• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Tačiau kodėl pirmieji išminčiai renkasi, anot Platono, „orą, eterį, vandenį ir daugybę kitų keistų dalykų“? Matyt, ne todėl, kad vanduo ar oras yra materialus pradas, kažkaip metafiziškai suvienijantis visą kosmo įvairovę. Norint taip gremėzdiškai pamąstyti, reikia prieš tai daugybę...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi ar tokį pradą nuspėjęs, raktą kosmo prigimčiai pritaikęs išminčius netaiko į dievusPlg. „Štai šitą dailią tvarką, visų tą pačią, nei kas iš dievų, nei kas iš žmonių sukūrė, bet buvo ji amžinai ir bus – amžinai gyva ugnis, pagal saiką įsižiebianti ir pagal saiką užgęstanti“ (Ten pat, fr...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Sinkretiškai mąstantis žmogus turėtų būti visiškai paniręs sinkretiniame veikime, taigi turėtų įsisąmoninti savo dalyvavimą tame veikime kaip jį užvaldžiusią anonimišką galią, verčiančią jį daryti apibrėžtus veiksmus. Taigi ir filosofavimo vyksmą išjudinančią jėgą jam derėtų įsisąmoninti kaip jį...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Ar orientacija į grožį nėra pirmųjų išminčių rastas būdas pajungti jiems nepriimtiną, tačiau ir niekaip neišnaikinamą sinkretinio mąstymo klodą filosofavimo siekiams? Patys pirmieji filosofai išreikštai apie grožį kaip filosofavimą normuojančią vertybę tikrai nešneka. Tačiau jie beveik nešneka...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Todėl pirmieji išminčiai filosofuoja dar akivaizdžiai sinkretiškai, t. y. ne kaip koks Descartes, ant šiltos krosnies išsidrėbęs, manipuliuoja išgrynintos cogitans erdvės loginiais konstruktais, o kaip nurodo Hėrakleitas, (viešai) kalba ir elgiasi. Pirmųjų antikos filosofų kalbėjimo...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Sinkretiškai mąstantis žmogus kalba kur kas talpesniais žodžiais negu mes, ir pažinimo kaip atsiminimo sampratoje, matyt, įvertinami bent du mums jau analitiškai atsiskyrę grįžimo veiksmo aspektai, t. y. kad tas veiksmas yra mintinio pobūdžio ir kad juo siekiama įveikti pirminę netektį...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Dalykiškai tiesa (ἀληθεια) antikos filosofijoje tapatinama su tikrove ir ši samprata, įvairiais atgarsiais aidėdama per visą filosofijos tradiciją, pasiekia net mūsų laikus. Ar tiesos kaip tikrovės siekis nerezonuoja su refleksijos išprovokuotu grįžimo judesiu? Ar refleksijos sukelta...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Anonimiškos prigimties antikos žmogus tapdamas filosofu laipsniškai persiima kosmologiniame filosofavime susiklostančiais mąstomaisiais turiniais ir juos steigiančiomis vertybėmisAr ne tokį gyvenimo būdą numano aristoteliškoji βίος θεωρητικός sąvoka (Aristotelis, Politika, 1324a27)?. Tie...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Kad ir kaip būtų, nuaidėjus pirmajam universaliam teiginiui, antikos filosofijoje ima dominuoti kosmologiniai samprotavimai, o, matyt, juos išprovokavusios moralizuojančios ištaros jei dar ir šmėkšteli pirmųjų filosofų mąstyme, tai tik kaip su tais viršų imančiais kosmologiniais samprotavimais...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Refleksijoje vis ryškėjantys bei antikos žmogų apibrėžiantys dėmenys – logas ir kosmas – palaipsniui turėtų imti viršų ir tarsi iš užkulisių turėtų pradėti diktuoti anonimiškam antikos filosofui jo mąstymo scenovaizdžio temas, šio mąstymo būdus ir pagrečiui išskliausti jo kasdienio gyvenimo...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Anonimiška antikos žmogaus prigimtis turėtų būti „laidi“ jį apibrėžiančių dviejų esačių – konkretaus sinkretinio (kosmo) ir abstraktaus teorinio (logo) mąstymų – sąšaukai, kuri anksčiau ar vėliau ir realizuotųsi abiem pusėms rezonuojančiu ir jas susiejančiu totalios sintezės judesiu – pirmuoju...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Mes jau puikiai žinome, kad ta teritorija, ta žemė yra ne kas kita, o teorinis mąstymas, kurį antikos mąstytojai dėl jau aptartų sinkretinių mąstymo įpročių dar ilgai tapatina su jo reiškimosi išoriškuoju profiliu – iš pradžių su kalbėjimu, o filosofijai palaipsniui įsitvirtinant rašte – jau ir...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi ir kompensuojantis grįžimo siekis turėtų klostytis visiškai konkrečiai, t. y. kaip siekis integruotis į konkrečią gyvenimo kosme vietą. Filosofijos istorikai, kalbėdami apie antikos filosofiją, kaip jos priešistorę mini septynių išminčių laikotarpį. Ar šių išminčių kartojami gyvenimo...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Sinkretiškai mąstantis žmogus neturėtų skirti ženklo ir mąstomojo turinio, taigi mąstymo veiksmus (teiginius) turėtų tapatinti su jų išore, t. y. kalbėjimu. Todėl filosofavimas kaip grįžimas į kosmą turėtų prasidėti kaip sinkretinis, t. y. nuo veikimo neatsiskyręs, kalbėjimas. Turiningai...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Ir kaip jis iš tokios nelaimės gelbėtųsiAr atsitiktinai Platonas Puotoje, aptardamas filosofavimą kaip meilės inspiruojamą veiklą, tos veiklos siekį formuluoja pavartodamas žodį gelbėtis: „Mat mirtinga būtybė visuomet gelbstisi (σῴζεται) šitokiu būdu: nelieka niekada visai ta pati, kaip...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Iki tol sinkretinio mąstymo vidujybėje visiškai panirusiam antikos žmogui tai būtų visiškai naujas potyris, kurį būtų galima nusakyti kaip egzistencinę katastrofąŠi situacija kaip egzistencinė problema tegali būti įsisąmoninta tik legitimavus ego. Tačiau paties Descartes’o filosofijoje jokių...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Akivaizdu, kad tokį „aš“ steigia ir visiškai valdo konkretūs mąstymo ir išgyvenimų turiniai ir tokiam „aš“ neturėtų kilti mintis apie jokią laisvę. Jei mėgintume nusakyti jo savimonę, tai ji, matyt, turėtų sutapti su visiško prisirišimo prie tų turinių ir priklausomybės nuo jų pajauta. Juk be tų...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Dar sykį reflektavęs šią susidvejinimo situaciją („Pažink save!“ juk provokuoja rekursyviniam veiksmui!), nūdienos žmogus tą reflesijos metu pasirodantį ego ir aptiktų, taigi kartu su Descartes’u galėtų konstatuoti: cogito ergo sum. Ši jau gerokai nunešiota frazė jam atskleistų visišką jo...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Visi pirmieji išminčiai ir jais tarsi sekdami Sokratas ir Platonas kažkodėl vis kartoja imperatyvą „Pažink save!“Plg. „Aš tokiems dalykams (tradiciniams mitologiniams samprotavimams – S. J.) laisvalaikio visiškai neturiu. O priežastis, brangusis, štai kokia: vis dar niekaip neįstengiu – pagal...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Jei pirmiesiems išminčiams net neduota apskritai apmąstyti to, nuo ko ir prasideda jų filosofinė veiklą, t. y. neduota apmąstyti jų moralizuojančios elgsenosPirmieji filosofai negali nepastebėti dorinės elgsenos svarbos jų gyvenime, todėl ta elgsena vis pakliūva į reflektuojančio filosofinio...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė