• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    The Development of Social Organization in Dubingiai Microregion in the 1st – the Middle of the 16th Century: A Theoretical Model Summary. The study presents the results of social organization change. Based on I. Prigogine’s systems theory and theories of social capital, a general theoretical...
  2. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Literatūra Aleksandravičius, Egidijus; Antanas Kulakauskas, „Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija“, Darbai ir dienos, 2001, t. 28, p. 7–31. Ant Šatrijos kalno Joninių naktį raganos renkasi, BsTB 12 203-13, Vilnius: Aruodai, 2003–2013. Beresnevičius, Gintaras, Baltų...
  3. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    4. Trečiuoju laikotarpiu (XI–XIII, XVI a.) toliau vyko turtinės diferenciacijos ir ja grįstos socialinės diferenciacijos procesai, formavosi LDK viduramžių feodalinė visuomenė. Tačiau, skirtingai nuo feodalizacijos procesų krikščioniškoje Vakarų Europoje, besiformuojančioje LDK valstybės erdvėje...
  4. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    3. Antruoju laikotarpiu (II–IV, XI–XIII a.) pasikeitęs ekonominis gyvenimas sudarė sąlygas iškilti monogaminei šeimai kaip savarankiškam ekonominiam bei socialiniam vienetui, padidino pardavimui skirtos produkcijos kiekį ir sukūrė prielaidas individualiai privatinei žemės nuosavybei. Tai sudarė...
  5. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    2. Pirmuoju laikotarpiu (I–II, IV a.) Dubingių mikroregione vyravusi ūkinės veiklos struktūra skatino visus bendruomenės narius veikti kartu, bendruomenės buvo nedidelės, pakankamai mobilios ir išsibarsčiusios dideliuose plotuose, skirtingų bendruomenės narių (grupių) socialinė diferenciacija...
  6. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Išvados 1. Remiantis požiūriu, kad populiacijos dydis yra vienas svarbiausių socialinės sistemos parametrų, straipsnyje modeliuojamo visuomenės raidos proceso atskaitos tašku pasirinktas gyventojų skaičius (populiacijos dydis), o socialinės organizacijos raidos stimuliuojančia jėga pripažįstamas...
  7. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Trečiuoju laikotarpiu turėjo nusistovėti ir specifiniai LDK senjoro ir vasalo santykiai, kai senjoro žeme tampa ne tik ta, kuri priklauso jo šeimai (tėvonija) ar dirbama jo valstiečių, bet ir ta, kurią valdo jo vasalai. Tokius pakeitimus bandė įvesti Mindaugas, o natūraliai jie turėjo įvykti...
  8. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Socialinės organizacijos požiūriu trečiuoju laikotarpiu LDK išgyveno ilgą intensyvios evoliucijos laikotarpį nuo ankstyvosios valstybės XIII a. iki brandžios viduramžių valstybės XVI a., nuo asmeniniais „tėvo ir sūnaus“ ryšiais grįstos žemėvaldos iki teritorijos kaip topografinio vieneto su...
  9. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Tokiam valdančiojo elito „nesupratingumui“ įtaką galėjo padaryti santykinai nedidelė „Mindaugo Lietuvos“ kultūrinė ir tautinė įvairovė bei krikščionybės kaip universalių „socialinių klijų“ būsimoje daugiatautėje imperijoje nesuvokimasMindaugo krikšto poveikis baltiškai pasaulėžiūrai nėra plačiau...
  10. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Asmeninių ryšių ir socialinių interakcijų specifika suformuoja trečiajam laikotarpiui būdingą visuomenės tinklaveiką, kurios svarbiausi bendrieji požymiai buvo asmeninių ir grupių ryšių bei socialinių interakcijų „globalėjimas“, bendruomenių uždarumo mažėjimas ir įvairovės augimas. Kaip ir...
  11. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Pasikeitusį globalių asmeninių ryšių pobūdį rodo tai, kad šiuo laikotarpiu lietuviški asmenvardžiai atsiranda rusėniškuose ir lotyniškuose rašytiniuose šaltiniuose. Tai reikštų, kad besiformuojančios LDK valdantysis elitas kaimynų suvokiamas jau ne kaip abstraktūs „barbarai“, bet kaip konkretūs...
  12. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Socialinės interakcijos bendruomenės viduje turėjo išlikti panašios kaip ir antruoju laikotarpiu. Trečiuoju laikotarpiu daugiausia pastebimas socialinių interakcijų tarp skirtingų bendruomenių intensyvėjimas ir valdančiojo elito „globalių“ socialinių interakcijų sustiprėjimas. Socialinės...
  13. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Šiame bendrame visuomenės raidos kontekste bendruomenės viduje svarbiausi turėjo būti grupių (šeimų) ir asmeniniai horizontalūs ryšiai. Dėl pagoniškos pasaulėžiūros tolerancijos ir besiformuojančios valstybės daugiakultūriškumo horizontalūs ryšiai (ypač aukštesniųjų socialinių sluoksnių) turėjo...
  14. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Mažinant atskirtį svarbų vaidmenį atliko trilaukė sėjomaina, kuri dėl efektyvesnio ūkininkavimo bei naujų žemės ūkio kultūrų ir technologijų sukūrė gerokai didesnes pridedamąsias vertes nei dvilaukė sėjomaina. Tai sąlygojo pakankamai stipraus kaimiško žemdirbių „vidurinio sluoksnio“...
  15. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Dėl pagonybei būdingos ciklinės (ne linijinės) laiko sampratos „ankstyvųjų laikų giminės ne tik neturėjo paveldimų vardų, bet ir ilgesnės giminės tradicijos, genealoginio pasakojimo“Ten pat, p. 242–243.. Ciklinis laikas skatino horizontalųjį, o ne linijinį laike ištęstą giminystės suvokimą, ne...
  16. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Galime manyti, kad XIV–XV a. „atkirtis“ reiškė ne tiek įsiveržusios priešo kariuomenės sustabdymą ar sunaikinimą paties įsiveržimo metu, kiek plėšikišką žygį į priešo teritoriją ar kitas žemes ateityje, siekiant atkurti pirmojo žygio metu sunaikintus resursus. Juk paradoksalu, kad, pavyzdžiui...
  17. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Socialinės organizacijos raida trečiuoju laikotarpiu (XI–XIII, XVI a.) Trečiuoju laikotarpiu toliau vyko turtinės diferenciacijos ir ja grįstos socialinės diferenciacijos procesai, formavosi LDK viduramžių feodalinė visuomenė. Tačiau, skirtingai nuo feodalizacijos procesų krikščioniškoje Vakarų...
  18. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Panašūs procesai fiksuoti Suomijoje atliktuose tyrimuose: pastebėta tendencija, kad mažiau žemdirbystei tinkamuose regionuose skirtingų visuomenės grupių socialinė atskirtis XVI–XVII a. buvusi didesnė nei žemdirbystei palankiuose regionuoseŽr. Ilkka Nummela, “Regional Inequality,” p. 338–341...
  19. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Šiuo požiūriu „iš kažkur“ atsiradę „svetimieji“ turėjo būti įtartini ir pasitikėjimo jais lygmuo – menkesnis. Tai kėlė aiškią grėsmę socialinio kapitalo kūrimui bendruomenėje ir bendruomenės nariams reikėjo naujų socialinių „klijų“, kurie ne tik padidintų pasitikėjimą kraujo giminyste ir...
  20. Rimvydas Laužikas

    Studija Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

    Platesniame kultūriniame kontekste pilkapių kultūros ir kūnų deginimo papročio išplitimą antrojo laikotarpio Rytų Lietuvoje galime traktuoti kaip esminį pasaulėžiūros pasikeitimą, kurį galėjo lemti išorės poveikio ir / ar bendruomenės socialinės organizacijos kaita. III–IV a. Rytų Lietuvos...
Grįžti
Viršutinė Apatinė