• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    The Problem of the Scientific Character of Legal Science and Jurisprudence Summary. The article starts with the observation of A. F. Chalmers, philosopher of science, that there is neither a common concept of science, nor a common concept of scientific method which could be applied for every...
  2. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Literatūra Alexy, Robert, “Aleksander Peczenik: In Memoriam,” Ratio Juris, 2006, vol. 19, no. 2, pp. 245–248. Atverkime socialinių mokslų gelmes: C. Gulbenkiano socialinių mokslų pertvarkymo komisijos pranešimas, iš anglų kalbos vertė Irmina Matonytė, Vilnius: Knygiai, 2002. Chalmers, Alan...
  3. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    3. Sukonstruoti vienalytę teisės mokslo, jurisprudencijos sampratą nėra paprasta, todėl neretai teisės tyrimams pasitelkiami siauresnės apimties ir konkretesnės metodologijos teoriniai teisės mokslai – teisės teorija, teisės filosofija, teisės istorija, teisės sociologija, teisės epistemologija...
  4. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Išvados Teisės mokslo bei jurisprudencijos moksliškumo problemiškumą lemia šios priežastys bei aplinkybės: 1. Mokslo filosofija nepateikia vienalytės mokslo ir mokslinio metodo sampratos. Tradicinei moksliškumo sampratai, besiremiančiai teiginiais, kad mokslas išvedamas iš objektyvios tikrovės...
  5. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Logikos, analizės, argumentavimo ir hermeneutikos metodai (metodologiniai pagrindai) yra tinkamesni dinaminei teisės formai. Jei teisę traktuojame kaip tam tikrą statinę sistemą (pvz., normų sistemą arba žinių sistemą), tinkamas metodologinis požiūris yra koherentiškumo teorija, kurią...
  6. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Logikos tikslas yra įvertinti argumentų tikrumą, pagrįstumą, atrasti neprieštaringo samprotavimo formas, kurios užtikrintų galimybę iš teisingų prielaidų gauti teisingus atsakymus. Analizuojant ieškoma teiginių pagrindimo (antikinė analizės samprata), reiškiniai suskaidomi į paprastesnius ir...
  7. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Lietuvos teisės doktrinoje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą yra įvardyti lingvistinis (verbalinis), sisteminis, bendrųjų teisės principų, loginis, teleologinis, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinis, lyginamasis teisės aiškinimo metodai, diskutuota dėl...
  8. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    J. Stelmachas ir B. Brozekas pastebi, kad teisės doktrinoje egzistuoja metodologinių teorijų įvairovė: pirmosios teorijos (pvz., Critical Legal Studies kryptis) neigia egzistuojant bet kokį jurisprudencijos metodą; antrosios – nurodo, kad teisėje esama metodų, tačiau jie yra „pasiskolinti“ arba...
  9. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Siekiant diskusijos aiškumo, tiktų atskirti teisės tyrimo metodus bei teisės veikimo metodus. Teisės tyrimo metodai iš dalies priklauso nuo pačios teisės, t. y. tiriamojo objekto, sampratos, tačiau bendrieji mokslinės kritinės analizės reikalavimai šiuo atveju taikytini bei privalomi. Šie...
  10. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Šioje straipsnio dalyje aptartos teisės sampratos iliustruoja, kad teisės mokslo tyrimo objektas gali būti ir statinio, ir dinaminio pobūdžio reiškinys. Teisė gali būti tapatinama ir su realia praktika, ir su iš dalies virtualiomis arba išimtinai mintinėmis konstrukcijomis. Vieniems teisė yra...
  11. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Susiejus anksčiau minėtus ketvirtą-šeštą požiūrius, teisę traktuojančius kaip idealų realybės modelį, su pastaruoju duotosios – išvestinės teisės požiūriu, galima suformuluoti devintąją teisės sampratą: teisė yra tai, kam konkreti visuomenė turi paklusti. Siekiant nustatyti, kam reikalinga...
  12. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Aštunta. Teisė gali būti skiriama į dvi kategorijas: duotąją teisę (angl. input law) ir išvestinę teisę (angl. output law)Žr. Aleksander Peczenik, On Law and Reason, p. 268.. Duotoji teisė šiuo atveju yra realiai egzistuojantys teisės aktų tekstai, teisminė praktika, parengiamieji dokumentai...
  13. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Šios trys sampratos vėlgi atrodo patraukliai, nes suteikia galimybę bet kokį teisinės praktikos netobulumą, nenuoseklumą paaiškinti atsitiktiniu neatitikimu „tikrajai teisei“. Teisės, kaip idealių teismų sprendimų ar idealių teisės normų, arba idealios teisės doktrinos samprata neišvengiamai...
  14. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Kitos trys toliau įvardytos teisės sampratos akcentuoja ne realius faktus, o idealą, siekiamybę. Ketvirta teisės samprata – teise laikytina ne tai, ką daro teismai, o tai, ką jie darytų, jei funkcionuotų nepriekaištingai idealiai. Čia galima prisiminti mistinį R. Dworkino teisėją Heraklį, kuris...
  15. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Šie du požiūriai patrauklūs dėl savo santykinio paprastumo ir aiškumo. Tačiau abiem atvejais nepavyksta išvengti klasikinio prieštaravimo tarp „teisės, kokia ji yra“ ir „teisės, kokia ji turi būti“. Taip pat šiais atvejais pernelyg nuvertinama teisės doktrina, teisės struktūroje jai iš esmės...
  16. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Pirma, teise gali būti laikomos privalomos elgesio taisyklės, įtvirtintos statutiniuose šaltiniuose. Be abejo, yra patrauklu analizuoti tekstines normų išraiškas, pasižyminčias tam tikru formalumu ir apibrėžtumu. Taip pat yra akivaizdu, kad teisės aktų tekstai tikrai yra teisė. Todėl teisės...
  17. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    2. Teisės mokslo tyrimo objekto problema Teisės moksliškumo problemą lemia ne tik egzistuojantys skirtingi teisės tyrinėtojo požiūriai – praktinis jurisprudencinis bei moksliškasis filosofinis. Ne mažesni sunkumai kyla ir tuomet, kai bandoma apibrėžti teisės mokslo objektą. Šioje straipsnio...
  18. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Lenkų teisės mokslininkai Jerzy Stelmachas ir Bartoszas Brozekas taip pat skiria anglosaksiškąją jurisprudencinės minties tradiciją, kurioje paprastai nekeliami metodologiniai klausimai, apsiribojama tik numanomomis ontologinėmis prielaidomis bei nuoroda į bendrąsias analitinės filosofijos...
  19. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Anksčiau aptartą mokslinio ir jurisprudencinio požiūrių skirtingumą lemia skirtingos prielaidos dėl teisės esmės ir prigimties. Jei teisė suprantama kaip „tai, kas turi būti“, tuomet kyla poreikis ieškoti vertybiškai neutralių, objektyvių („mokslinių“) tyrimo metodų, kurie suteiktų galimybes...
  20. Eglė Mauricė

    Straipsnis Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

    Kitą terminologiją vartojantis lenkų kilmės švedų teisės mokslininkas Aleksanderis Peczenikas iš esmės kalba apie tą patį. Jo nuomone, teisės filosofijoje skirtini du požiūriai – praktinis ontologinis ir mokslinis metafizinisŽr. Aleksander Peczenik, Scientia Juris: Legal Doctrine as Knowledge of...
Grįžti
Viršutinė Apatinė