• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    5 pav. Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios vargonai. G. Povilionio nuotr.
  2. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios vargonų šoninių sparnų (jie išliko nepilni) viršuje liepsnelės pailgėja ir išsišakoja tarsi besiskleidžiantys jaunų palmių lapai. Liepsnų liežuviai primena neišlikusius senuosius šios bažnyčios vargonų didžiųjų šoninių...
  3. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    4 pav. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios vargonai. G. Povilionio nuotr.
  4. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Kartais vargonų prospektų puošyba buvo atliekama ar baigiama vėliau nei instrumentas, todėl vargonų datavime galimos paklaidos, jei būtų remiamasi drožinių stiliaus laikmečiu. Pavyzdžiui, istoriniuose šaltiniuose apie Linkuvos bažnyčios vargonus teigiama, kad „1774 m. drožėjui Antanui...
  5. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Vėlyvojo baroko ir rokoko laikotarpio vargonų prospektų puošyba (1765–1790 m.) Vienų seniausių Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos išlikusių vargonų Vilniaus Bernardinų bažnyčioje (1764–1766) rokokiniai drožinėti papuošimai XVIII a. vidurio šios bažnyčios dokumente lenkų kalba...
  6. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Gausiausia dalis Lietuvoje išlikusių vargonų prospektų priskiriama Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai; jie sukurti XVIII a. 7-ajame dešimtmetyje – XIX a. pradžioje. Nustatytos šių vargonų prospektų puošybos tendencijos: XVIII a. 7–8-ojo dešimtmečio prospektų išdailose išryškėja...
  7. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    3 pav. Linkuvos bažnyčios vargonai. G. Povilionio nuotr. Ankstyvuose Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos didžiųjų vargonų prospektuose Dovydo figūra buvo įkomponuojama vidurinio bokšto viršuje (Linkuvos, Vilniaus Bernardinų, Vilniaus Arkikatedros vargonuose; žr. 2–3 pav.), vėliau...
  8. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    1 pav. Tytuvėnų bažnyčios vargonai. G. Povilionio nuotr. 2 pav. Vilniaus Bernardinų bažnyčios vargonai. G. Povilionio nuotr.
  9. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Nors rokokas vargonų mene, kaip ir kitose taikomosios dailės srityse, Lietuvoje plačiausiai reiškėsi XVIII a. II pusėje, tačiau atokių vietovių bažnyčiose rokokinė ornamentika buvo dažna iki XIX a. vidurio. Pereinamuoju iš baroko į klasicizmą laikotarpiu vargonų prospektų struktūroje ir...
  10. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Tyrimo problema ir aktualumas Lietuvoje išlikę vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus vargonų prospektai, kaip ir bažnyčių altoriai, sakyklos ar kiti bažnyčios interjero elementai, buvo puošiami ornamentuotais medžio drožiniais. XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Lietuvos bažnyčių vargonų...
  11. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida

    Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama XVIII a. II pusės – XIX a. pradžios Vilniaus vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų puošybos raida, aktualizuojamas ir grindžiamas šios mokyklos vargonų puošybos unikalumo klausimas. Straipsnyje siekiama susisteminti Lietuvos barokinių ir rokokinių vargonų...
    • Girėnas Povilionis
    • Tema
    • budslavas lietuvos barokiniai vargonai lietuvos klasicistiniai vargonai medžio drožyba mikalojus jansonas nicolaus jantzon ornamentika troškūnai tytuvėnai vargonų prospektai vėlyvasis barokas vilniaus vargondirbystės mokykla vilnius
    • Tęsiniai: 30
    • Temynas: H 003 menotyra
  12. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Late Baroque Organ-Building in Lithuania: Masters’ Origin and Spread of the Craft Summary. The numerous surviving late baroque organs in Lithuania come from the period of the late 18 – early 19 c. Most of them were made by organ-builders who lived in Vilnius and by Lithuanian masters related to...
  13. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Šaltiniai ir literatūra 1716 m. „Organ reparował Pan Oreneusz [? Ireneusz?] Guldynski z Kurlandyi, za co wypłacono Tynf. 4300 [? ar 4500]”, Biblioteka Uniwersytetu Jagiellońskiego, f. 85v. Alsėdžių bažnyčios 1764–1858 m. išlaidos, Alsėdžių parapinės bažnyčios archyvas, lapai nenumeruoti...
  14. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Iš Rytprūsių kilęs ir Tukume (Kuršas) dirbtuvę turėjęs meistras Theodoras Tiedemannas 1804 m. pastatė 6 registrų Kaimelio (Kidulių seniūnija) bažnyčios vargonusĮrašas vargonų oro skirstymo dėžės viduje: An[n]o 1804 den [z]8ten Septemb. ist/ diese Orgel von den Orgelbauer/ Theodor. Tiedemann...
  15. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Kretingos liuteronų bažnyčioje išliko Karaliaučiaus meistro Johanno Preusso 8 balsų vargonai, sukurti 1785 m.Įrašai ant registro Principal 4’ tono C vamzdžio: Wunsch / [erfült?]Meister Johan[n] Preuss / König 1785 / Für [die] Kirche Werden; Wird von den / Org (?) Joh Scherwatt (?) / …/ in Werden...
  16. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Žinoma, kad vokiečių kilmės vargonų meistras Paulius Froelichas (Frölich, Frelich Paweł, 1720–1775), turėjęs dirbtuvę Fromborge, PrūsijojeŽr. Werner Renkewitz, Jan Janca, Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und West-Preussen 1633 bis 1944, S. 150, 297–298., o nuo 1759 m. iki mirties gyvenęs...
  17. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    XVIII–XIX a. pradžioje Lietuvoje dirbę meistrai, nepriskirtini Vilniaus mokyklos arealui Greta žinomų ir mažai žinomų Vilniaus meistrų istoriografijoje ir archyviniuose šaltiniuose kartais minimi kitų LDK miestų, taip pat Lenkijos, Rytų Prūsijos ar Kuršo meistrai, tačiau XVII–XVIII a. jie dažnai...
  18. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    XIX a. pradžioje Žemaitijoje buvo gerai žinomas vietinis meistras Józefas Wojciulewiczius (Juozapas Vaiciulevičius). Pagal sutartį jis 1806 m. pastatė 12 balsų vargonus Švėkšnos bažnyčiojeŽr. Švėkšnos parapijos dokumentai, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 456, l. 245v, 246v, (Liudo Jovaišos nuoroda)...
  19. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Tik pavieniai faktai žinomi ir apie toliau aptariamus Vilniaus vargonų meistrus: XVIII a. pabaigoje Vilniaus miestiečio teises priėmė meistras Antoni SzulkiAgniaus Urbanavičiaus informacija.; 1794 m. Vilniuje imperatorei prisiekė meistras Jakubas BohdanowicziusŽr. Mindaugas Paknys, „Vargonų...
  20. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Iš vietinių meistrų verta paminėti 1730–1740 m. Vilniaus bernardinų vienuolį meistrą Józefą Olszyńskį (Orszyński, Olšynskis). 1737 m. jis remontavo Vilniaus Bernardinų bažnyčios didžiuosius vargonusŽr. Chronologia erectionis et fundatiotis conventus et custodiae Vilnensis ADS, p. 169., taip pat...
Grįžti
Viršutinė Apatinė