• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Gabro susidarymo amžius labai įvairus. Šios uolienos aptinkama visame pasaulyje. Sudaro silus, lakolitus, lopolitus, daikas, štokus, sluoksniuotas intruzijas. Lietuvoje žinomas Randamonių masyvas, sudarytas iš gabro, žemės paviršiuje dažni gabro rieduliaiŽr. Viktoras Kemėšis, Augustinas Linčius...
  2. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Lietuvos kristalinio pamato uolienose randama metamorfizuotų bazalto kūnų. Aptinkamas visose frakcijoseŽr. Viktoras Kemėšis, Augustinas Linčius, Juozas Paškevičius, Enciklopedinis geologijos terminų žodynas, p. 60; Andrej Spiridonov, asmeninė konsultacija.. Bazaltui būdingas stulpinis skilumas...
  3. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Dažniausiai gneiso aptinkama regioninio metamorfizmo uolienose, kuriose vyrauja felziniai mineralai (feldšpatai, kvarcas). Skaldai tinkamo gneiso aptinkama Rusijoje, Ukrainoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Čekijoje ir kt. (ten, kur kristalinės uolienos yra paviršiuje). Gneiso tankis yra 2...
  4. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Dažniausiai aptinkamas kalnodaros srityse, taip pat platformose, daikų, silų, dangos ir kitomis formomis. Lietuvoje randamas gargždo-riedulių frakcijų sudėtyje, taip pat prekambro kristaliniame pamate. Diabazo stipris gali siekti iki 300 MPa, tankis 2 790–3 300 kg/m3. Smulkiagrūdė uoliena yra...
  5. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Diabazas – bazinė smulkiakristalė metamorfizuota uoliena iš bazinio ir vidutinio rūgštingumo plagioklazo, augito, neretai olivino, paveikto sericitizacijosSericitizacija – uolienų metasomatinis pasikeitimas, veikiant 300–200 °C temperatūros hidroterminiams tirpalams., chloritizacijos...
  6. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Granito aptinkama batolituose, štokuose, daikose, gyslose ir granito masyvuose. Uolienos susidarymą lemia magmatizmo ir metamorfizmo procesai (granitizacija). Paplitęs tarp kristalinio pamato uolienų. Lietuvoje aptinkamas įvairių nuotrupinių uolienų frakcijų sudėtyje, daugiausia ledyno iš...
  7. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Kvarcas yra chemiškai patvarus, kietas. Dėl tankios struktūros gali būti gludinamas, blizgumas suteikia dekoratyvią, juvelyrinę išvaizdą. Skalumas, lūžis panašus įtitnago, todėl galimas sėkmingas mineralo skaldymas, antrinis apdirbimas, įrankių gamyba. Tačiau paprastai dirbiniai ir radiniai būna...
  8. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Kvarcas – oksidų klasės mineralas SiO2 (3 pav.). 3 pav. a) kvarcas, b) skaldytas kvarcas / Fig. 3. a) quartz, b) quartz rubble Gali būti su priemaišomis (Li, Na, Mg, Al, K, Ca, Ti, Fe), dujų, skysčių burbuliukais. Kietumo koeficientas – 7. Blizgumas – stiklo, lūžis kriaukliškas. Taisyklingų...
  9. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Lietuvos paviršiuje kvarcito aptinkama riedulių ir gargždo frakcijos sudėtyje. Dažniausiai randama paskutinio Nemuno ledyno iš Skandinavijos atneštų kvarcito gabalų. Uoliena yra gana kieta (koeficientas – 7) ir skali, mechaniškai atspari, mažai jautri kaitrai. Apgludintas kvarcitas dėl savo...
  10. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Uoliena yra sluoksniuotos struktūros, todėl lengviau skyla horizontalia kryptimi. Nuotrupų paviršius greitai dūla veikiamas trinties, todėl smiltainis tinka šlifuoti, galąsti ir kitaip panašiai apdirbti. Smiltainis – trapi uoliena, todėl jo nuoskalų briaunos ilgai neišlieka aštrios ir nėra...
  11. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Petrografinė uolienų apybraiža Smiltainis – nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, sudaryta iš 0,05–2 mm dydžio apzulintų ir aštriabriaunių uolienų ir mineralų grūdelių, sucementuotų molio, karbonatiniu, siliciniu, gipsiniu, geležies oksidų ar kitokiu cementu (1 pav.). 1 pav. a)...
  12. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Plokštė yra suvokiama kaip plokščia nuoskala, todėl riedulius ir apvalainukus, kuriais buvo šlifuojama, vadiname šlifuotuvais, nes iš veiksmažodžio gludinti bendraties lietuvių kalboje nėra išvesto įrankio pavadinimo. Šlifuotuvai suvokiami kaip pagal svorį galimi į ranką paimti įrankiai, o...
  13. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Kitas svarbus terminas, iki šiol dažniausiai archeologų vartotas „apvaliems akmenims“ apibūdinti, yra riedulys. Netikslu vartoti mažybinę formą rieduliukas, kuria vadinami apvalainukai – gargždo frakcijos natūraliai apsigludinę 10–100 mm skersmens apvalaini uolienų dariniai. Riedulys geologiškai...
  14. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Tyrimo metu kai kurių gyvenviečių radinių rinkiniuose pasitaikė vėlyvesniais laikais datuojamų netitnaginių uolienų radinių. Nuspręsta neanalizuoti neantropogeninės uolienų apdirbimo kilmės radinių (pvz., rastų suartuose sluoksniuose), ar uolienų, naudotų kaip konstrukcinių gyvenvietės įrenginių...
  15. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Upėtų 1 senovės gyvenvietėje (Telšių r., Varnių sen.) žvalgomieji tyrimai vykdyti 1992 m. Ištyrus 30 m2 perkasą-pjūvį ir 7 šurfus (po 1 m2), perartame kultūriniame sluoksnyje aptikta pavienių titnaginių radinių, skaldytų akmenų. Pagal radinių kompleksą gyvenvietė priskiriama vėlyvojo...
  16. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Šaltaliūnės 1 senovės gyvenvietė (Švenčionių r., Švenčionėlių sen.) aptikta tyrinėjant į Žeimeną griūvančius pilkapius. 1987–1989 m. V. Steponaitis, A. Girininkas, E. Šatavičius surinkto kelių šimtų titnago radinių kolekciją. 1990–1991 m. T. Ostrauskas ištyrė 164 m2. Kasinėjimų metu rasta daug...
  17. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Sudotos 3 senovės gyvenvietė (Švenčionių r., Švenčionėlių sen.) žvalgyta E. Šatavičiaus. 2002–2003 m. iškasti du šurfai (iš viso 0,5 m2). Aptikta titnaginių radinių. 2003 m. V. Semėnui tiriant Sudotos I pilkapyną, po vienu iš sampilų buvo aptiktas akmens amžiaus gyvenvietės horizontas. Jame buvo...
  18. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Peržvelgus netitnaginių uolienų radinius, aptikti 103 artefaktai: 3 šlifavimo plokščių fragmentai (2 smiltainio, 1 granito), 100 nuoskalų (52 proc. kvarcito, 19 proc. diabazo-bazalto, 9 proc. smiltainio, 5 proc. gneiso, 2 proc. granito, 8 proc. kitų uolienų). Sudotos 2 senovės gyvenvietė...
  19. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Peržiūrėjus netitnaginių uolienų radinių kolekciją, buvo aptikti 2 artefaktai: 1 kvarcinio smiltainio šlifavimo plokštės fragmentas, 1 nenustatytos uolienos tipo nuoskala. Rėkučių 2 senovės gyvenvietė (Švenčionių r., Švenčionėlių sen.) 2006–2007 m. tyrinėta E. Šatavičiaus. Ištirtas 80 m2...
  20. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Pasienių 1 senovės gyvenvietė (Vilniaus r., Zujūnų sen.) 1990–1997, 2001 m. tyrinėta E. Šatavičiaus. Buvo ištirtas 288 m2 plotas. Kultūriniame sluoksnyje ir įžemio viršuje aptikta daug titnaginio inventoriaus, kvarco, kvarcito ir kitų uolienų radinių (ruošinių, kirvio-kaplio tipo dirbinys...
Grįžti
Viršutinė Apatinė