• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    5.2. „Kitos šeimos formos“ daro santuokinę šeimą neprivalomą ir dėl to nereikalingą Pripažinus, kad „kitos šeimos formos“ sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir santuokinė šeima, pastaroji ne tik netenka konstitucinės apsaugos, ji pasidaro Konstitucijos požiūriu nebeprivaloma ir dėl to...
  2. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    5. „Kitos šeimos formos“ 5.1. „Kitos šeimos formos“ kaip bandymas iš principo atsisakyti krikščioniškosios tradicijos Klausimo, kokius tarpindividinius santykius laikyti šeima, žymiu mastu perdavimas pačių asmenų individualiai nuožiūrai ir sukėlimas anksčiau minėtos teisinės ir loginės...
  3. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    Tokia „faktinė“ arba „natūrinė (neįregistruota) šeima“ egzistuoja tik nesąmoningojoje gamtoje, jos pagrindu savo rūšies fizinį tęstinumą užtikrina visos gyvūnų rūšys. Tuo tarpu civilizuotos visuomenės šeima iki šiol buvo ne tik biologinė, bet ir teisinė kategorija, kuriai teisinį ir kartu...
  4. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    4. „Sugyventiniai“ – socialinė, bet ne teisinė kategorija Bet jei partnerystė nėra kita šeimos forma, tai gal ja yra vadinamieji „santykiai de facto“ (kaip jie įvardinti minėtame Konstitucinio Teismo nutarime). Jie atitinka vieną esminį šeimos požymį – yra santykiai tarp skirtingų lyčių ir dėl...
  5. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    3. Šeimos ir partnerystės sutaptis ir skirtumai Kad partnerystė būtų laikoma šeima ir reikštų kitą, savarankišką, šalia santuokos egzistuojantį teisinį pagrindą šeimai atsirasti, ji turi išsaugoti šeimai pirmiausiai iš principo būdingą gebėjimą būti visuomenės ir valstybės išlikimo, tęstinumo...
  6. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    2. Forma – pagrindinis teisės funkcionalumo požymis Forma teisėje turi išskirtinę reikšmę, nes būtent teisinės formos pagrindu teisiniai santykiai atskiriami nuo neteisinių, asmeniniams santykiams suteikiamas oficialus viešumas, socialumas, jos pagrindu atsiranda valstybės pareiga tuos santykius...
  7. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    Tačiau vietoj „kitokių šeimos formų“ sukonkretinimo, Konstitucinis Teismas vartoja abstrakčius terminus: „alternatyvios šeimyninio gyvenimo formos“, „santykiai de facto“, „gyvenimas kartu“, „partnerystė“, „kitokią gyvenimo kartu formą pasirinkę asmenys“. Tokių sąvokų ar jų analogų nevartoja...
  8. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    Todėl suprantama, kodėl iki šiol Konstitucija ir Civilinis kodeksas santuoką (bažnytinę ar pasaulietinę) laiko savaime suprantamu ir vieninteliu būtinu teisiniu pagrindu šeimos santykiams atsirasti: „Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą“ (CK 3.28...
  9. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    1. „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas“ Norint bet kurioje diskusijoje susikalbėti ir prieiti logikos požiūriu prie nesavavališkų išvadų, svarbu nusistatyti, nuo kokio teiginio diskusija pradėtina. O tokiu išeities tašku gali būti tik teiginys, dėl kurio visi sutaria. Šios diskusijos, ką...
  10. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    2007 m. vasario 9 d. nutarimu KT pratęsė savo paties pripažinto Konstitucijai prieštaraujančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio galiojimąŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimas, 2007., nors Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad...
  11. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    Įvadas: Konstitucinis Teismas – tarp misijos ir atsakomybės Konstitucinis Teismas yra itin svarbi demokratinės teisinės valstybės institucija. Ji – garantas, kad realiai veiks Konstitucijos ir joje įtvirtintų žmogaus teisių viršenybė, negalios joks valstybinės valdžios aktas, priešingas...
  12. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis „Kitos šeimos formos“, arba Bandymas priderinti šeimos sąvoką prie atskiro asmens subjektyvumo

    Santrauka. Straipsnyje aptariamas santuokinės šeimos ir „kitų šeimos formų“ santykis, keliamas klausimas, ar egzistuoja teisiniai pagrindai laikyti „kitas šeimos formas“ teisinėmis sąvokomis. Įrodinėjama, kad, legalizavus „kitokias šeimos formas“, santuokinė šeima ne tik netenka konstitucinės...
  13. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    The Concept and Some Essential Features of Estate Rights in Lithuania Summary. In the West, the Estate Rights originated in the eleventh century, whereas in Lithuania they started to evolve only after the Wallachian Land Reform in 1557. The then state conventional rules and manners were...
  14. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Literatūra Avižonis, Konstantinas, Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais, Kaunas: Lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. Baliulis, Algirdas, „Apie Lietuvos miestelių nuostatus XVI–XVIII amžiuje“ | Edmundas Rimša ir kt. (sud.), Istorijos akiračiai...
  15. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Dvaro teisę Lietuvoje XVI–XVIII a. sudarė šie teisės aktai: 1) inventoriai, 2) fundacijos, 3) miestelių nuostatai, instrukcijos, 4) dvarų išsirūpintos valdovų privilegijos ir joms įgyvendinti dvarų kuriamos taisyklės (ordinacijos), 5) „laisvės kortos“ (karty wolności), 6) dvaro teismo...
  16. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Išvados Dėl teisinio pozityvizmo požiūrio į teisę, tyrinėtos tik valstybės ar jos institucijų kuriamos elgesio taisyklės. Bet su demokratine teisės samprata ir jos plėtra plečiasi ir teisės istorijos tyrimų objektas, apimdamas ir kitas teisės sistemas, kurių teisėkūros subjektas – ne valstybės...
  17. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Dvaro teisė buvo ir žymiai dinamiškesnė už statutinę teisę, ji operatyviai reagavo į iškilusius dvaro ir aplinkos poreikius, tuo tarpu statutinė teisė buvo sustingdyta bajoriškąsias laisves absoliutinusio principo nihil novi ir liberum veto, paralyžiavusio seimų teisėkūros darbą. Todėl, manau...
  18. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Kai dėl dvaro teisės socialinio veiksmingumo, tai tikriausiai nebus perdėta išvada, kad XVI–XVIII a. Lietuvoje dvaro teisei teko žymiai svarbesnis vaidmuo, lemiant žmonių likimus ir palaikant valstybės stabilumą, negu statutinei teisei dėl dviejų priežasčių: 1) statutinė teisė iš esmės buvo...
  19. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Tai, žinoma, nebuvo atskirų Lietuvos dvarininkių „psichologinė išradyba“. Ši „keistenybė“ ėjo į Lietuvos dvarus iš tolimų baudžiavos laikų, kai šuo galėjo būti vertinamas labiau negu žmogus, taip pat ir iš Vakarų Europos kaip karališkojo elgesio pamėgdžiojimas. Panašias šunų „laidotuves“ XVIII...
  20. Alfonsas Vaišvila

    Straipsnis Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje

    Prie paprotinės dvaro teisės reikia priskirti ir antropologizuotos meilės šunims normas, kurios tą meilę reiškė organizuojamomis nugaišusių šunų laidotuvėmis, panašiomis į žmogaus laidotuves. Tokios „laidotuvės“ žinomos ne viename regiono dvare. Šaukoto dvaro savininkė, bevaikė Celina...
Grįžti
Viršutinė Apatinė