• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Valdybos vadovo (juo buvo architektai-paveldosaugininkai: 1963–1979 m. J. Glemža, 1979–1990 m. Emundas Misiulis) pavaduotoju muziejų reikalams pastoviai kelis dešimtmečius dirbo istorikas Stasys Čipkus. Jam talkino vienas specialistas (vedantysis inspektorius), kurie toliau sąlygiškai...
  2. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    XX a. septintajame dešimtmetyje, pasak GlemžosŽr. Jonas Glemža, Povilas Jakučionis, Paminklosaugos raida Lietuvoje: Lietuvos kultūros paveldo restauravimo institucijų 50-mečio konferencijos medžiaga, p. 5., LTSR kultūros ministerija, disponavo paminklosaugos Lietuvoje valdymu, sudariusi...
  3. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Sovietų valdžia ypač sureikšmino krašto / kraštotyros muziejų vaidmenį. 1947 m. buvo paskeltas specialus Kraštotyros muziejų įstatymas. Šiems muziejams buvo skirti du pagrindiniai uždaviniai: atlikti tarybinio muziejaus ideologizuotą misiją, dalyvauti ideologijos sklaidoje ir masiniame švietime...
  4. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    LTSR muziejų tinklo valdymo sistema 1949 m. Schemą sudarė Nastazija Keršytė, remdamasi pažyma apie LTSR muziejus 1949–1950 m.Žr. Справка о положении музеев в Литовской ССР, 1949–1950 г., l. 1. Tarp 23 muziejų, pavaldžių MSPS, 18 buvo kraštotyros. Meno reikalų valdybos prie LTSR MT žinioje – 2...
  5. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    3.2. Muziejų valdymas sovietinėje Lietuvoje 1944–1990 m.: bendrieji sovietiniai centralizavimo ir ideologizavimo stereotipai Sovietų Lietuvoje 1944–1990 m. muziejų ir paveldo valdymas aljansinis, jo valstybinis ir visuomeninis moduliai formuoti atsižvelgus į TSRS centrinių kultūros paveldo...
  6. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Nuo 1940 m. liepos 21 dienos KPAĮ sudarytų 14 komisijų-brigadų (kiekvienoje po 2–3 KPAĮ įgaliotinius: darbuotojus, muziejininkus, dailininkus, piešimo ir kitų dalykų mokytojus, kurių įgaliojimus aprobavo ŠLK ir NKVD, pradėjo kultūros vertybių registravimą nacionalizuotuose dvaruose 13 apygardų...
  7. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Muziejų teisė, valdymo strategijos sovietų Lietuvoje. Schemą sudarė Nastazija Keršytė 1940 m. liepos 25 d. LTSR valdžiai paskelbus Kultūros paminklų apsaugos įstatymą, KPAĮ nors dar išlikdama iki 1941 m. balandžio 1 d. KVKM struktūroje, neturėdama savo antspaudo, blankų raštams, atskiro nuo...
  8. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    3.1. Muziejų valdymas pirmosios sovietų okupacijos metais Pirmosios sovietų okupacijos laiku Lietuvoje bandė prižiūrėti muziejus Lituanistikos institutas, (LI, Antano Smetonos Lituanistikos institutas, įsteigtas 1938 m.), o vėliau, LTSR Mokslų akademija, įkurta 1941 m. sausio 16 dieną LI...
  9. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    1940 m. Lietuvos švietimo ministerija performavo VDKM rengtą Istorijos, kraštotyros ir meno muziejams steigti bei tvarkyti įstatymo projektą į Viešųjų muziejų įstatymą, sugriežtino valstybinių ir liberalizavo nevalstybinių muziejų reglamentus: valstybiniai muziejai steigiami ir likviduojami...
  10. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Galaunė muziejų tinklo reikšmę grindė kaip muziejų politikos dalyką, muziejų poreikio bei tapatumo išraišką. Tinklas, pasak jo, reikalingas, kad „kiekvienas muziejus, anksčiau atsiradęs ar besikuriantis, būtų tinkamas tam tikros apylinkės Lietuvos praeities paminklų rinkėjas, globėjas ir...
  11. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    1937 m. VDKM Etnografijos skyriaus vedėjas Antanas Rūkštelė buvo išsiųstas į provinciją, kad objektyviai įvertintų muziejų būklę, veiklą. Norėta motyvuotai teikti muziejams finansinę ir metodinę paramą. VDKM rėmė tik provincijos visuomeninius kraštotyros, vietos muziejus, tą patį darė ir vietos...
  12. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Nuo 1939 m. VDKM, jo įgaliotinis kultūros vertybių apsaugai Vilniaus krašte Povilas Karazija kartu su Atstovo Vilniaus kraštui prie Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos įstaiga (jos vadovu Antanu Juška) rūpinosi skubiai spręsti paveldo apsaugos situacijos Vilniaus krašte svarbiausias...
  13. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    VDKM, kritikavęs VAK dėl neveiklumo, pats susidūrė su neįveikiamomis paveldo priežiūros kliūtimis. Jo pastangos, pasak Viktoro Kuprevičiaus, „išgelbėti nuo sugriuvimo galutinio Gelgaudų ir Kauno pilis arba bent dalinai sulaikyti Raudonės pilies nykimui buvo tik lašas jūroje“Nastazija Keršytė...
  14. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    2.2. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus: centralizuoto muziejų tinklo valdymo planai 1936 m. spalio 22 dieną paskelbtas LR Seimo VDM įstatymas bei 1937 m. švietimo ministro patvirtintas VDKM statutas panaikino VAK įstatymą ir ją pačią. VDKM, kuriam vadovavo Galaunė, tapo valstybine centrine...
  15. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    1935 m. rugsėjo 28–29 dienomis vykusio III muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimo, organizuoto „Aušros“ muziejaus su Šiaulių krašto draugija, dalyviai aštriai kritikavo SPAR. Buvo siūloma, kad paveldą, muziejus valdytų turinti mokslo ir visuomeninę reprezentacijas struktūra. SPAR...
  16. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    SPAR, kaip anksčiau VAK, nesistemingai teikė nežymias muziejams medžiagiškas (finansines) ir morališkas (metodines) paramas. Tik 1932 m. buvo suorganizuoti kursai muziejų vadovams, kuriuose mokyta, kaip tvarkyti, inventorinti muziejines vertybes. SPAR finansiškai muziejus rėmė mažai. 1934 m...
  17. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    VAK muziejų valdymo / priežiūros nesuaktualino. Jos prioritetai – paveldo teisė, apskaita ir priežiūra. Tačiau kultūros paveldo apsaugos įstatymas, rengtas nuo trečio dešimtmečio, remiantis Vakarų paveldo teisės patirtimis, buvo vis tobulintas ir nepriimtasŽr. Nastazija Keršytė, „Paminklų globos...
  18. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    2. Muziejų valdymo Lietuvoje 1918–1940 m. bruožai 2.1. Valstybės archeologijos komisija: muziejų priežiūros aspektai 1918 m. Lietuva, tapusi nepriklausoma Respublika, siekė krašto paveldo globą traktuoti kaip valstybės politikai, tautinių naratyvų, ideologijos formavimui ir sklaidai svarbų...
  19. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Po 1863–1864 m. sukilimo numalšinimo Lietuvoje carinė administracija, proteguodama valstybinę paveldo organizaciją, formavo buvusio Vilniaus universiteto patalpose valstybinių paveldo įstaigų: Centrinis valstybės archyvas (CVA / Vilniaus senųjų aktų archyvas, 1852), kuris, saugojo, pasak jo...
  20. Nastazija Keršytė

    Studija Muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties

    Muziejų valdymo sistemos Lietuvoje 1919–1940 m. Schemą sudarė Nastazija Keršytė Muziejų teisė, strategijos Lietuvoje 1919–1940 m. Schemą sudarė Nastazija Keršytė
Grįžti
Viršutinė Apatinė