• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Skystųjų kompleksinių trąšų poveikis bulvių produktyvumui ir žaladarių prevencijai

Spragšiai (Elateridae) yra visaėdžiai vabalai (Coleoptera). Dirvoje jų lervos augdamos ir vystydamosi išgyvena 3–5 metus. 2006–2007 m., prieš įrengiant bulvių lauko bandymą, buvo nustatytas lauko užsikrėtimas spragšių lervomis. Ariamąjį sluoksnį patikrinus dešimtyje vietų, lauke jų lervų rasta nedaug, vidutiniškai tik 2,8–4,8 vnt. m–2. Spragšių lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Pažeistuose gumbuose buvo matyti apvalios 1–3 mm skersmens skylutės. Kenkėjų pažeistų bulvių gumbų rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daugiausia jų buvo laukeliuose, kur bulvėms nebuvo naudotos skystosios trąšos. Jos iš esmės sumažino spragšių lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą (7 lentelė).

7 lentelė. Skystųjų trąšų įtaka spragšių lervų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui, Trakų Vokė, 2006–2007 m. / Table 7. The effect of liquid fertiliser on click beetle incidence on tubers and severity of damage, Trakų Vokė, 2006–2007
Variantai
Treatment		Pažeista gumbų
Infected tubers, %		Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
20062007Vidurkis
Average		20062007Vidurkis
Average
022,523,122,81,11,61,4
10,06,23,10,00,30,2
24,811,68,20,30,50,4
37,68,27,90,30,50,4
40,09,04,50,00,50,3
R05 / LSD054,3721,0482,2480,2360,0410,12
 

Grambuolys (Melolontha melolontha L.). Grambuolių lervos bulvių gumbus pažeidžia juose išgrauždamos didžiules landas ar net visą vidų. Tokie gumbai netinka nei maistui, nei pašarui Žr. ten pat. . Grambuolių lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Visais tyrimų metais grambuolių lervos, palyginti su spragšių, juos pažeidė žymiai mažiau (8 lentelė). Panaudojus (3 variantas) Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1), Bormax (1,0 l ha–1), Tytanit (0,2 l ha–1), Plonvit K (2,0 l ha–1), cinko chelatą forte (1,0 kg ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1), skystosios trąšos žymiai sumažino grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekį ir jų pažeidimo intensyvumą.

8 lentelė. Skystųjų trąšų įtaka grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui, Trakų Vokė, 2006–2007 m. / Table 8. The effect of liquid fertilizer on scarab beetle incidence on tubers and severity of damage, Trakų Vokė, 2006–2007
Variantai
Treatment		Pažeista gumbų
Infected tubers, %		Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
20062007Vidurkis
Average		20062007Vidurkis
Average
03,84,34,00,81,11,0
13,22,42,81,20,50,9
26,63,63,91,60,91,0
311,56,22,04,31,50,8
47,41,24,01,50,20,9
R05 / LSD052,2680,1271,1361,0880,1210,547
 

Dirvinukų (Noctuinae) lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Jų liko tik gumbo odelė, o visas vidus buvo išgraužtas. Kenkėjų pažeistų bulvių gumbų rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daugiausia jų buvo laukeliuose, kuriuose bulvėms skystosios trąšos nebuvo naudotos (9 lentelė).

9 lentelė. Skystųjų trąšų įtaka dirvinukų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui, Trakų Vokė, 2006–2007 m. / Table 9. The effect of liquid fertilizer on heart and dart moth incidence on tubers and severity of damage, Trakų Vokė, 2006–2007
Variantai
Treatment		Pažeista gumbų
Infected tubers, %		Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
20062007Vidurkis
Average		20062007Vidurkis
Average
03,811,17,41,21,21,2
17,00,63,81,20,00,6
210,92,46,61,40,20,8
34,01,62,80,81,00,9
46,11,53,81,50,51,0
R05 / LSD056,2621,0153,1721,3250,9320,810

2006 m. daugiausia (10,9 %) dirvinukų pažeistų gumbų buvo panaudojus (2 variantas) Plonvit K (2,0 l ha–1), Fostar (4,0 l ha–1), Tytanit (0,2 l ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1), o 2007 m. panaudotos skystosios trąšos iš esmės sumažino dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį, jomis patręšus pagal 1, 3 ir 4 variantus. Tokį nevienodą dirvinukų paplitimą dirvoje nulėmė meteorologinės sąlygos. Vidutiniais duomenimis, skystosios trąšos iš esmės sumažino dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą.

 

Įvairiais vystymosi tarpsniais ir esant nevienodoms meteorologinėms sąlygoms augalai pasižymi skirtingu maisto medžiagų poreikiu. Jų papildomas tręšimas per lapus vegetacijos laikotarpiu tam tikrais vystymosi tarpsniais padeda subalansuoti maisto medžiagų poreikį ir kartu padidina jų atsparumą ligoms bei kenkėjams.

Išvados

1. Papildomai patręšus, visos skystosios trąšos padidino bulvių gumbų kiekį, palyginti su kontrolinio laukelio, bet esminio skirtumo negauta. Naudojant papildomą tręšimą, stambių gumbų kiekis buvo mažesnis.

2. Tiriant skystųjų kompleksinių trąšų įtaką vieno kero gumbų masei ir struktūrai nustatyta, kad didžiausia (833,1 g) vieno kero gumbų masė gauta, papildomai tris kartus nupurškus Alkalin PK (2 l ha–1), Plonvit K (2 l ha–1), Bormax (1 l ha–1), cinko chelatu forte (1 kg ha–1), Tytanit (0,2 l ha–1) ir magnio sulfatu (7,5 l ha–1).

3. Papildomas tręšimas skystosiomis trąšomis padidino bulvių gumbių derlių ir krakmolo kiekį juose. Bulvių derlius padidėjo 3,1–6,5 %, krakmolo kiekis – 0,6–09 proc. vnt., palyginti su kontrolinio laukelio.

4. Paprastųjų rauplių vidutiniškai mažiausiai (vidutiniškai 79,4 %) pažeistos bulvės užaugo, kai pirmą kartą buvo nupurkštos lapams uždengus vagas (BBCH 31), antrą – žydėjimo pradžioje (BBCH 60–61). Skystosios trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių gumbų pažeidimo intensyvumą.

5. Vidutiniais duomenimis, skystosios trąšos iš esmės sumažino spragšių bei dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą. Skystosios trąšos žymiai sumažino grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekį bei jų pažeidimo (0,2 l ha–1), Plonvit K (2,0 l ha–1), cinko chelatą forte (1,0 kg ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1).

 

Literatūra

  • Batyuk, I. F.; N. G. Manilova, B. Y. Shvaikowskii, “Quality of Hay from Meadows,” Boron in Agriculture, 1993, vol. 13, no. 2, p. 8.
  • Bester, G. G.; P. C. Maree, “Effects of Different Potassium Fertilizers on the Tuber Yield and Dry Matter Content of Solanum tuberosum L.,” South African Journal of Plant and Soil, 1990, vol. 7, no. l, pp. 40–44.
  • Budzyński, Wojciech S.; Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” Agronomy, 2003, vol. 6, no. 1, pp. 1–11.
  • Buivydaitė, Vanda; Mečislovas Vaicys, Juozas Juodis, Algirdas Motuzas, „Pagrindinės Lietuvos dirvožemių grupės“ | Lietuvos dirvožemių klasifikacija, Vilnius: PĮ „Lietuvos mokslas“, 2001, p. 36–55.
  • Carputo, Domenico; Michael Parisi, Federica M. Consiglio, Marina Iovene, Gilda Caruso, Ludovica Monti, Luigi Frusciante, “Aneuploid Hybrids from 5X-4X Crosses in Potato: Chromosome Number, Fertility, Morphology and Yield,” American Journal of Potato, 2003, vol. 80, no. 2, pp. 93–101.
  • Evans, Ieuan R.; Denise C. Maurice, Doug C. Penney, Elston D. Solberg, “Wheat Diseases and Copper Nutrition,” Better Crops with Plant Food, 1994, vol. 78, no. 1, pp. 6–8.
  • Griffith, Marilyn; Steven R. Boese, Norman P. A. Huner, “Chilling Sensitivity of the Frost-Tolerant Potato Solanum commersonii,” Physiologia Plantarum, 1994, vol. 90, no. 2, pp. 319–326.
  • Gupta, A. A., “Response of Potato (Solanum tuberosum) to Nitrogen and Potassium Fertilization,” Indian Journal of Agronomy, 1992, vol. 37, no. 2, pp. 309–311.
  • Hack, Helmuth; H. Gali, T. Klemke, Renate Klose, Uwe Meier, Reinhold Stauß, A. Witzenberger, „Phänologische Entwicklungsstadien der Kartoffel (Solanum tuberosum L.). Codierung und Beschreibung nach der erweiterten BBCH-Skala mit Abbildungen“, Nachrichtenblatt des Deutschen Pflanzenschutzdienstes, 1993, Bd. 45, Nr. 1, S. 11–19.
  • Ivanova, O. G.; A. A. Pugachev, “Microelement Contents in Cultivated Soils of the North of the Russian Far East,” Agrokhimiya, 2003, no. 1, pp. 8–13.
  • Youjun, Fan; Yan Zhishan, Yang Ji, “Effect of Exogenous Hormone and Microelement Foliage Fertilizer on Yield and Net Profit in Potato,” Chinese Potato Journal, 2007, vol. 21, no. 2, pp. 81–84.
  • Kureychik, N. A.; L. K. Zhiveto, O. P. Mizhuy, “The Influence of Microelements on the Yield and Quality of Potato Tubers,” Potato-Growing, 2008, vol. 15, pp. 127–133.
  • Lie, Long; Caixian Tang, Zed Rengel, F. S. Zhang, “Calcium, Magnesium and Microelement Uptake as Affected by Phosphorus Sources and Interspecific Root Interactions between Wheat and Chickpea,” Plant and Soil, 2004, vol. 261, no. 1–2, pp. 29–37.
  • Ražukas, Almantas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, Akademija (Kedainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2003.
  • Ražukas, Almantas; Juozas Jundulas, Rita Asakavičiūtė, “Potato Cultivars Susceptibility to Potato Late Blight (Phytopthora infestans),” Applied Ecology and Environmental Research, 2008, vol. 6, no. 1, pp. 95–106.
  • Suttle, Jeffrey C., “Physiological Regulation of Potato Tuber Dormancy,” American Journal of Potato Research, 2004, vol. 81, no. 4, pp. 253–262.
  • Šurkus, Jonas; Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2002.
  • Tarakanovas, Pavelas, „Biologinių bandymų duomenų transformavimas taikant kompiuterinę programą Anova“, Žemdirbystė–Agriculture, 2002, t. 77, nr. 1, p. 170–180.
  • Tekalign, Tsegaw; P. S. Hammes, “Growth and Productivity of Potato as Influenced by Cultivar and Reproductive Growth: II. Growth Analysis, Tuber Yield and Quality,” Scientia Horticulturae, 2005, vol. 105, no. 1, pp. 29–44.
  • Tomulescu, Ioana Mihaela; Edith Mihaela Radoviciu, Vasilica Viorica Merca, Adela Dana Tuduce, “Effect of Copper, Zinc and Lead and Their Combinations on the Germination Capacity of Two Cereals,” Journal of Agricultural Sciences, 2004, vol. 15, pp. 39–42.
  • Veitienė, Rima, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“ | Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis, Akademija (Kauno r.): LŽŪU, 1998, p. 475–480.
 

The Influence of Liquid Complex Fertilizers on Potato Yield and Pest Prevention

  • Bibliographic Description: Rita Asakavičiūtė, Raisa Lisova, „Skystųjų kompleksinių trąšų poveikis bulvių produktyvumui ir žaladarių prevencijai“, @eitis (lt), 2018, t. 1 093, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Rita Asakavičiūtė, Raisa Lisova, „Skystųjų kompleksinių trąšų poveikis bulvių produktyvumui ir žaladarių prevencijai“, Žemdirbystė, 2009, t. 96, nr. 4, p. 232–245, ISSN 1392-3196.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos žemdirbystės institutas.

Summary. Research was done during 2006–2007 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vokė Branch and was designed to study the suitability of liquid micro-element fertilizers differing in composition for potatoes and to ascertain how additional fertilization affects productivity, occurrence of pests and yield quality in the soil of southeast Lithuania. All formulations of liquid fertilizers applied as additional treatment gave an increase in the number of potato tubers compared with the check treatment, however, the number of large potatoes declined. While studying he effects of liquid complex fertilizers on the tuber weight per plant, it was found that the highest tuber weight per plant (833.1 g) was recorded for the treatments additionally applied three times with Alkalin PK (2 l ha–1), Plonvit K (2 l ha–1), Bormax (1 l ha–1), zinc chelate forte (1 kg ha–1), Tytanit (0.2 l ha–1) and magnesium sulphate (7.5 l ha–1).

Additional liquid fertilization increased potato tuber yield by 3.1–6.5% and starch content by 0.6–0.9 percentage point compared with the check treatment. The least common scab infection (on average 79.4%) was identified for the treatments fertilized for the first time at BBCH 31 and for the second time at BBCH 60–61.

Liquid fertilizers considerably reduced severity of tuber damage by common scab (Streptomyces scabies) and significantly reduced the number of tubers affected by click beetle (Elateridae) and heart and dart moth (Noctuinae) larvae. However, liquid fertilizers Alkalin PK 10:20 (2.0 l ha–1), Bormax (1.0 l ha–1), Tytanit (0.2 l ha–1), Plonvit K (2.0 l ha–1), Zinc chelate Forte (1.0 kg ha–1), Magnesium sulphate (7.5 kg ha–1) and Alkalin PK 5:25 (3.0 l ha–1) considerably reduced the number of tubers affected by scarb beetle (Melolontha melolontha L.) larvae and severity of tuber damage.

Keywords: potatoes, liquid fertilizers, productivity, starch content.

 
Rašoma prisijungus
Grįžti
Viršutinė Apatinė