Straipsnis Studentų požiūris į studijas VU meteorologijos ir hidrologijos bakalauro studijų programoje (2014–2016 m. tyrimas)

4 kurso studentų apklausose didžiausias identiškų nuomonių procentas vėl pastebėtas tais atvejais, kai atsakant į tam tikrą klausimą išreikšta vieninga vyraujanti nuomonė. Pavyzdžiui, meteorologijos ir hidrologijos ketvirtakursiai ypač dažnai teigė, kad jų noras mokytis labiausiai padidėtų, jei jie žinotų, kad baigę mokslus dirbs pagal profesiją. Todėl nestebina, kad daugiau nei pusė visų respondentų rinkosi ne tik šį teiginį, bet ir išsakė poziciją, kad programos turinys pagerėtų, jei joje būtų daugiau specialybės dalykų (62,0 %), sužinojo apie studijų programą internete (55,0 %), stodami žymėjo ją pirmu numeriu (52,0 %). Svarbu pabrėžti, kad 48,0 % 4 kurso studentų tuo pačiu metu teigia, kad programos lygis nėra aukštas (įvertindami jį kaip vidutinį arba žemą) ir mano, kad jos turinys pagerėtų, jei būtų dėstoma daugiau specialybės dalykų. Tai dar kartą įrodo, kad ateityje derėtų stengtis programoje didinti tiesiogiai su specialybe susijusių dalykų santykinę dalį. Dalis 4 kurso meteorologų ir hidrologų apklausų rezultatų išryškina gana savitus studentų požiūrio aspektus. Pavyzdžiui, 45,0 % jų teigia šiuo metu manantys, kad stodami čia „pataikė ne ten, kur norėjo“ arba „nežino, ar teisingai pasirinko“ ir tuo pačiu metu vertina programos lygį kaip vidutinį arba žemą, o 41,0 % ne tik abejoja savo pasirinkimo teisingumu, bet ir įsitikinę, kad studijas derėtų sutrumpinti (iki 3 ar 3,5 metų). Nors esant nedideliam apklaustųjų skaičiui 4 kurse šie skaičiai negali būti traktuojami kaip patikimą statistinį ryšį liudijantys rodikliai, jie atskleidžia, kad nemaža dalis paskutinio kurso studentų yra nusivylę studijomis ir siekia tik kuo greičiau gauti diplomą (nebelaikydami prioritetu studijų metu įgyjamų įgūdžių).

Apibendrinimas

Apklaustų studentų nuomonė apie meteorologijos ir hidrologijos studijų programą gana vieninga. Tai ypač būdinga pirmakursiams: daugiau nei 50 % apklaustųjų rinkosi tą patį atsakymo variantą atsakydami į 10 iš 11 anketoje pateiktų klausimų. Nors kai kuriais klausimais studentų nuomonė nuo pirmojo iki septintojo semestro pabaigos gerokai pasikeičia, tarp 1 ir 4 kurso studentų pasirinktų atsakymų variantų santykinės dalies egzistuoja gana glaudus ryšys (koreliacijos koeficientas r = 0,82). Daugeliu klausimų vyraujanti meteorologijos ir hidrologijos studentų nuomonė sutampa su MOSTA vykdytose bendrose Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalaurantų apklausose išryškėjusiomis tendencijomis.

Vienareikšmė pozicija studentams labiausiai būdinga charakterizuojant programos pasirinkimo aplinkybes. Identiškas požiūris į klausimus šia tema ypač dažnas tarp pirmakursių: 80 % jų teigia, kad pasirinko studijų programą, nes ji labai patiko; 73 % apie ją sužinojo internete; 68 % pildydami prašymus pažymėjo ją pirmu numeriu; 68 % mano galintys teigti, kad įstoję „pateko ten, kur tikėjosi“. 4 kurso studentų nuomonė dauguma šių klausimų panaši, kiek ryškiau skiriasi jų požiūris į programos pasirinkimo motyvus ir savo vietos joje suvokimą (tik 47 % nurodo, kad programą rinkosi dėl to, jog ji labai patiko; bet 52 % teigia nežinantys, ar pasirinkdami šią studijų programą pasielgė teisingai, o 14 % įsitikinę, kad įstoję pateko ne ten, kur tikėjosi). Priežastis gali būti žymiai didesnė apklaustųjų ketvirtakursių, stojimo metu prašyme žymėjusių programą žemesniu nei trečiu numeriu, dalis (galimai jie buvo prasčiau pasirengę studijoms).

Studentų požiūris į studijų programos lygį ir mokymąsi skatinančius veiksnius labiau diferencijuotas. 50 % pirmakursių vertino programos lygį kaip vidutinį, 47 % kaip aukštą, o 3 % kaip žemą. 4 kurso studentų požiūris į programos lygį kiek pakitęs: nors dauguma (54 %) vėl įvardija jį kaip vidutinį, gerokai mažesnė dalis (36 %) laiko jį aukštu, o didesnė (11 %) žemu. Tad per laikotarpį nuo pirmojo iki septintojo semestro pabaigos padidėja studijų programą prastai vertinančių studentų dalis (galimai tai susiję ir su padidėjusiu nusivylimu dėstymo kokybe). Iki 4 kurso pakinta ir studentus mokytis motyvuojančių veiksnių tarpusavio santykis: padaugėja studentų, kuriuos geriau mokytis labiausiai skatintų galimybė po studijų baigimo įsidarbinti pagal specialybę, santykinai didesnis tampa įdomesnių paskaitų ar kitokių veiksnių poveikis ir labai sumažėja studentų, kurių motyvacija mokytis pagerėtų dėl didesnių stipendijų, skaičius.

Apibūdindami potencialias studijų programos koregavimo galimybes 1 ir 4 kurso studentai buvo vieningi: 70 % atvejų nurodė, kad programos turinys pagerėtų, jei joje būtų daugiau specialybės dalykų. Tai sutampa su MOSTA tyrimuose išryškinta bendra Lietuvos bakalaurantų nuostata, jog esminis aukštosios mokyklos veiklos tobulinimo prioritetas yra labiau orientuoti studijas į pasirengimą profesijai. 1 ir 4 kurso studentų nuomonė apie galimas studijų trukmės korekcijas ryškiai skiriasi: 63 % pirmakursių mano, kad bakalauro studijų trumpinti nereikia, o 69 % ketvirtakursių nuomone, jas derėtų sutrumpinti (dažniausiai pasisakoma už sutrumpinimą iki 3 metų). Toks požiūrio pokytis (atsižvelgiant į tai, kad dauguma studentų 4 kurse teigia, jog nežino, ar teisingai pasirinko studijų programą) leidžia spėti, kad antrajame–septintajame semestruose dažniau susiduriama su nuviliančiais veiksniais. Apklaustųjų požiūris į galimus tvarkaraščio pakeitimus labai nevienareikšmis ir neleidžia daryti išvadų apie studentams labiausiai priimtiną jo variantą.

Mėginimai atsekti sąsajas tarp studentų atsakymų į skirtingus klausimus parodė, kad duomenų kiekis nėra pakankamas siekiant gauti patikimus tokio tyrimo rezultatus. Daugiau kaip pusės apklaustųjų nuomonė dviem klausimais paprastai būdavo identiška tik lyginant dažniausiai pasirinktų atsakymų variantus. Dėmesys atkreiptinas į sąsajas, kurios atskleidžia ryšius tarp rečiau pasirenkamų atsakymų. Daug pirmakursių ne tik nurodo, kad prieš stodami tikėjosi, jog mokytis bus lengviau, bet ir mano, kad bendras programos lygis yra aukštas (30 %) arba žymėjo ją žemesniu nei pirmu numeriu (20 %), vadinasi, tai, kaip studentai vertina programą ir kokius lūkesčius su ja sieja, priklauso nuo stojančiojo pasirengimo ir nusiteikimo. 45 % ketvirtakursių teigia, kad stodami „pataikė ne ten, kur norėjo“ arba „nežino, ar teisingai pasirinko“ ir tuo pačiu metu vertina programos lygį kaip vidutinį arba žemą, o 41 % ne tik abejoja savo pasirinkimo teisingumu, bet ir mano, kad studijas derėtų sutrumpinti, kas liudija, jog nemaža dalis 4 kurso studentų yra nusivylę studijomis ir labiau siekia gauti diplomą, nei įgyti naujų įgūdžių.

Studentų atsakymai į pateiktus klausimus rodo, kad tiek stojant, tiek mokantis meteorologijos ir hidrologijos studijų programoje jiems itin svarbus domėjimasis profesiniais klausimais. Svarbiausiu žinių šaltiniu renkantis studijas laikomas internetas. Rezultatai leidžia teigti, kad esminiai šios studijų programos tobulinimo prioritetai yra: a) programos orientavimas į geresnį studentų profesinį parengimą, taip padidinant ir absolventų įsidarbinimo pagal specialybę galimybes; b) platesnis programos pristatymas interneto erdvėje, mėginant sudominti ja daugiau aukšto lygio žiniomis ir entuziazmu pasižyminčių stojančiųjų.

Literatūra

• Čėsnaitė, Bronė, „Studijų kokybė: aukštųjų mokyklų absolventų vertinimai“, Filosofija. Sociologija, 2002, t. 13, nr. 3, p. 27–34.
• Gudaitytė, Dalija; Palmira Jucevičienė, „Elitinio aukštojo mokslo tapimo masiniu proceso esmė: paradigma ir charakteristikos“, Socialiniai mokslai, 2000, nr. 3 (24), p. 112–122.
• Jezerskytė, Edita; Brigita Janiūnaitė, „Universiteto dėstytojo inovacinės veiklos turinys: teorinės ir empirinės įžvalgos“, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2010, nr. 1 (26), p. 69–76.
• Kalinauskaitė, Rima, Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita, Vilnius, Mosta, 2017 [žiūrėta 2017 m. kovo 21 d.].
• Kalinauskaitė, Rima; Žemyna Pauliukaitė, Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris, Vilnius: Mosta, 2014 [žiūrėta 2017 m. kovo 7 d.].
• Kanopienė, Vida; Danutė Tureikytė, „Studentų požiūris į studijas priklausomai nuo lyties“ | Laima Liukinevičienė, Virginija Šidlauskienė (sud.), Lytiškumas ir švietimas: pažiūrų, stereotipų ir ugdymo turinio tyrimai, Vilnius: Moterų informacijos centras, 2001, p. 108–123.
• Kanopienė, Vida; Danutė Tureikytė, „Vilniaus universiteto studentų požiūris į studijas“, Filosofija. Sociologija, 2002, t. 13, nr. 1, p. 68–76.
• Lepaitė, Daiva, Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija, Kaunas: Technologija, 2003.
• Pruskus, Valdas; Olga Palevičiūtė, Elena Kocai, „Studentų studijų kokybės vertinimas ir jų lūkesčiai: LEU atvejis“, Santalka, 2015, t. 23, nr. 1, p. 14–25.
• Rosinaitė, Vikinta, „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų career development kompetencijos: subjektyvus jų įsisavinimo lygio ir ugdymo poreikio įvertinimas“, Filosofija. Sociologija, 2008, t. 19, nr. 4, p. 62–71.
• Savickienė, Izabela, „Universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos parametrai“, Aukštojo mokslo kokybė, 2005, nr. 2, p. 72–83.
• Savickienė, Izabela; Kęstutis Pukelis, „Studijų kokybės vertinimas instituciniu lygmeniu: dimensijos, standartai ir kriterijai“, Aukštojo mokslo kokybė, 2004, nr. 1, p. 26–37.
• Sirtautienė, Daiva, „Studijų universitete kokybės vertinimo aspektai: studentų požiūrio tyrimas“, Pedagogika, 2006, nr. 83, p. 117−121.
• Tijūnėlienė, Ona, „Studentų nuomonių apie dėstytoją fenomenologinis tyrimas“, Tiltai, 2012, t. 70, nr. 4, p. 105–121.
• Valiuškevičiūtė, Audronė; Rūta Druskytė, Inga Mikutavičienė, „Universitetinių studijų kokybės vertinimas: akademinės bendruomenės požiūris“, Aukštojo mokslo kokybė, 2004, nr. 1, p. 38–59.
• Vilniaus universiteto Kokybės vadybos centras, Apklausų apie studijų kokybę rezultatai, 2017 [žiūrėta 2017 m. kovo 6 d.].

Students’ Opinion About the Vilnius University Meteorology and Hydrology Bachelor’s Degree Program (2014–2016 Survey)

Summary. The article analysed results of students’ anonymous survey about Vilnius University meteorology and hydrology bachelor study program. The survey was conducted in 2014–2016 by distributing questionnaires among 1-year and 4-year students. The students’ opinion about the meteorology and hydrology study program is quite uniform. This is particularly true for the first-year students: more than 50% of the respondents chose the same answer option by answering 10 of 11 questions. In many questions the prevailing opinion of meteorology and hydrology students coincides with the tendencies which were identified in the joint Lithuanian higher schools undergraduate students’ survey. The most unambiguous were students’ answers about the circumstance of program selection. Similar approach to questions in this topic was especially frequent among freshmen: 80% of them said that they chose the study program because they liked it, 73% learned about it on the Internet, 68% marked it in applications as number 1, and 68% could say after admission “I got where I expected.” 4-year students’ opinion about most of these issues was similar. Significantly different was 4-year students’ approach to program selection motives and perception of their positions in this program (only 47% indicated that they chose the program because they liked it, 52% said they did not know if they chose the right study program, and 14% said “I did not get to where I expected”).

The students’ approach to the study program level is more different. 50% of freshmen rated the program level as ordinary, 47% as high, and 3% as low. Most 4-year students (54%) also ranked the program level as ordinary, but a significantly smaller proportion (36%) evaluated it as high, and a still smaller proportion (11%) as low. In describing the potential correction of study program, the 1-year and 4-year students in 70% of cases indicated that the content of the program would improve if there were more specialty subjects. This is consistent with the overall opinion of Lithuanian undergraduate students that the essential higher school improvement priority is the greater focus on professional readiness in studies. 1-year and 4-year students’ opinion about the corrections of study duration differed significantly: 63% of freshmen believed that there was no need to shorten undergraduate studies and 69% of 4-year students believed that they should be shortened (most students proposed reduction of up to 3 years).

Responses of students indicate that professional issues are important for them. The most important source of knowledge about the studies is considered to be the Internet. The substantial priorities of program improvement are: a) orientation of the program towards better vocational training of students and b) wider presentation of the program on web space.

Keywords: higher education, meteorology and hydrology, Vilnius University, student survey, approach to learning.