agotos skulptūra. XVIII a. pab. Liškiavos bažnyčios šventorius. E. Šnaideraičio (?) nuotr., 1935 m. Kapų kryžiai
  12. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    XX a. I pusėje dabartinės Lietuvos teritorijoje dailininkai, domėjęsi kryžiais ir liaudies menu, bei etnografai fiksavo ir tokio tipo religinius paminklus. Pavyzdžiui, vieną tokį medinį stulpą su šv. Florijono skulptūra VeiviržėnuoseŽr. LDM inv. nr. LF-158. ir kitą su šv. Barboros skulptūra...
  13. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    XVII–XVIII a. Bohemijoje, Moravijoje (dab. Čekija), Lenkijos karalystėje gana plačiai statyti stulpai su šventųjų skulptūromis (2 pav.). 2 pav. Mūrinis stulpas su Susimąsčiusio Kristaus skulptūra. 1756 m. Podolės Kameneco katalikų katedros šventorius. V. Balčyčio nuotr., 2008
  14. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    1 pav. Šv. Kryžiaus koplyčia. 1712 m. MerzigErnst Kramer, Kreuzweg und Kalvarienberg: historische und baugeschichtliche Untersuchung, S. 61.
  15. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Toks platus šventoriaus kryžiaus aprašymas leidžia teigti, kad Lietuvoje buvo statomi panašūs kryžiai kaip Bretanėje (Prancūzija), kur yra išlikusių XV–XVI a. sudėtingos kompozicijos bendruomeninių paminklų, vadinamųjų kalvarijų. Bretanės kalvarija yra monumentalaus kryžiaus tipas, kuriame, be...
  16. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Skaitydami vieną kitą platesnį aprašymą, galime pabandyti įsivaizduoti, kaip tuo metu atrodė kryžiai. 1703 m. Alytaus parapinės Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų inventoriuje plačiai aprašomas „kryžius“, kurį sudarė ratu išdėstyti aštuoni stulpai, apkalti lentomis. Jis...
  17. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    XVII–XVIII a. kryžiai būdavo dažomi įvairiomis spalvomis. 1677 m. Tryškių bažnyčios šventoriuje netoli šventovės pastato stovėjo naujai pastatytas kryžius, dažytas įvairiomis spalvomisŽr. Mindaugas Paknys (sud.), Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675–1677 m. sudaryti vizitacijų aktai, p. 539...
  18. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Bažnyčių šventoriuose stovėję kryžiai – tai dažniausiai šventoriaus šventinimo paminklai. Kartais dokumentuose minima, kad juose būta ir daugiau religinių paminklų. Pavyzdžiui, 1715 m. Kantaučių bažnyčios šventoriuje stovėjo keturi kryžiaiŽr. 1715 m. Kantaučių bažnyčios vizitacijos aktas. VUB...
  19. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    1700 m. minimas dailaus darbo kryžius SedosŽr. 1700 m. Sedos bažnyčios inventorius. VUB RS, f. 1–f, 38, l. 177., 1705 m. – Gargždų ir KvėdarnosŽr. 1705 m. Gargždų bažnyčios vizitacijos aktas. KAKA, b. 140, l. 15v; 1705 m. Kvėdarnos bažnyčios vizitacijos aktas. KAKA, b. 140, l. 58., o 1715 m. –...
  20. Gabija Surdokaitė-Vitienė

    Studija XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas

    Tokių išlikusių šventorių kryžių per visą buvusios LDK teritoriją surastume vos porą pavyzdžių, tačiau istoriniuose šaltiniuose paminėjimų turime daugiau, nors XVII–XVIII a. bažnytiniai šaltiniai yra negausūs, o ir išlikę dokumentai apie kryžių egzistavimą byloja gana fragmentiškai. XVII a...
Grįžti
Viršutinė Apatinė