• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Ar visada įstatymo aiškinimui teikiamas pirmumas, kai tuo aiškinimu galima kompensuoti būtinybę keisti rašytinę teisės normą? Siekiant didinti teisinio aiškinimo reikšmę kartais manoma, kad aiškinimas gali kompensuoti būtinybę keisti arba papildyti Konstitucijos tekstą: „Juk iš tiesų nebūtina...
  2. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Teisė, sakėme, yra tik teisinga, bet negailestinga, nes būti gailestingai jai neleidžia jos esmė – visų teisės subjektų lygiateisiškumas, teisių ir pareigų pusiausvyra. Atitinkamai ir teismas privalo būti tik teisingas, bet negailestingas, nes gailestingumas, kaip sakyta, yra atsisakymas vykdyti...
  3. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Mirties bausmės panaikinimas yra gailestingumo aktas – savanoriškas visuomenės atsisakymas vykdyti žudiko atžvilgiu teisingumą arba proporcingą teisingumą. Tačiau tokį gailestingumą gali rodyti tik tas, kas turi teisę atleisti antrąją santykio šalį nuo grįžtamųjų pareigų jam, nuo teisingumo...
  4. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Jau vien mirties bausmės panaikinimo konfliktas su visų teisės subjektų lygiateisiškumo principu ir tuo faktu, kad įstatymas saugo ne pačią žmogaus gyvybę, o tik „žmogaus teisę į gyvybę“ (teisė į gyvybę be pareigos gerbti kito asmens tokią pat teisę jau nėra teisė), rodo, jog nėra teisinių...
  5. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Teisės normų aiškinimas neskiriant teisinės problematikos nuo etinės Aiškiai nesuformulavus teisinių tekstų aiškinimo pagrindų (teisės sampratos) sunku ir kitais atvejais skirti teismų sprendimuose teisinę problematiką nuo etinės, teisingumo vykdymą nuo gailestingumo, malonės ar socialinio...
  6. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Teismo nuosprendis, kuriame asmeniui, pripažintam padarius nusikaltimą neskirta bent formaliai konkreti bausmė, jau bus ne tik visuomenei, bet ir teisininkams nesuprantamas arba bent sunkiai suprantamas. Nesuprantamas todėl, kad šiuo atveju panaikinamas teisinio susikalbėjimo pagrindas –...
  7. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    „Objektyvus aiškinimas“ nereiškia, kad yra koks nors griežtas kriterijus, leidžiantis kiekvieną kartą tiksliai skirti „objektyvų“ aiškinimą nuo „neobjektyvaus“. Tai tik metodologinis principas, skatinantis vengti teisės samprata ir jos principai nepagrįstų ar jai prieštaraujančių norminio teksto...
  8. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Vadinasi, tie autoriai, kurie kritikuoja bandymą objektyviai aiškinti įstatymų normas, vienaip ar kitaip remiasi pozityvistine teisės samprata, ją propaguoja, teisę tapatina su bet kuriuo įstatymu ir dėl to daro nuoseklią išvadą apie subjektyvistinį teisės normų aiškinimą kaip vienintelį...
  9. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Būtent žmogaus teisės ir jų viršenybė reikalauja aiškinti įstatymų tekstus objektyviai, nes teisė (arba žmogaus teisės) ir yra tokio aiškinimo ieškomasis objektas, kurio visi to paties norminio teksto aiškintojai turi ieškoti, jį aiškinimu atrasti ir taikyti. Šveicarijos Konstitucijos 5...
  10. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Sisteminis aiškinimas neišvengiamai susijęs su tam tikro masto norminių tekstų nuvertinimu. Problema čia yra ta, iki kiek norminio teksto nuvertinimas yra teisėtas, padeda tiksliau atpažinti teisę ir kur šis nuvertinimas tampa kontrabandiniu įsivogimu į įstatymų leidėjo kompetenciją? Tai...
  11. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    5)nurodymą, kad teisinio aiškinimo objektas būtų ne bet koks norminis tekstas, o tik tas, kuris konkrečioje byloje bus taikomas. Tai viena iš galimų kliūčių nuvertinti norminį tekstą teisiniu aiškinimu, piktnaudžiauti sisteminiu aiškinimu. Tokiu atveju iškyla neaiškumas nustatant teisinio...
  12. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    4)faktą, kad teisinis aiškinimas nėra savarankiška akcija, o sudėtinė teisės aktų taikymo dalis. Šis nesavarankiškumas teisinį aiškinimą, kaip sakėme, pirmiausia orientuoja ne kurti teisę, o ją atpažinti. Tai reiškia, kad teisiniai tekstai aiškinami ne šalia teisingumo vykdymo, o vykdant...
  13. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Be teisės sampratos, kaip lemiančios „objektyvų norminio teksto aiškinimą“, galima nurodyti ir kitus veiksnius: 1)teismų nepriklausomybės principą, kuris neleidžia išoriniams neteisiniams veiksniams paveikti norminio teksto aiškinimo kryptį ir paties sprendimo turinį; 2)faktą, kad įstatymų...
  14. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Aiškiai neformuluojant bendros teisės sampratosTeisės samprata – pagrindinis norminių tekstų aiškinimo metodas. Teisės normų aiškinimas visada suponuoja būtinybę aiškiai formuluoti teisės sampratą, kurią teisės viešpatavimo sąlygomis norminio teksto interpretuotojas ir siekia atpažinti, atrasti...
  15. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Bet jei teisės „nėra“, o įstatymų aiškinimas yra ne teisės, o tik įstatymų leidėjo permanentinės valios atpažinimas konkrečiame įstatyme, tai, suprantama, kad toks įstatymų aiškinimas bus subjektyvus, nes subjektyvus čia yra pats aiškinimo objektas – įstatymų leidėjo valia, kiekvienu atveju...
  16. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Jei teismų vykdomas aiškinimas bet kada galėtų virsti savarankiška teisėkūra, tai būtų pažeistas valdžių padalijimo principas ir teismas pasikeltų virš suvereno – tautos ir parlamento arba su juo susilygintų. Teismų teisėkūra tik tiek teisėta, kiek skirta užpildyti teisinio reguliavimo spragas...
  17. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Visa tai formuoja demokratinės teisės objektyvumo turinį – konkrečių įstatymų teisinės vertės nustatymo kriterijų. Jei teisinis aiškinimas yra šio teisės turinio atpažinimas konkrečiuose įstatymų tekstuose, tai jis negali būti pernelyg „kūrybiškas“. Teisėkūra nėra teisės aiškinimo specifinė...
  18. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Šiame ribotos apimties straipsnyje nėra galimybių plačiau aptarti šios diskusijos, jos metodologinių pagrindų arba kritiškai įvertinti diskutuojančių šalių argumentus. Tenka apsiriboti tik kai kuriomis metodologinio pobūdžio pastabomis, galinčiomis sustiprinti argumentus tų autorių, kurie vis...
  19. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Todėl siekis bent konceptualiai valdyti teismų teisėkūrą suponuoja du pagrindinius klausimus: 1) kuo turi remtis teisinių tekstų aiškinimas, kad jo išvados turėtų intersubjektinę reikšmę, būtų suprantamos bent teisinį išsilavinimą turintiems specialistams, prisidėtų prie visuomenės teisinės...
  20. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose

    Šia linkme teismus orientuoja ir Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalies suteikta teismams teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienu atveju, kai iškyla abejonė dėl taikomo įstatymo konstitucingumo, o tiksliau – dėl jo atitikties teisei; taip pat ir konstitucinė nuostata: negalioja joks...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė