3. Pasaulyje klostosi moksliniais gerovės tyrimais grindžiama nauja viešojo valdymo ideologija, kurios šalininkų požiūriu, visuomenės pažangos, o kartu ir valdymo esminis tikslas turėtų būti laimė. Vyriausybėms siūloma pakeisti politiką, orientuojant į žmonių laimę visus politikos ciklus bei priemones. Didžiausią dėmesį laimės politikoje patariama sutelkti į šeimą, emocinę visuomenės sveikatą, bendruomenių stiprinimą, užimtumą ir pajamas, gerovės matavimus bei socialinių mokslų plėtrą.
4. Prasidėjusį globalų viešosios politikos persiorientavimą į naują gerovės sampratą paspartino 2007 m. tarptautinė iniciatyva „Beyond GDP“, plačioje ekspertų diskusijoje iškėlusi klausimą, kokie turėtų būti pažangos rodikliai ir kaip juos įtraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą.
5. Europos Sąjungos politika skatina ES šalių vyriausybes ir socialinių mokslų tyrėjus papildyti vykdomas plėtros strategijas, nusistatant ne vien ekonominius prioritetus. Svarią pagalbą reformų šalininkams suteikė Prancūzijos prezidento N. Sarkozy sudarytos komisijos ataskaita (Stiglitzo ataskaita), pateikusi konceptualiai pagrįstas rekomendacijas viešajai politikai.
6. Jungtinė Karalystė (premjero D. Camerono politika) labiausiai pažengusi vystant ir diegiant į laimę orientuotos politikos principus. Nauja visuomenės valdymo politika nuo pat pradžios įgyvendinama, derinant visus jos lygmenis, skatinant mokslininkų ir kitų socialinių partnerių bendradarbiavimo iniciatyvas.