• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    1937 m. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, sveikindamas lietuvius karius, 1917 m. Rusijoje susibūrusius į tautinius dalinius, pabrėžė: 1938 m. Sofija Smetonienė, kalbėdama per Kauno radiją, teigė, kad Didžiojo karo metu žuvusių lietuvių karių aukos įvardytos kaip „atnašas ant laisvės...
  2. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Spaudoje buvo pripažįstamas karo kaip griaunančios ir kartu sudarančios sąlygas kurti stichijos vaidmuo, jį prilyginant nevaldomam ir dažnai netikėtam gamtos reiškiniui – audrai. Lietuvos šaulių sąjungos vado plk. Prano Saladžiaus teigimu, „atūžusi Didžiojo karo audra labai sukrėtė mūsų tautą...
  3. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Bendras vaizdas iliustruotas tokiais teiginiais: „Didžiojo karo metu Lietuvoje buvo ypatingai sunkios sąlygos vaikams auginti, jų ne tik mažiau gimė, bet didesnis, negu paprastai, nuošimtis mirė“A. Kelmutis, „Likviduokime neraštingumą“, 1938.. 1925 m. nuogąstauta, kad tautai gresia sergamumo...
  4. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Kitas sąsajų su Didžiuoju karu aspektas tarpukariu buvo moralės ir vertybių dekadansas. „Atūžusi Didžiojo karo audra“ esą viską nušlavė, gyvenimas pakrypo „kitomis vėžėmis“Julius Būtėnas, „Lietuvių teatras Vilniuje vokiečių okupacijos metu“, p. 874., o karas ir Vokietijos okupacija „pakirto...
  5. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    1937 m. išleistoje knygoje V. Bartuška pakartojo savo 1916 m. kelionės iš JAV į Lietuvą įspūdžiusŽr. Vincas Bartuška, Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus keliais: Kritiškas 1914–1919 metų įvykių ir asmenybių įvertinimas, p. 47–48.. 1925 m. Trimite rašyta, kad karo metu sugriauti SeredžiusŽr...
  6. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Ta pačia proga Lietuvos aidas publikavo Paneuropos judėjimo pradininko Richardo Nikolaus Coudenhove-Kalergio straipsnį, kuriame autorius rašė, kad „mes einame skubiu žingsniu arba į Europos karą, arba į Europos Valstybių Sąjungą“, nes be tokios organizacijos, jo nuomone, ir ateityje karas...
  7. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Didysis karas Lietuvoje: nuostoliai, kančios, dekadansas ir laisvė Didžiojo karo pradžios ir pabaigos sukakčių proga Lietuvos spaudoje pasirodydavo įvairaus pobūdžio straipsniaiŽr. „1914 – VIII. 1 – 1939“, 1939; Richard Nikolaus Condenhove-Kalergi, „Dvidešimties metų karas: Didžiojo karo...
  8. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    A. Uspenskis, šios kovos dalyvis, patekęs į Vokietijos nelaisvę, savo knygoje rašė, kad 20-ojo korpuso sudėtyje Augustavo miškuose karžygiškai žuvo ir daugelis lietuvių, kadangi 1-osios mobilizacijos kariai buvo skiriami į šio korpuso dalis. Garsiose Gumbinės kautynėse, kurios išgelbėjo Paryžių...
  9. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Augustavo miškai ir Didžiojo karo patirtis sieti ne tik dėl 1915 m., bet ir dėl nepriklausomybės kovųŽr. „Majorui Ramanauskui paminėti“, 1923.. Viena vertus, Augustavo apylinkėse (miškų masyve į rytus nuo Augustavo) 1915 m. vasario mėn. Vokietijos karinių pajėgų buvo apsuptas ir sunaikintas...
  10. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Greitai Jonas Žadeikis su savo pulku išvyko į frontą ir po poros dienų dalinys pakilo į mūšį savųjų paremti. Tačiau ataka baigėsi tragiškai, dalyvio teigimu, „kadgi nepaleis vokiečiai iš kulkosvaidžių ir šautuvų į mus pyškinti – kaip žolė krinta nuo dalgio, taip krito kareivių eilės“...
  11. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Karių patirtys: trys pralaimėjimai Tarpukariu Lietuvos spaudoje rašant apie lietuvių tautybės karių patirtis Didžiajame kare, dėmesio centre, galima sakyti, buvo trys Rusijos kariuomenės pralaimėjimai prieš Vokietiją – 1914 m. Rytų Prūsijoje, 1915 m. Augustavo miškuose ir Kauno tvirtovėje. Tai...
  12. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Vakarų autoriai – A. G. H. Barbusse’as, E. Jüngeris ir E. M. Remarque’as – buvo kariai, Didžiojo karo dalyviai, savo kūryboje perteikę ir asmenines patirtis bei išgyvenimus; jų kūriniai parašyti prisiminimų pagrindu. Beje J. Hašekas, knygos Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare...
  13. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    1920 m. JAV buvo išleista kunigo Jurgio F. Jonaičio knyga Mano Patyrimai Didžiojoj Karēj 1918 ir 1919 metaisŽr. F. Jurgis Jonaitis, Mano Patyrimai Didžiojoj Karēj 1918 ir 1919 metais, 1920., o 1927 m. kita jo knyga Keturi angelai, kurioje savo įspūdžius grįžęs į Lietuvą pasakoja Vakarų fronte...
  14. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Antras tomas buvo dedikuotas „Lietuvos atgimimo Pranašui Mačiuliui-Maironiui“Stasys Keblas – M. PTOU, Pasaulinis karas, 1936.. Romano siužetas karinis. Pirmame tome aprašoma 1914 m. mobilizacija Lietuvoje, antrajame karo veiksmas apima ir Kauno tvirtovę bei Rytų Prūsiją. 1937 m. išleistame Adomo...
  15. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    1931 m. pasirodė Onos Pleirytės-Puidokienės, aktyvios lietuvių pabėgėlių Sibire veikėjosŽr. „Mirė rašytoja Ona Pleirytė-Puidienė“, 1936., knyga, kurios 2-ojoje dalyje pateikti apsakymai apie į Rusijos imperijos gilumą nuo Didžiojo karo pabėgusius lietuviusŽr. Ona Pleirytė-Puidienė, Audroms...
  16. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Tarpukariu nebuvo apsiribojama verstinės literatūros Didžiojo karo tema leidyba, Lietuvos autoriai taip pat įnešė savo indėlį. Petronėlė Bartninkaitė-Rūtelionienė 1930 m. pradėjo leisti keturių dalių romaną Klaikuma: iš Didžiojo karo laikų ir tremtinių gyvenimoŽr. Petronėlė...
  17. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Spaudoje, aptariant po Didžiojo karo išpopuliarėjusius romanus karo tema, į jų turinį buvo pažvelgta kritiškai, nes „karą pažinusiems, jį pergyvenusiems, o svarbiausia jame dalyvavusiems, ypač Remarko vaizdai sukelia rimtų abejojimų dėl jų tikrybės“V. S., „Didžiojo karo romanai“, p. 39.. Tačiau...
  18. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Didžiojo karo tema tarpukariu grožinėje literatūroje išties buvo ryški. Vienas pirmųjų romanų buvo Adrieno Gustave’o Henrio Barbusse’o Le Feu („Ugnis“), išleistas 1916 metais. 1914 m. savanoriu stojęs į Prancūzijos kariuomenę, fronte sužeistas ir demobilizuotas, autorius, remdamasis savo...
  19. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Didžiojo karo siužetai literatūroje Didysis karas tapo grožinės literatūros siužetų pagrindu. 1930 m. suomių poetas ir prozininkas Henry’is George’as Williamas Parlandas, kelerius metus gyvenęs Kaune, Vaire rašė: Autorius pabrėžė, kad Didžiajame kare nebedalyvavo asmenybės, o tik kolektyvai ir...
  20. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Tyrimo chronologinės ribos – tarpukaris, 1919–1940 metai. Susitelkiama į vieną atvejį, o lyginamoji analizė paliekama ateities tyrimams. Studijoje analizuojami Didžiojo (Pirmojo pasaulinio) karo diskursai ir atminimo kultūros praktika, taikyta tarpukario Lietuvoje. Čia nesiekta aprėpti visą su...
Grįžti
Viršutinė Apatinė