• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    1904−05 m. meno istorijos dėstytojo pareigas pradėjęs eiti Górskis Baranieckio kursuose nebuvo naujokas, čia jis jau buvo dėstęs prieš Żmigrodzkiui ateinant 1892/93−1897/98 m., Jano Mateikos pakviestas. Metais anksčiau (1891 m.) tas pats Mateika pakvietė Górskį dėstyti meno ir architektūros...
  2. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    1904 m. birželio 27 d. Żmigrodzkis gavo mokyklos komiteto vardu parašytą direktoriaus Rostafińskio laišką, kuriame išsakytas priekaištas dėl dėstytojo „kraštutinai vienpusiškos laikysenos naujausiojo meno atžvilgiu“. Pasak jo, tarp laisviau mąstančių moksleivių esama nuomonės, kad dėstytojas...
  3. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Šis dėstytojas nevertino plastinės kalbos eksperimentų − ar tai būtų „perversiškas natūralizmas“, ar simbolizmas. Jokia spalvinė ar tapymo metodika (kaip impresionizmas, pointilizmas, bešešėlis menas) nepadėsianti, jei dailininkai yra obskurantai, nesidomi praeities kultūra. Taip esą todėl, kad...
  4. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Żmigrodzkis priklausė tai konservatyviai lenkų visuomenės daliai, kuriai vizualinis menas turėjo žadinti tautos garbingos praeities vaizduotę (kitaip tariant, palaikė Matejkos istorizmo mokyklos siekius). Didesnėje nei reglamentas leido Żmigrodzkio dėstymo programoje, kurios dalį, lietusią...
  5. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    M. K. Čiurlionio „Piramidžių sonatos“ (nr. VII) Scherzo (1909) ir J. F. Willumseno „Saulė virš pietinių kalnų“ (1902) Vadovėlio „Trumpa meno istorijos apybraiža“ autoriui buvo nesuprantamos meno kritikoje pasigirdusios subjektyvistinės pozicijos, tarkim, meno kritiko Stanisławo Witkiewicziaus...
  6. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Żmigrodzkio požiūriu, meno paskirtis – daugeliui suprantamu būdu stiprinti visuomenės etosą. Naujojo meno atstovų, tokių kaip Arnoldo Böcklino, Franzo von Stucko, Maxo Klingerio ir kt., kūryboje jis įžvelgė atsiribojimą nuo visuomenės kilninimo vaidmens, nutolimą nuo natūralių formų, spalvų, nuo...
  7. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Ginčas „dėl Böcklino“ Kaip tik vasarą prieš 1904/05 mokslo metus Baranieckio kursuose vyko daug įtampos sukėlęs meno istorijos dėstymo paskirstymas dviem asmenims. Iki tol meno istoriją penkerius metus dėstė Michałas Żmigrodzkis (1848−1919). Tai buvo dėstomo dalyko entuziastas, anuo metu rašęs...
  8. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Tarp Kymantaitės ankstyviausiai pažintų Dailės akademijos studentų buvo ir Franciszekas Turekas, nuo 1906 m. jau dalyvavęs Lenkų meno bičiulių draugijos narių kūrybos parodose. Tad atvykimas į Krokuvą turėjo atverti jos estetinių patirčių horizontą, įvesdinti į vaizduojamosios dailės pasaulį. Ji...
  9. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Meno istorija neįėjo į Habsburgų valdomos Galicijos autonominės respublikos, kuriai priklausė Krokuva, vidurinių mokyklų ugdymo programą, tad šios disciplinos paskaitos Baranieckio Moterų Aukštuosiuose Kursuose buvo naujas dalykas. Be abejonės, S. Kymantaitė tokio kurso nebuvo girdėjusi nė...
  10. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Aukštieji Moterų Kursai buvo pirmoji gimnazijos ugdymo standartus pranokstanti merginų mokykla Lenkijoje, 1868 m. įkurta gydytojo iš Podolės apylinkių Adriano Baranieckio, kurio tėvas Tomaszas Baranieckis baigė medicinos studijas Vilniaus universitete. Kursai buvo atidaryti prie Baranieckio...
  11. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    1904 m. rudenį atvykusi į Krokuvą devyniolikmetė S. Kymantaitė lygiagrečiai pasirinko studijas Aukštuosiuose Moterų Kursuose bei Jogailaičių universitete. Jos „Atsiminimuose“ skaitome: Pirmaisiais metais Jogailaičių universitete jos klausytų paskaitų sąrašo neturime dėl archyvuose trūkstamos...
  12. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Aptariant tokias pozicijas formavusius veiksnius, akademinėje literatūroje pelnytai aptartas Juozapo Albino Herbačiausko vaidmuo. Šis, anot Juozo Keliuočio, „labai judrios inteligencijos […] idealistas“Pasikalbėjimas su J. A. Herbačiausku, p. 265., plėtęs savo akiratį Michaliko cukrainės bohemos...
  13. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Norint šiuos teiginius patikrinti, būtina susipažinti su Kymantaitės studijų Krokuvoje dokumentika. Visiškai aišku, kad dar nepakankamai esame suvokę, kaip vaizduojamąjį meną traktavo Kymantaitė tuo metu, kai apsilankymą iš Krokuvos Vilniuje (1906 m. gruodžio pabaigoje) derino su Pirmosios...
  14. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Šalia supaprastintą Čiurlionienės literatūrinio palikimo vaizdą pateikusio jos „Rinktinių raštų“ tritomio (1956), nuo 1986 m. imta leisti išsamesnė jos „Raštų“ serija, iki šiol dar vis nebaigta (2013 m. rugpjūtį išleistas 7 tomas). Didžiausias postūmis suvokiant Čiurlionienės-Kymantaitės...
  15. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Įvadiniai pastebėjimai Kalbant apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vėlyvąjį kūrybos laikotarpį, jam gyvenant Lietuvoje ir Peterburge, Sofija Kymantaitė, 1908 m. sausį tapusi Čiurlioniene, ilgai suvokta kaip pasyvi idealizuota romantinės epistolikos adresatė. Be abejo, Čiurlionio laiškai jai...
  16. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Turinys Įvadiniai pastebėjimai3Meno istorijos paskaitos Aukštuosiuose moterų kursuose5Ginčas „dėl Böcklino“11Böcklinas ir „Jaunoji Lietuva“29Baigiamosios pastabos32Archyvų santrumpos / Literatūra39Sofija Kymantaitė’s Contact with Symbolist and Other Early Modernist Aesthetics in Cracow40
  17. Nida Gaidauskienė

    Studija Sofijos Kymantaitės sąlytis su simbolizmo ir kitų naujų meno krypčių estetika Krokuvoje

    Santrauka. Studija skirta M. K. Čiurlionio bendražygės Sofijos Kymantaitės Krokuvoje klausytų meno istorijos paskaitų rekonstrukcijai. Pagrindinį dėmesį sutelksime į ginčą dėl Arnoldo Böcklino (o kartu ir visos simbolizmo dailės) recepcijos A. Baranieckio Moterų Aukštuosiuose Kursuose...
    • Nida Gaidauskienė
    • Tema
    • adriano baranieckio moterų aukštieji kursai arnold böcklin estetinė mintis lietuvoje jacek malczewski mikalojus konstantinas čiurlionis simbolizmo estetika sofija kymantaitė
    • Tęsiniai: 39
    • Temynas: H 003 menotyra
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė