Straipsnis Socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventų įsijungimas į darbo rinką: Lietuvos edukologijos universiteto atvejis

Tyrime dalyvavę informantai dirba ne tik socialiniais darbuotojais, bet ir organizacijų arba skyrių vadovais. Siekdami šių pareigų jie kreipėsi į darbo biržą, bet nesikreipė į privačias įdarbinimo agentūras. Ieškodami darbo taip pat nagrinėjo darbo skelbimus bei siuntinėjo gyvenimo aprašymą (CV), o siekdami užimti vadovo pareigas dar dalyvavo konkursuose.

Iš visų informantų, kurie įsidarbino studijų metu arba po studijų, tik vienas iš absolventų nedirba darbo, susijusio su profesija.

Netgi 7 informantų (iš suradusių darbą studijų metu ar po studijų) darbinė veikla susijusi su socialiniu darbu – tai specialistai: socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaikų teisių apsaugos skyrių specialistai, socialinių projektų koordinatoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 71,4 proc. informantų ieškodami darbo siuntė CV. Siekdami gauti darbą 28,6 proc. kreipėsi pagalbos į draugus ir gimines.

Socialinio darbo absolventai įsijungdami į darbo rinką susiduria su įvairiomis kliūtimis: nepagarbus požiūris į socialinio darbuotojo profesiją, didelis atstumas nuo namų iki darbo, mažas darbo užmokestis, konkurencija darbo rinkoje. 5 pav. diagramoje statistiškai pateikiamos kliūtys, kurias patyrė absolventai įsijungdami į darbo rinką. Viena iš ryškiausių problemų, su kuria susiduria socialinio darbo specialybės absolventai, įsijungdami į darbo rinką, – tai mažas darbo užmokestis, kurį nurodė netgi 90 proc. apklaustųjų (n = 30). Taip pat pastebima labai didelė konkurencija darbo rinkoje (žr. 4 pav.). 53,3 proc. informantų įvardijo kaip kliūtį didelį atstumą nuo namų iki darbo. Nemaža dalis absolventų (net 36,7 proc.) susidūrė su nepagarbiu požiūriu į socialinio darbuotojo profesiją, o 43,3 proc. – su šia kliūtimi susidūrė tik iš dalies (žr. 5 pav.).

Apibendrinamojoje 4 lentelėje pateikiami duomenys, kaip susijęs sprendimas rinktis dar kartą šią magistrantūros studijų programą pagal tai, kokią įtaką padarė šios studijos jų karjerai.

Sprendimo rinktis dar kartą šią magistrantūros programą siejimas su karjeros siekimu tyrime dalyvavo tik 82 tiriamieji (išskyrus 6, kuriems nepavyko įsidarbinti, bei tuos, kurie neieškojo darbo pagal specialybę). Socialinio darbo specialybės magistrantūros studijas dar kartą studijuoti rinktųsi 94,4 proc. informantų iš tų, kuriems magistrantūros studijos turėjo įtakos karjerai. Taigi galima daryti išvadą, kad studentai studijuodami stengėsi tobulėti, gauti žinių ir įgūdžių, kuriuos pritaikytų savo darbe ir pasiektų aukštesnių pareigų. 67,6 proc. informantų, kurie nėra tikri, ar magistrantūros studijos turėjo įtakos jų tolesnei profesinei karjerai, vis tiek rinktųsi šias magistrantūros studijas. Vis dėlto informantams, kuriems studijos neturėjo įtakos profesinei karjerai, nesirinktų studijų iš naujo. Taigi, galima teigti, kad tie, kas siekia karjeros, studijuotų iš naujo, o kam nepavyko žengti karjeros laipteliais, nesirinktų dar kartą magistrantūros studijų.

Išvados

1.Socialiniai darbuotojai Lietuvoje rengiami 16 aukštųjų mokyklų (7 universitetuose ir 9 kolegijose). Būsimi studentai turi galimybę (tiek pirmosios, tiek ir antrosios pakopos) rinktis studijuoti ne tik socialinį darbą, bet ir socialinį darbą konkrečioje srityje: socialinis darbas medicinoje, socialinis darbas bendruomenėje, socialinis darbas su vaikais ir jaunimu, socialinis darbas ir socialinė reabilitacija.

2. Socialinį darbą dirbantys specialistai privalo turėti socialinio darbuotojo kvalifikaciją, taip pat gali įgyti socialinio darbuotojo kvalifikacines kategorijas. Magistrantūros studijos suteikia galimybė siekti aukštesnių pareigų, kadangi studijų metu įgyjama daugiau gebėjimų ir kompetencijų negu pirmosios pakopos studijose. Socialiniai darbuotojai dirba 4 srityse (socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, sveikatos bei teisėsaugos), kuriose gali pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir praktinius įgūdžius. Statistiniai darbo rinkos duomenys rodo, kad socialinių darbuotojų paklausa yra mažesnė negu pasiūla. Paklausos rodiklis per pastaruosius šešerius metus išliko stabilus, užtat pasiūlos kreivė nuolat kito. Pagal statistinius duomenis socialinio darbo specialistai turės menkas galimybes įsidarbinti, kadangi dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos netolygiai ir nepakankamai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas.

3. LEU socialinio darbo magistrantūros studijų absolventams puikiai sekasi įsijungti į darbo rinką. Absolventų įsijungimas į darbo rinką sudaro net 97,7 proc. (pvz., pradeda studijuoti dirbdami socialinį darbą; įsidarbina dar studijų metu ar po studijų). Daugiau negu pusė absolventų dirba socialiniais darbuotojais, penktadalis – kitoje srityje, o beveik dešimtadalis eina vadovų pareigas. Socialinio darbo studijas iš naujo rinktųsi tik tie absolventai, kuriems jos turėjo įtakos karjerai.

Literatūra

• Bagdonas, Albinas, „Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektas“, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2001, nr. 1, p. 10–56.
• Barker, Robert L., The Social Work Dictionary, Maryland: National Association of Social Workers, 1994, pp. 7–29.
• Doel, Mark, Social Work: The Basics, London: Oxon Routledge, 2012.
• Educational Programe in Social Care, Malmö College of Health and Caring Sciences, 1995, p. 60.
• Kardelis, Kęstutis, Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, Kaunas: Technologija, 1997.
• Kavaliauskienė, Vanda, „Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai“, Acta paedagogica Vilnensia, 2005, t. 15, p. 230–239.
• Kvieskienė, Giedrė, Pozityvioji socializacija, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005.
• Leliūgienė, Irena, „Socialinio darbuotojo ir socialinių edukacinių darbo specialistų rengimo raida“, Socialiniai mokslai, 1995, nr. 2 (3), p. 62–65.
• Leliūgienė, Irena; Elvyra Giedraitienė, Liudmila Rupšienė, „Socialinių darbuotojų | socialinių pedagogų rengimas Lietuvoje“, Pedagogika, 2006, t. 83, p. 64–73.
• Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės, Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Žinių ekonomikos forumas, 2002.
• Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, Valstybės žinios, 2000, VIII-1586.
• Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Valstybės žinios, 2003, 114-5115.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo nr. A1-92 „Dėl socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ nr. A1-75, Teisės aktų registras, 2015-02177, 2015.
• Liobikienė, Teresė Nijolė, Krizių intervencija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006.
• National Report: The Netherlands | Erasmus Evaluation of the Social Professions, Jos Cornelissen, 1996.
• Petkevičiūtė, Nijolė, Karjeros valdymas: asmeninė (individualioji) perspektyva, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006.
• Socialinis darbas: magistrantūros studijų programa, savianalizės suvestinė, Lietuvos edukologijos universitetas, 2014.
• Tidikis, Rimantas, Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
• Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LDB įsidarbinimo galimybių barometras, 2016 [žiūrėta 2016 m. balandžio 4 d.].
• Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Profesijų žemėlapis [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].
• Vaicekauskienė, Violeta, „Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos“, Socialinis ugdymas, 2007, t. 4, nr. 15, p. 22–36.

Integrating the Master Graduates of the Social Work Studies Program into the Labor Market: The Case of the Lithuanian University of Educational Sciences

Summary. Social work as professional activity is spread through all over the world, but in Lithuania it is a new type of activity as only after the independence and changes of the political situation a possibility to legalize a profession of a Social Worker has become real. Success of the Social Work Graduates in entering the labor market is one of the most important indexes of study quality assessment. This article intends to discuss the Lithuanian situation of social workers preparation, also the professional career opportunities; introduces a list of Lithuanian higher schools that prepares social workers with the focus on the beginning of study program realization; discusses opportunities of the Social Work Graduates in entering the labor market according to labor forecasts and the situation of the social work specialists at labor marked in 6 recent years considering the context of demand and supply. The article introduces the situation of LEU Master Degree Social Work Graduates at labor market according to the employment level after Master Degree studies.

Keywords: social worker, labor market, employment, master degree studies.