Straipsnis Kūrybinių industrijų įtaka ekonomikos plėtrai

Trys pirmaujančios šalys pagal kūrybingumo indeksą yra Švedija, JAV ir Suomija. Šalių ekonominės padėties bei kūrybingumo indekso analizė atskleidžia stiprų kūrybiškumo ryšį su ekonomikos gerove šalyse, taigi kūrybiškumo skatinimas bei kūrybinio sektoriaus vystymas dabartinėje ekonomikoje gali padėti paspartinti jos augimą.

Išvados

Kūrybinių industrijų (KI) apibūdinimas priklauso nuo pateikiamo konteksto. Išanalizavus įvairių autorių atliktus tyrimus galima teigti, kad kūrybinių industrijų sąvoka yra daugialypė, atskleidžianti turinio, formos, institucinius, teisinius bei kitus aspektus. Atliktame tyrime kūrybinės industrijos analizuojamos ekonominiame kontekste (BVP, užimtumo, pridėtinės vertės kūrimo), nustatant jų sąsają su makroekonomine aplinka. Pastaraisiais metais KI įtaka ekonomikai vis didėja.

Kūrybinės industrijos veikia ekonominę sistemą dvejopai: prisideda prie bendrojo vidaus produkto ir darbo vietų kūrimo bei lengvina ekonominę evoliuciją, jungia ją su socialine ir institucine plėtra ir taip veda į bendrą ekonominės sistemos augimą. Svarbiausiu ekonominės sistemos varikliu tampa kūrybingumas, kuris nebesiejamas vien su meniniu sektoriumi, bet jo reikšmė ypatingai auga ir ekonomikoje, moksle bei technologijose.

Kūrybinės industrijos yra ypatingai augantis sektorius, galintis tapti vienu iš ilgalaikės sėkmės faktorių bei atsparumo ekonominiams sukrėtimams garantija, tuo veikiantis bendrą ekonomikos bei finansų sistemų tvarumą.

Atlikta statistinė analizė rodo, kad ši šaka Europoje sudaro apie 2 proc. visos ekonomikos, o ekonomikos ir kūrybinių industrijų ciklų analizė leidžia teigti, kad kūrybinių industrijų sektorius yra ganėtinai atsparus pokyčiams ekonomikoje. Lietuvoje kūrybinių industrijų sektorius sukuria beveik 5 proc. pridėtinės vertės (kas yra daugiau, nei sukuriama žemės ūkyje, ir gali būti palyginama su statybos sektoriumi), taip pat apie 5 proc. šalies eksporto sudaro kūrybinių industrijų produktai bei paslaugos. Sektoriaus plėtra ypatingai svarbi Lietuvai šiame ekonomikos raidos etape, kai būtina suvokti dar neįsisavintą kūrybinių industrijų sektoriaus indėlį, analizuoti kitų valstybių patirtį ir atsakyti į klausimą, ar tai negalėtų būti sėkmės šaltinis ir Lietuvos ekonomikai.

Kūrybingumo vertinimas atskleidžia kūrybingumo, kaip žmogiškosios savybės, įtaką šalies ekonominiam bei socialiniam vystymuisi. Pagrindinių kūrybingumą veikiančių veiksnių: technologijų, talento bei tolerancijos dėka sektorius gali paspartinti ekonominį augimą. Viena iš krypčių, didinančių ekonomikos konkurencingumą, yra kūrybinių klasterių formavimas, šis procesas sparčiai vyksta intelektinės nuosavybės srityje. Kūrybingumo indeksai remiasi įvairiais kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais. Pagal šiuos indeksus lyginamos atskirų šalių ekonomikos plėtros galimybės. Vertinant Lietuvos kūrybinių industrijų sektorių, kuris užima dar nedidelę dalį, tačiau rodo augimo tendencijas ir augančią įtaką šalies ekonomikai, taip pat ryškėja kūrybinių produktų eksporto tendencija.

Literatūra

• Bessant, John, Innovation and Entrepreneurship, Chichester: Wiley, 2011.
• Bessant, John, Soft Innovation: Economics, Product aesthetics, and the Creative Industries Prometheus: Critical Studies in Innovation, 2013.
• Eurostat, Cultural statistics, Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2011.
• Florida, Richard, The Rise of the Creative Class: And How It’s Transforming Work, Leisure, Community and Everyday Life, New York: Basic Books, 2004.
• Florida, Richard; Charlotta Mellander, Kevin Stolarick, Creativity and Prosperity: The Global Creativity Index, Martin Prosperity Institute, 2011.
• Galloway, Susan; Stewart Dulop, “Critique of Definitions of the Cultural and Creative Industries in Public Policy,” International Journal of Cultural Policy, 2007, vol. 13, no. 1, pp. 17–31.
• Hartley, John, Creative industries, Oxford: Blackwelll Publishing Ltd, 2008.
• HKU, The Entrepreneurial Dimension of the Cultural and Creative Industries, Hogeschool vor de Kunsten Utrecht, Utrecht, 2010.
• Hofstede, Geert, Culture’s Consequences, London: Sage Publications, 2001.
• Howkins, John, The Creative Economy: How People Make Money From Ideas, Penguin industrines, 2011.
• KEA European Affairs, Kultūros ekonomikos Europoje studija, 2006 [žiūrėta 2013 m. birželio 24 d.].
• KEA European Affairs, The Impact of Culture on Creativity: Study, 2009.
• KEA European Affairs, Use of Stuctural Funds for Cultural Pojects: Study, 2012.
• Levickaitė, Rasa, „Kūrybinės industrijos: klasifikavimo sistemos ir modeliai XXI a. kūrybos ekonomikos kontekste“ | Mokslas – Lietuvos ateitis, Vilnius: Technika, 2011.
• Levickaitė, Rasa; Ramojus Reimeris, „Kūrybinės ekonomikos penkiakampis“, Santalka: filosofija, komunikacija, 2011, t. 19, nr. 1, p. 83–91.
• Lietuvos kultūros ministerija, Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, 2009 [žiūrėta 2013 m. spalio 23 d.].
• Nargunde, Amarja Satish, “The Future of Creative Clusters and Industries,” International Journal of Management, 2013, vol. 4, no. 1, pp. 136–148.
• Pianta, Mario; Matteo Lucchese, “Innovation and Employment in Economic Cycles” | Working Papers 1203, University of Urbino Carlo Bo, Department of Economics, Society & Politics, 2012.
• Piergiovanni, Roberta; Martin Carree, Enrico Santarelli, “Creative Industries, New Business Formation and Regional Economic Growth,” Small Business Economics, LLC, 2012, vol. 39, pp. 539–560.
• Potts, Jason, Creative Industries and Economic Evolution, Elgar Publishing Ltd, 2011.
• Potts, Jason; Stuart Cunningham, John Hartley, Paul Ormerod, “Social Network Markets: A New Definition of the Creative Industries,” Journal of Cultural Economics, 2008, vol. 32, no. 3, pp. 167–185.
• Pruskus, Valdas, „Kūrybinių industrijų produktai kaip kultūrinės vertybės: savitumas ir kūrimo ypatumai“, Logos, 2010, nr. 65, p. 134‒143 [žiūrėta 2013 m. gegužės 14 d.].
• Pudjihardjo, M.; I. Ketut Nama, “Role of Creative Industry and Culture on the Regional Economic Growth of Gianyar Recency of Bali, International Journal of Economics and Research, 2012, vol. 3, no. 1, pp. 78–91.
• Selada, Catarina; Inês Vilhena da Cunha, Elisabete Tomaz, “Creative-Based Strategies in Small and Medium-Sized Cities,” Redige, 2011, vol. 2, no. 2, pp. 79–111.
• Starkevičiūtė, Margarita, Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas, Vilnius: Europos kultūros programų centras, Britų taryba, 2003.
• The project URBACT, Creative Clusters in Low Density Urban Areas, 2011.
• Throsby, David, Economics and Culture, Cabrige University Press, 2001.
• Ţiţan, Emilia; Vergil Voineagu, Monica Todose, “The Impact of Cultural-Creative Industries on the Economic Growth – A Quantitative Approach,” Annals of Faculty of Economics, 2008, vol. 2, no. 1, pp. 930‒935.
• Towse, Ruth, “Creativity, Copyright and the Creative Industries Paradigm,” Kyklos, 2010, vol. 63, no. 3, pp. 483–500.
• Tutlytė, Jūratė; Renata Šukalytė, Kūrybinės industrijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008.

The Impact of Creative Industry on Economic Growth

Summary. This article presents the study how the creative industries influence the growth of economy. The concepts and definition of the creative industries are described in the context of innovations. The relationship between the cultural sector and the economy states itself through the diversity of forms, regulations, interconnections based on the dimensions of the creative industries (CI) and the uniqueness of the need for funding. Creative industries sector differs from other sectors of the economy in their own special effects on innovation, technology and communications, social and political fields. Assessing the creative industries sector in the economy can be considered as a proportion of all sectors of economy, dependent on a number of variables (employment, value added, exports of services), as well as assessing the creative industries in the statistical indexes and comparing them to other sectors within one country or between countries.

Revenues of countries were generated by creative industries (media, entertainment and art sectors) and it was noticed that they increased. In this context, it is important to analyze a new sector: creative industry, which unites both creativity and production. Creative industries have a double impact on economic system. It increases the gross of domestic product and creates new labor places and value added. Moreover, creative industries improve evolution of economy, connect it with social and institutional development and lead to the growth of economic system. The main engine of the growth of economic system is creativity. The significance of creativity is extremely important in economy, science and technology. The purpose of the paper is to define linkages between creative industries and development of total economy. The authors of the paper analyze definitions of creative industries, differences of the sector from cultural industries and main aspects of the sector. Also, the analysis of creativity index and main indicators of the index are given. Review of creative sector statistics reveals that the sector creates about 2 percent gross domestic product in Europe.

Keywords: creative industry, creativity index, economy growth.