Straipsnis Skystųjų kompleksinių trąšų poveikis bulvių produktyvumui ir žaladarių prevencijai

Santrauka. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Jo tikslas – nustatyti skirtingos sudėties skystųjų mikroelementinių trąšų tinkamumą bulvėms, išsiaiškinti, kaip papildomas tręšimas veikia bulvių derėjimą, žaladarių plitimą ir derliaus kokybę Pietryčių Lietuvos dirvožemyje. Patręšus papildomai, visos skystosios trąšos padidino bulvių gumbų kiekį, palyginti su kontroliniu laukeliu, tačiau stambių gumbų kiekis buvo mažesnis. Tiriant skystųjų kompleksinių trąšų įtaką vieno kero gumbų masei ir struktūrai nustatyta, kad didžiausia (833,1 g) vieno kero gumbų masė gauta tris kartus papildomai nupurškus Alkalin PK (2 l ha^–1), Plonvit K (2 l ha^–1), Bormax (1 l ha^–1), cinko chelatu forte (1 kg ha^–1), Tytanit (0,2 l ha^–1) ir magnio sulfatu (7,5 l ha^–1).

Papildomas tręšimas skystosiomis trąšomis padidino bulvių gumbų derlių ir krakmolo kiekį juose. Bulvių derlius padidėjo 3,1–6,5 %, o krakmolo kiekis – 0,6–0,9 proc. vnt., palyginti su kontroliniu laukeliu. Paprastųjų rauplių vidutiniškai mažiausiai (vidutiniškai 79,4 %) pažeistos bulvės užaugo jas pirmą kartą nupurškus lapams uždengus vagas (BBCH 31), antrą kartą – žydėjimo pradžioje (BBCH 60–61).

Skystosios trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių (Streptomyces scabies) gumbų pažeidimo intensyvumą. Vidutiniais duomenimis, skystosios trąšos iš esmės sumažino spragšių (Elateridae) bei dirvinukų (Noctuinae) lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą. Patręšus skystosiomis trąšomis Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha^–1), Bormax (1,0 l ha^–1), Tytanit (0,2 l ha^–1), Plonvit K (2,0 l ha^–1), cinko chelatu forte (1,0 kg ha^–1), magnio sulfatu (7,5 kg ha^–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha^–1), žymiai sumažėjo grambuolių (Melolontha melolontha L.) lervų pažeistų gumbų kiekis ir gumbų pažeidimo intensyvumas.

Pagrindiniai žodžiai: bulvės, skystosios trąšos, derlingumas, krakmolingumas.

Įvadas

Lietuviai bulves dažnai vadina antrąja duona, jų augina beveik visi, kas turi bent kiek dirbamos žemės. Daugiausia bulvių suvartojama maistui. Jos labai krakmolingos, turi vertingų maisto medžiagų, vitaminų. Iš bulvių lengva paruošti įvairių valgių, o pagaminti patiekalai yra skanūs ir nebrangūs. Maistingumo atžvilgiu 400 kg bulvių prilygsta 100 kg grūdų.

Bulvininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Dar sovietmečiu bulvės augintos ne tik kolūkiuose, jas augino ir daugelis gyventojų. Bulvių pasėliai Lietuvoje 1940 m. sudarė 210,5 tūkst. ha. 1940–1960 m. bulvių plotai padidėjo, tačiau vėliau pradėjo mažėti, ir ši tendencija trunka iki šių dienų. 1970–2007 m. bulvių pasėlių plotai dėl mažėjančios bulvių paklausos rinkoje sumažėjo tris kartus Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. .

Lietuvoje beveik visos bulvės auginamos ūkininkų ūkiuose, ir tik labai nedidelė dalis – žemės ūkio bendrovėse. Dauguma bulvių ūkių yra smulkūs – apie 97 proc. visų augintojų bulves augina mažesniuose nei 1 ha plotuose. Vidutinis pasėlių plotas – tik 0,3 ha. Smulkiuose ūkiuose bulvių auginimas yra neefektyvus. Auginant mažuose plotuose, netaikomos pažangios technologijos, vyrauja nenašus rankų darbas, todėl didelės auginimo išlaidos šią kultūrą daro nuostolingą. Be to, daugelis bulvių augintojų naudoja prastos veislinės vertės sodinamąją medžiagą Žr. ten pat. .

Bulvių augintojams daug nuostolių padaro grybinės, bakterinės ir virusinės bulvių ligos bei kenkėjai. Lietuvos klimatas palankus šioms ligoms plisti. Šalyje bulves pažeidžia apie 30 grybinių, bakterinių ir virusinių ligų Žr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 150–167. . Iš jų bulvėms daugiausia žalos padaro bulvių maras, rizoktoniozė, sausasis bei šlapiasis puviniai, „juodoji kojelė“ ir įvairių virusų sukeliamos ligos. Iš visų ligų žalingiausias yra bulvių maras. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, jo padaromi derliaus nuostoliai kai kuriais metais sudaro apie 30 proc. Žr. Almantas Ražukas, Juozas Jundulas, Rita Asakavičiūtė, “Potato Cultivars Susceptibility to Potato Late Blight (Phytopthora infestans),” 2008. . Dėl rizoktoniozės ne tik išretėja bulvių pasėliai, bet ir sumažėja derlius, suprastėja gumbų kokybė. Rauplės pablogina bulvių prekinę vertę. Virusai, nors iš pažiūros nelabai pastebimi, taip pat gali padaryti nemažai derliaus nuostolių.

Mikroelementų stygius mitybinėje aplinkoje sukelia žemės ūkio augalų nukrypimus nuo normalaus augimo ir vystymosi, daugelį fiziologinių susirgimų, dėl to suprastėja derliaus kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Mikroelementai yra būtina sudėtinė dalis daugelio fermentų, esančių baltymų, cukraus, krakmolo sudėtyje, dalyvaujančių vitaminų sintezėje. Mikroelementai svarbūs augalams, nes gerina maisto medžiagų įsisavinimą ir biocheminėse reakcijose veikia kaip katalizatoriai bei padeda efektyviau panaudoti makrotrąšas Žr. Ieuan R. Evans, Denise C. Maurice, Doug C. Penney, Elston D. Solberg, “Wheat Diseases and Copper Nutrition,” 1994; Ioana Mihaela Tomulescu, Edith Mihaela Radoviciu, Vasilica Viorica Merca, Adela Dana Tuduce, “Effect of Copper, Zinc and Lead and Their Combinations on the Germination Capacity of Two Cereals,” 2004. .

Norint gauti geros kokybės derlių, nepakanka augalus tik iš rudens ar pavasarį patręšti NPK mineralinėmis trąšomis. Dažnai nepakankamos kokybės arba menkesnis derlius gaunamas būtent dėl konkrečių mikroelementų trūkumo. Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis stiprina augalų atsparumą nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (šalčiui ir sausrai), taip pat ligoms. Pastaraisiais metais tokių nepalankių augalų augimui laikotarpių pasitaiko nuolat, o dėl globalių klimato pokyčių jie tik dažnėja. Todėl labai svarbu žemės ūkio augalams sudaryti kuo geresnes sąlygas. Papildomas tręšimas būtinais elementais sustiprina augalus ir sušvelnina nepalankių gamtos sąlygų įtaką Žr. O. G. Ivanova, A. A. Pugachev, “Microelement Contents in Cultivated Soils of the North of the Russian Far East,” 2003. .

Augalų papildomam tręšimui efektyviausios yra nedidelės skystųjų trąšų normos Žr. Rima Veitienė, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“, 1998. . Jomis tręšiant keletą kartų per vegetaciją, padidėja maisto medžiagų įsisavinimas. Vegetacijos metu palaikomas optimalus augalų aprūpinimo maistu lygis bei maisto medžiagų santykis. Todėl papildomas tręšimas nedidelėmis skystųjų trąšų normomis visos augalų vegetacijos metu yra pranašesnis už vienkartinį tręšimą didelėmis trąšų normomis Žr. I. F. Batyuk, N. G. Manilova, B. Y. Shvaikowskii, “Quality of Hay from Meadows,” 1993; Domenico Carputo, Michael Parisi, Federica M. Consiglio, Marina Iovene, Gilda Caruso, Ludovica Monti, Luigi Frusciante, “Aneuploid Hybrids from 5X-4X Crosses in Potato: Chromosome Number, Fertility, Morphology and Yield,” 2003. .

Pasaulyje papildomo tręšimo nauda įrodyta pakankamai, tačiau konkrečiomis dirvožemio ir meteorologinėmis sąlygomis skiriasi augalų mitybos poreikiai. Bulvės plačiai auginamos šalies lengvuose dirvožemiuose. Nėra nustatyta, kokiu augimo tarpsniu ir kokie trąšų mišiniai (mikroelementai) reikalingiausi tiriamiems augalams bulvėms, kaip veikia jų augimą, atsparumą ligoms bei kokybinius rodiklius ir kompensuoja pagrindinio tręšimo trūkumus. Todėl mikroelementinių trąšų tyrimai yra aktualūs, norint gauti geros kokybės derlių Žr. Rima Veitienė, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“, 1998. .

Kiekviena kompleksinė trąša papildomam tręšimui per lapus pirmiausia turi būti augalo pasisavinamo pavidalo, kuo didesnės koncentracijos ir tinkamai subalansuotų mikroelementų rinkinys, be to, gerai tirpti. Įvairių rūšių augalai turi savitus maisto medžiagų poreikius, todėl vieno komplekso taikymas nėra pakankamai efektyvus. Vieno iš mikro- ar makroelementų trūkumas augalams trukdo įsisavinti kitas gyvybiškai svarbias maisto medžiagas, riboja derlingumą. Antra vertus, maisto medžiagų perdozavimas sukelia tokį pat neigiamą efektą, kaip ir trūkumas, o kartais netgi daug didesnį – prasideda augalo gyvybinių procesų išbalansavimas, kitaip dar vadinamas apsinuodijimu. Dėl to sumažėja derlius, pasireiškia vaisių deformacijos, suprastėja produkcijos kokybė Žr. Tsegaw Tekalign, P. S. Hammes, “Growth and Productivity of Potato as Influenced by Cultivar and Reproductive Growth: II. Growth Analysis, Tuber Yield and Quality,” 2005. .

Tik visą vegetacijos laikotarpį palaikant būtiną optimalų maisto medžiagų santykį, įmanoma maksimaliai panaudoti augalo biologinį potencialą. Įvairių rūšių ir net veislių augalų poreikis dirvos maisto medžiagoms yra nevienodas. Augalo biomasės cheminė analizė taip pat ne viską atskleidžia, nes kartais augale kaupiasi medžiagos, tuo metu nebūtinos jo vystymuisi. Be to, vieno iš elementų trūkumas arba perteklius gali trukdyti kito elemento, priklausomo nuo pirmojo, patekimui į augalą Žr. Ioana Mihaela Tomulescu, Edith Mihaela Radoviciu, Vasilica Viorica Merca, Adela Dana Tuduce, “Effect of Copper, Zinc and Lead and Their Combinations on the Germination Capacity of Two Cereals,” 2004. .

Tręšiant per lapus, sumažėja maisto medžiagų trūkumas augalams kritiniu laikotarpiu. Žinoma, kad papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagų įsisavina per pirmąsias šešias valandas. Be to, tręšiant per lapus, nepakinta dirvos struktūra, mažėja dirvožemio ir gruntinio vandens užterštumas Žr. Wojciech S. Budzyński, Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” 2003. .

Tręšimas kompleksinėmis trąšomis per lapus itin efektyvus sausros metu, kai augalai negali visiškai įsisavinti fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų arba kai dirvos agrocheminės savybės nėra tinkamos (pernelyg mažas arba didelis rūgštumas). Be to, nuolat naudojant birias mineralines trąšas, palaipsniui pakinta dirvos struktūra, sumažėja humuso kiekis, padidėja aplinkos bei vandens telkinių užterštumas Žr. Ioana Mihaela Tomulescu, Edith Mihaela Radoviciu, Vasilica Viorica Merca, Adela Dana Tuduce, “Effect of Copper, Zinc and Lead and Their Combinations on the Germination Capacity of Two Cereals,” 2004. .

Bulves saugant nuo žaladarių, didelę reikšmę turi tinkamas tręšimas mineralinėmis trąšomis. Tyrimų metu nustatyta, kad azoto perteklius dirvoje mažina bulvių gumbų atsparumą žaladariams, todėl pertręštos bulvės nuo jų gali labiau nukentėti Žr. Long Lie, Caixian Tang, Zed Rengel, F. S. Zhang, “Calcium, Magnesium and Microelement Uptake as Affected by Phosphorus Sources and Interspecific Root Interactions between Wheat and Chickpea,” 2004. . Ir atvirkščiai, didesnės kalio bei fosforo normos mažino užsikrėtusių gumbų kiekį Žr. Wojciech S. Budzyński, Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” 2003. . Baltarusijoje nustatyta, kad papildomas tręšimas mikroelementais bulvių pasėliuose mažino fitoftoros išplitimą. Panaudojus varį, bulvienojai ilgai būna žali. Rusijoje fitoftoros išplitimą bulvių pasėliuose sumažino boras. Panaudojus cinko sulfatą ir kalio magneziją, Ukrainoje bulvės mažiau sirgo „juodąja kojele“ Žr. N. A. Kureychik, L. K. Zhiveto, O. P. Mizhuy, “The Influence of Microelements on the Yield and Quality of Potato Tubers,” 2008. .

Pastaruoju metu augalų vegetacijos laikotarpiu itin dažnai pasitaiko jų augimui nepalankios meteorologinės sąlygos. Šalti orai ar sausros stresuoja augalus. Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis padeda išvengti augalų mitybos sutrikimų, nes šios trąšos greitai pasisavinamos Žr. Fan Youjun, Yan Zhishan, Yang Ji, “Effect of Exogenous Hormone and Microelement Foliage Fertilizer on Yield and Net Profit in Potato,” 2007. .

Gaminama nemažai kompleksinių ir vienkomponenčių mikroelementinių trąšų, todėl svarbu žinoti, kokie jų mišiniai ar deriniai ir kokiu augimo tarpsniu yra tinkamiausi konkretiems žemės ūkio augalams ir kaip papildomas tręšimas veikia produkcijos derlingumą bei derliaus kokybę.

Įvairiomis dirvožemio bei meteorologinėmis sąlygomis augančių augalų poreikiai skiriasi, todėl negalima tiesiogiai pasiremti kitų šalių patyrimu. Būtini tyrimai ir kitų mikroelementinių trąšų panaudojimo efektyvumo palyginimas Pietryčių Lietuvos dirvožemio ir meteorologinėmis sąlygomis.

Tyrimo objektas – bulvių tręšimas skystosiomis kompleksinėmis trąšomis. Tyrimo hipotezė – papildomas tręšimas skystosiomis kompleksinėmis trąšomis teigiamai veikia bulvių derlingumą ir atsparumą žaladariams. Tyrimo tikslas – nustatyti naujų skirtingos sudėties skystųjų mikroelementinių trąšų tinkamumą bulvėms, išsiaiškinti, kaip papildomas tręšimas veikia bulvių derėjimą, žaladarių plitimą ir derliaus kokybę Pietryčių Lietuvos dirvožemyje. Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti skirtingos sudėties skystųjų trąšų poveikį bulvių derliaus kokybei ir kiekybei, 2) įvertinti skystųjų mikroelementinių trąšų įtaką bulvių atsparumui ligoms ir kenkėjams.

Sąlygos ir metodai

Lauko bandymai daryti 2006–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo bandymų laukuose. Dirvožemis – priesmėlis ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro, paprastasis išplautžemis (IDp), Haplic Luvisol (LVh) Žr. Vanda Buivydaitė, Mečislovas Vaicys, Juozas Juodis, Algirdas Motuzas, „Pagrindinės Lietuvos dirvožemių grupės“, 2001. . Jo agrocheminė charakteristika: pHKCL – 5,9, sorbuotų bazių suma – 105 mekv kg^–1 dirvožemio, organinės medžiagos kiekis – 2,1 %, judriųjų fosforo (P₂0₅) bei kalio (K₂0) – 230 bei 310 mg kg^–1.

Veislės „Goda“ bulvės augintos po žieminių rugių. Dirva iš rudens suarta, pavasarį du kartus kultivuota ir akėta. Mineralinės trąšos (N₉₀P₆₀K₁₂₀) išbertos pavasarį, prieš antrąjį kultivavimą ir akėjimą. Kiekvieno bandymo laukeliams atlikti vienodi (pagal tiriamų augalų auginimo agrotechnikos reikalavimus lengvuose dirvožemiuose) pasėlių priežiūros darbai Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. . Prieš įrengiant bulvių lauko bandymą, paimti dirvožemio ėminiai agrocheminiams rodikliams nustatyti.

Bandymai vykdyti pagal 1 lentelėje pateiktą schemą.

Bandymų laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka keturiais pakartojimais. Bendras bulvių laukelio plotas – 42,0 m², apskaitomasis – 33,6 m². Veislės „Goda“ bulvės sodintos 70 cm pločio tarpueiliais. Į hektarą pasodinta 45 000 gumbų. Pavasarį, iki sudygimo, bulvės du kartus kauptos ir akėtos, sudygusios kauptos vieną kartą. Piktžolių kontrolei naudotas herbicidas Titus (veiklioji medžiaga rimsulfuronmetilas 250 g kg^–1) – 0,50 kg ha^–1. Bulvių pasėliuose nuo bulvių maro (du kartus esant BBCH 59–60 bei 69–70 tarpsniams) ir kolorado vabalo (vieną kartą – BBCH 59–61 tarpsniui) naudoti registruoti pesticidai Ridomilas Gold (veiklioji medžiaga – metalaksilas-m 40 g kg^–1 + mankocebas 640 g kg^–1) – 2,5 kg ha^–1 ir Aktaras (veiklioji medžiaga – tiametoksamas 250 g kg^–1) – 0,06 kg ha^–1.

Bulvių vystymosi tarpsniai nustatyti pagal BBCH (Biologische Bundesanstalt, Bundessortenamt and Chemical industry) skalę Žr. Helmuth Hack, H. Gali, T. Klemke, Renate Klose, Uwe Meier, Reinhold Stauß, A. Witzenberger, „Phänologische Entwicklungsstadien der Kartoffel (Solanum tuberosum L.). Codierung und Beschreibung nach der erweiterten BBCH-Skala mit Abbildungen“, 1993. .

Spragšių gausumas pasirinktame lauke (fone) nustatytas prieš bulvių sodinimą – patikrintas dešimties 0,25 m² aikštelių ariamojo sluoksnio dirvožemis. Spragšių, grambuolių, dirvinukų lervų ir paprastųjų rauplių bulvių gumbų pažeidimai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Iš kiekvieno laukelio (variantų ir pakartojimų) atsitiktine tvarka iškasta po 10 kerų iš kiekvieno varianto pakartojimų atskirai ir nustatyta bulvių gumbų struktūra (smulkūs <30 g, vidutiniai 30–80 g ir stambūs >80 g) bei jų pažeidimai. Atmetus neprekinius gumbus, krakmolingumas nustatytas Parovo svarstyklėmis.

Kenkėjų ir ligų apskaita atlikta pagal nustatytą metodiką Žr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 150–167. . Kenkėjų pažeisti gumbai įvertinti pagal skalę: 0 – sveiki gumbai, 5 % – pažeista 1/20 gumbo paviršiaus, 25 % – pažeista 1/4 gumbo paviršiaus, 50 % – pažeista 1/2 gumbo paviršiaus, 75 % – pažeista 3/4 gumbo paviršiaus ir 100 % – pažeistas visas gumbas. Paprastųjų rauplių (Streptomyces scabies (Thaxter) Waksman et Henrici.) gumbų pažeidimai įvertinti pagal skalę: 0 – sveiki gumbai, 1–5 % – pažeista iki 1/20 gumbų paviršiaus, 6–10 % – pažeista 1/4 gumbo paviršiaus, 11–20 % – pažeista 1/2 gumbo paviršiaus, 21–40 % – pažeista 3/4 gumbo paviršiaus ir >40 % – pažeistas beveik visas gumbo paviršius.

Bulvių gumbų ligų / pažeidimų apskaitos duomenys perskaičiuoti į procentus. Bulvių ligų / pažeidimų apskaita daryta tą pačią dieną, kasimo metu.

Paprastųjų rauplių ir kenkėjų / pažeidimų išplitimas bulvių gumbuose apskaičiuotas pagal formulę:

kai \( P \) – ligos / kenkėjo pažeidimo išplitimas %,

\( n \) – ligotų / pažeistų gumbų skaičius,

\( N \) – patikrintų gumbų skaičius.

Paprastųjų rauplių ir kenkėjų / pažeidimų intensyvumas gumbuose apskaičiuotas pagal formulę:

kai \( R \) – ligos / kenkėjo pažeidimo intensyvumas %,

\( \sum(a \times b) \) – ligos / kenkėjo pažeidimo išsivystymo procento (a) ir pažeistų gumbų atitinkamoje procento grupėje skaičiaus (b) sandaugų suma (\( \sum \)) ,

\( N \) – patikrintų gumbų skaičius.

Tyrimų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant statistinę programą Anova Žr. Pavelas Tarakanovas, „Biologinių bandymų duomenų transformavimas taikant kompiuterinę programą Anova“, 2002. .

Meteorologinės sąlygos

Nepastovus Lietuvos klimatas turi didelę įtaką augalams pasisavinant organines bei mineralines trąšas, žemės ūkio augalų derliui ir kokybei. Stokojant drėgmės bei vyraujant žemoms temperatūroms, augalai prastai įsisavina maisto medžiagas, o drėgmės perteklius jas išplauna iš dirvožemio. Taigi meteorologinės sąlygos dažnai yra derliaus sumažėjimo priežastis.

2006–2007 m. vegetacijos laikotarpio meteorologinės sąlygos ir jų įtaka bulvių augimui bei ligų išplitimui įvertintos pagal Vilniaus meteorologinės stoties duomenis (2 lentelė). Bandymų vykdymo metais meteorologinės sąlygos labai įvairavo.

2006 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +10,8–14,0 °C (artima vidurkiui). Birželio mėnesį vyravo vėsūs, sausi orai. Gegužės mėnesio pirmomis dienomis pasodintos bulvės sudygo tik praėjus 30–35 dienomis. Liepos mėnuo buvo šiltas ir sausas. Dėl drėgmės stokos bulvės prastai augo. Rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės orai buvo sausi ir šilti, antrosios – vėsoki ir lietingi. Šilti ir sausi orai išsilaikė visą rugsėjo mėnesį.

2007 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +12,1–13,8 °C, kritulių kiekis 38–98 mm didesnis už daugiametį vidurkį. Birželio mėnesį vyravo vėsūs, drėgni orai. Liepos mėnuo buvo šiltas ir drėgnas. Bulvių vegetacijai meteorologinės sąlygos buvo palankos. Rugpjūčio mėnesį orai buvo šilti bei sausi, tokie išliko ir visą rugsėjo mėnesį.

Rezultatai ir jų aptarimas

Skirtingos sudėties skystųjų trąšų naudojimo įtaka augalų derlingumui, derliaus struktūrai, kokybei ir kiekybei

Bulvių augimo bei derliaus formavimosi laikotarpiu būtinos įvairios maisto medžiagos, kurių trūkumas kompensuojamas papildomai tręšiant.

Papildomai tręšta buvo tiesiogiai per lapus, trąšas išpurškiant ant vegetuojančių augalų.

Iš derlingumo komponentų bulvės gali geriau paveldėti vieno kero gumbų skaičiaus požymį nei gumbo vidutinę masę, t. y. pirmojo požymio raiška mažiau priklauso nuo ekotipo, jį sąlygoja genetiniai veiksniai Žr. Marilyn Griffith, Steven R. Boese, Norman P. A. Huner, “Chilling Sensitivity of the Frost-Tolerant Potato Solanum commersonii,” 1994. .

Tiriant skystųjų kompleksinių trąšų įtaką vieno augalo gumbų skaičiui ir stambumui, tarp variantų esminių skirtumų nenustatyta (3 lentelė).

Patręšus papildomai, visos skystosios trąšos padidino bulvių gumbų skaičių, palyginti su kontroliniu laukeliu, tačiau esminio skirtumo negauta. Tačiau patręšus papildomai buvo mažesnis stambių gumbų skaičius.

Bulvių šaknų sistema nėra stipri, todėl joms reikia lengvai įsisavinamų maisto medžiagų. Jų trūkstant, keras išaugina mažiau gumbų, juose būna nedaug krakmolo Žr. A. A. Gupta, “Response of Potato (Solanum tuberosum) to Nitrogen and Potassium Fertilization,” 1992; Tsegaw Tekalign, P. S. Hammes, “Growth and Productivity of Potato as Influenced by Cultivar and Reproductive Growth: II. Growth Analysis, Tuber Yield and Quality,” 2005. .

Duomenys apie augalo gumbų derlių pateikti 4 lentelėje.

Tiriant skystųjų kompleksinių trąšų įtaką vieno kero gumbų masei ir struktūrai nustatyta, kad didžiausia vieno kero gumbų masė (833,1 g) gauta tris kartus nupurškus (3 variantas) Alkalin PK (2 l ha^–1), Plonvit K (2 l ha^–1), Bormax (1 l ha^–1), cinko chelatu forte (1 kg ha^–1), Tytanit (0,2 l ha^–1) ir magnio sulfatu (7,5 l ha^–1).

Pirminiu augalo vystymosi tarpsniu šaknys auga beveik horizontaliai, tik vėliau jos pradeda skverbtis gilyn. Bulvių gumbų formavimasis prasideda prieš pat žydėjimo pradžią. Visu gumbų vystymosi laikotarpiu (nuo gumbų užsimezgimo ir iki vegetacijos pabaigos) augalams būtinas tinkamas tręšimas ir subalansuotas temperatūros bei drėgmės režimas Žr. Jeffrey C. Suttle, “Physiological Regulation of Potato Tuber Dormancy,” 2004. .

Skystosiomis mikroelementinėmis trąšomis apdorotuose bulvių laukeliuose gumbų derlingumas ir krakmolingumas padidėjo iš esmės (5 lentelė).

Tiriant skystųjų kompleksinių trąšų įtaką bulvių gumbų derlingumui ir krakmolingumui nustatyta, kad didžiausias bulvių gumbų derlius (31,1 t ha⁻¹) ir krakmolingumas (14,5 %) gautas 1 variante panaudojus Plonvit K (2,0 l ha⁻¹), Bormax (1,0 l ha⁻¹), Tytanit (0,2 l ha⁻¹), magnio sulfatą (7,5 kg ha⁻¹) ir Fostar (4,0 l ha⁻¹). Geri rezultatai (gumbų derlius – 30,8 t ha⁻¹, krakmolingumas – 14,4 %) gauti (2 variantas) naudojant Plonvit K (2,0 l ha⁻¹), Fostar (4,0 l ha⁻¹), Tytanit (0,2 l ha⁻¹), magnio sulfatą (7,5 kg ha⁻¹) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha⁻¹).

Per ilgą vegetaciją bulvės gerai pasisavina organines ir mineralines trąšas. Augimo pradžioje iš dirvos jos įsisavina palyginti nedaug maisto medžiagų, bet vėliau jų poreikis didėja. Daugiausia jų reikia vegetacijos laikotarpio viduryje, bulvėms pradėjus žydėti. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais jos greičiausiai auga, tada taip pat reikia daug maisto medžiagų.

Bulvių gumbams optimaliai augti, vystytis ir gauti 40–50 t ha^–1 gumbų derlių būtina užtikrinti pakankamą kiekį ne tik azoto, fosforo bei kalio, bet ir kalcio, magnio, geležies, taip pat boro, mangano, molibdeno, vario bei cinko Žr. Ieuan R. Evans, Denise C. Maurice, Doug C. Penney, Elston D. Solberg, “Wheat Diseases and Copper Nutrition,” 1994. . Papildomas tręšimas per lapus pagreitina gumbų brendimą, paskatina bulvių lapuose sukauptų medžiagų patekimą į gumbus, o tai ne tik skatina jų brandą, bet didina krakmolo kiekį ir kartu derlių Žr. G. G. Bester, P. C. Maree, “Effects of Different Potassium Fertilizers on the Tuber Yield and Dry Matter Content of Solanum tuberosum L.,” 1990. .

Žaladarių daromų pažeidimų kitimas bulvių gumbuose panaudojus įvairios sudėties skystąsias trąšas

Paprastosios rauplės (Streptomyces scabies (Thaxter) Waksman et Henrici.). Iš karto po derliaus nuėmimo buvo įvertinti paprastųjų rauplių pažeisti bulvių gumbai. Jų paviršiuje susiformuoja iškilios, supleišėjusios, netaisyklingos formos žaizdelės arba karputės, žaizdelių pakraščiai truputį pakilę. Mažos žaizdelės primena išsibarsčiusias žvaigždutes. Esant smarkesniam gumbo pažeidimui, jos susilieja, apima didelę dalį, o kartais ir visą gumbą. Liga pažeidžia tik patį gumbo paviršių – jo odelę ir viršutinį peridermio sluoksnį Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. .

Bulvių vegetacijos metu panaudojus skystųjų trąšų mišinius, paprastųjų rauplių pažeistų gumbų kiekis įvairavo. Jų buvo rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daug paprastųjų rauplių pažeistų gumbų aptikta laukeliuose, kur bulvėms skystosios trąšos nebuvo naudotos. Bandymo rezultatai parodė, kad 2007 m. du kartus papildomai patręšus Alkalin PK, Bormax ir Tytanit (4 variantas), paprastųjų rauplių išplitimas bulvių gumbuose buvo mažiausias (6 lentelė). Geri rezultatai (paprastųjų rauplių išplitimas bulvių gumbuose – 82,5 %) gauti panaudojus (2 variantas) Plonvit K (2,0 l ha⁻¹), Fostar (4,0 l ha⁻¹), Tytanit (0,2 l ha⁻¹), magnio sulfatą (7,5 kg ha⁻¹) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha⁻¹). Skystosios trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių gumbų pažeidimo intensyvumą.