• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Nesunku nuspėti, kad tokio santykio precedentą Platonas aptinka pirminėse teorinio mąstymo apraiškose – geometrijoje ir aritmetikoje. Mat šios disciplinos, net jas pradėjus plėtoti teoriškai, vis dar išlieka ir kaip taikomojo mąstymo apraiškos. Pavyzdžiui, geometrija Egipte radosi siekiant...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Kadangi turinio nevisavertiškumo konstatavimas jau numano visavertį turinį ir provokuoja mintį apie jo įgijimą, tai šį tarsi savaiminį rekonstrukcinį judesį Platonas sieja su žmogui irgi tarsi savaiminiu atsiminimo veiksmuPlg. „Ar sutinkate ir su tuo, kad jei žinojimas atsiranda tam tikru būdu...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Kadangi rekonstruojant šį ryšį pagrečiui siekiama eliminuoti grėsmes, kurias sielai galbūt kelia kūno anihiliavimas, tai iškyla būtinumas pagrįsti sielos autonomiškumą kūno atžvilgiu. Dėl šios aplinkybės ryšio tarp sielos ir būties teorinis artikuliavimas net keturiais galimais aspektais Faidone...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Įsižiūrėjus į sofistų ir Sokrato polemikoje išryškėjusį žmogaus (sielos kaip mąstymo subjekto) prieštaringai dvilypį būdą ir jau žvelgiant į filosofavimo siekio perspektyvą, buvo galima be vargo konstatuoti, kad tik su dorybe sietinas sielos aspektas yra giminingas teisingumu pamatuotai būčiai...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Jei šis visumiškas, arba sinoptinis, mąstymas numato vien dalyką, tai jo numanomas subjektas neišvengiamai turi likti šešėlyje. Jei besiplečiant refleksijai jis visgi ištraukiamas į mąstymo šviesą, tai į jį tegali būti žvelgiama vien kaip į ontologizuotai traktuojamo dalyko atplaišą, t. y. kaip...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Nors Platonas apie dalyvavimą užsimena ne viename dialoge, tačiau pirmą kartą solidžiau apie tai prabyla FaidoneŽr. Platonas, Faidonas, 1999.. Antrasis šio dialogo pavadinimas skelbia, kad šis dialogas yra apie sielą, o jame galima aptikti net kelis sielos nemirtingumo įrodymus. Visgi šio...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Bene drastiškiausiai abu filosofus išskiria jų požiūris į dalyvavimo (μέθεξις) sąvoką. Platonui ši sąvoka itin svarbi, ir jis ne tik vienaip ar kitaip ją eksploatuoja įvairiuose savo dialoguose, bet, regis, kaip tik jos prielaidų artikuliavimui paskiria analitiškiausią ir nepaisant to bene...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Parmenidui savo poemoje „Apie prigimtį“ deklaravus ontologinį filosofavimo siekį, paskesnei filosofijai šis siekis ilgam tampa jos plėtotės magistraline kryptimi. Šią probleminę sritį kaip pirmąją filosofiją arba kaip filosofavimą vainikuojančią samprotavimų sritį įtvirtina ir savo milžinišku...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Aristotelis vs. Platonas: „μέθεξις“ sąvokos kritika

    Santrauka. Straipsnyje mėginama aptarti Platono filosofijos aristoteliškos kritikos prielaidas ir prasmę. Tyrimas fokusuojamas ties Platonui ypač svarbia, tačiau Aristotelio visiškai nureikšminta dalyvavimo (μέθεξις) sąvoka. Tarus, kad radikaliai skirtingus iškiliųjų klasikų požiūrius turėjo...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Heraclitus and Parmenides: The Backstage of the Problem of Being Summary. Traditionally, Parmenides is opposed to Heraclitus. The former introduced the concept of being that was unchangeable in all aspects, while the latter in many of his sophisticated aphorisms advocated the changefulness of...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Literatūra DK = Diels, Hermann; Walther Kranz, Die Fragmente der Vorsokratiker griechisch und deutsch, 6 Aufl., hg. von Walther Kranz, Bd. I–III, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung, 1951–1952. Platonas, Valstybė, iš senosios graikų kalbos vertė Jonas Dumčius, Vilnius: Margi raštai, 2014.
  12. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Nors ir gana akivaizdus ryšys tarp abiejų klasikų jiems inicijuojant filosofijoje ontologinę problematiką ir jos pirminius sprendimus, tačiau filosofijos tradicijoje vis tik šios pamatinės problemos įsisąmoninimo ir sprendimo laurai atiduodami Parmenidui. Užuot svarstę, kodėl taip nutiko ir...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Bet nepameskime kelio dėl šio takelio, kad ir koks jis būtų svarbus, bet dar pasvarstykime apie parmenidiškąjį τ‘ ἐὸν, t. y. esantį. Jei tai pagal egzistencinės problemos numanomą intenciją lokalizuotas ir teoriškai dekonstruotas dievas, tai antikoje jis turėtų įkūnyti kokią nors vertybę. Todėl...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Pradėkime šio samprotavimo analizę nuo jo antrosios dalies, kuri, regis, grindžia imperatyviai formuluojamą išvadą. Vargu ar būtų korektiška manyti, kad paskutinė šios dalies frazė nieko nėra dalykiškai mąstančioje antikoje būtų tuščia tautologija. Juk net mes, kasdienybėje daug nesukdami galvų...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Nūdieniškai, t. y. podekartiškai samprotaujant, šios problemos sprendimas būtų labai paprastas: trilypėje tikrovės struktūroje reikėtų tapatintis vien su amžinai esančiu logu. Tačiau kaip tai galėtų padaryti sinoptinio mąstymo numanomas subjektas, jei jis, būdamas trilypės tikrovės atplaiša...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Argi ne šią kosmo struktūrą analitiškai nuskaidrina ir, atsižvelgdamas į jam specifines filosofavimo aplinkybes, patikslina Platonas savąja (ontognoseologine) linijos analogija„Dabar keturioms linijos atkarpoms priskirk keturias sielos būsenas – aukščiausioji pakopa yra tiesioginis supratimas...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Akivaizdu, kad Hėrakleitas to paties matu jau brėžia skirtį sinoptiniame dalyke ir atriboja tokiu matu neartikuliuojamą jo dalį nuo tame pat dalyke rekonstruotos amžinai esančios, t. y. tapatybe disponuojančios dalies. Jei numanomas mąstymo subjektas visiškai pamatuotas dalyku, tai Hėrakleito...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Jei Hėrakleitas savo aforizmuose apie jusliškai patiriamos realybės beperstojį kitimą vis mini ir to paties matą, tai, matyt, ne šiaip konstatuoja patį kitimą, o veikiau mėgina atkreipti dėmesį į to dalykinio mąstymo, kuriame pirmiausia žmogus save aptinka, teorinio artikuliavimo problemiškumą...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    O grįžtant prie filosofavimo tvaną išjudinusio pirmojo teiginio, argi šis visko tapatinimo su vienu judesys pagrečiui neapnuogina to mato, pagal kurį funkcionuoja refleksijoje įsisteigęs teorinis mąstymas? Argi to paties mato nenumano teiginys „panašus pažįstamas panašiu“, kuriuo ankstyvieji...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Hėrakleitas ir Parmenidas: būties problemos užkulisiai

    Bendrais bruožais aptarus dalyką, kurį galimai mėgina temizuoti filosofavimas kaip teorinis mąstymas, jau būtų galima detaliau pasamprotauti, o kaipgi konkrečiai filosofavimas galėtų asimiliuoti šį dalyką ir kokie (re)konstruktai galėtų rastis šiame procese? Jei sieti filosofavimą su tuo...
Grįžti
Viršutinė Apatinė