• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Etniškumas kaip socialinis kapitalas migracijos kontekste

Etninio socialinio kapitalo privalumus atskleidžia ir kokybinio tyrimo, įgyvendinto projekto „Trečiųjų šalių piliečių integracijos trajektorijos ir vertinimo mechanizmai“ rėmuose, rezultatai. Tyrime dalyvavę Lietuvoje gyvenantys ne Europos Sąjungos piliečiai ypač pabrėžė etninio socialinio kapitalo svarbą gyvenimo tikslo šalyje pradžioje. Tyrimo dalyviai teigė, kad dėl etninių ryšių stygiaus priimančioje visuomenėje jautėsi nejaukiai, buvo sunku tiek dėl to, kad yra užsieniečiai, tiek dėl lietuvių kalbos žinių stygiaus:

Čia nėra nei mano draugų, nei giminaičių, nieko, aš viena, man buvo labai sunku (M6); Pirmaisiais metais, kai atvažiuoji ir nieko nepažįsti – sunku (M10).

Pokalbiai su tyrimo dalyviais atskleidė keletą etninio socialinio kapitalo funkcijų. Pirma, pastebėta, kad etniškumas veikia kaip kanalas, kuriuo cirkuliuoja svarbi informacija,

Visai netikėtai patekau į baltarusių susitikimą ir sutikau žmogų, kuris man pasakė, kad […] bus organizuojami lietuvių kalbos kursai ir yra kažkoks [migrantų] centras (M6).

Tuo tarpu kita tyrimo dalyvė, atvykusi iš Vietnamo, atskleidė, kad pirmą darbą šalyje gavo tautiečių pagalba:

Atėjau į turgavietę ir pamačiau vietnamiečius, kai gyveni svetimoje šalyje, lengvai atpažįsti savo tautiečius, taigi, ir pradėjau su jais kalbėtis (M1).
 

Kita išryškėjusi etninio socialinio kapitalo funkcija susijusi su saugumo, palaikymo ir socialinių poreikių užtikrinimu. Pašnekovas iš JAV teigė, kad jam buvo svarbu rasti vietą, kurioje jaustųsi savas:

Kur būčiau pripažįstamas toks, koks esu, kur aš galėčiau bendrauti savo gimtąja kalba, kur galėčiau atsipalaiduoti. Aš negaliu apsakyti, kaip tai yra svarbu (V2).

Tai patvirtino ir pašnekovas iš Jordanijos:

Labai svarbu turėti draugų iš Arabų šalių ar iš tavo tautos, jausčiaus daug skurdesnis, jei ne jie. Mano draugai daugiausia yra arabai arba turkai, mes dažnai susitinkame ir jais aš galiu pasitikėti (V7).

Moteris iš Baltarusijos atskleidė, kad įsiliejimas į vietinių baltarusių bendruomenę pakeitė jos gyvenimą:

Man pasidarė lengviau, visas tas negatyvas dingo, nes susipažinau su tiek daug žmonių, tiesiog man gyvenimo džiaugsmą grąžino (M6).

Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį ir į neigiamus etninio socialinio kapitalo aspektus. Pirma, svarbu paminėti mokslininkų išskiriamas problemines etniškumo kaip socialinio kapitalo tyrimų sritis.

 

Pastebima, kad tokiuose tyrimuose netiksliai apibūdinami teigiami socialinių tinklų aspektai, idealizuojamas etninių grupių bendradarbiavimas, todėl nepastebimi galios santykiai šių grupių viduje. Be to, etniškumo sąvoka pristatoma abstrakčiai ir traktuojama kaip tam tikrų savybių, kurias galima išmatuoti, rinkinys, dėl to neatkreipiamas dėmesys į tarpasmeninių procesų svarbą. Kaip pavyzdys pateikiamas galios santykių pasiskirstymas tarp šeimos narių, atkreipiant dėmesį į skirtingas kartas ir lytį. Moterys gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant socialinį kapitalą, tačiau kai kurios jų tokį vaidmenį gali interpretuoti kaip nepageidaujamą naštą. Be to, dalyvavimas stipriuose šeimos ir bendruomenės tinkluose gali sukelti įtampą ir sąlygoti konfliktus grupės viduje bei neišsipildžiusius lūkesčius. Pastebima, kad etninių socialinių tinklų vaidmuo yra daug svarbesnis pirmos kartos migrantams, tuo tarpu antros kartos migrantai, ypač moterys dėl šių tinklų dažnai jaučiasi kontroliuojamos ir suvaržytos Žr. Venetia Evergeti, Elisabetta Zontini, “Introduction: Some Critical Reflections on Social Capital, Migration and Transnational Families,” 2006. .

Evergeti ir Zontini taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl etniškumo kaip socialinio kapitalo akcentavimo kyla grėsmė, jog nebus pastebėtas priimančios visuomenės vaidmuo migrantų adaptacijos procesuose. Teigiama, kad, analizuojant socialinio kapitalo svarbą migracijos procese, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į priimančios visuomenės nuostatas migrantų atžvilgiu bei į ekonominius ir socialinius santykius, kuriuose naudojamas socialinis kapitalas.

Galiausiai mokslininkių nuomone, etninio socialinio kapitalo problemiškumas kyla dėl tyrimuose vyraujančio požiūrio, kad socialinis kapitalas yra daugiau kaip rezultatas, o ne socialinių ir intersubjektyvių santykių procesas.

 

Kalbant apie etninio socialinio kapitalo pasekmes, anksčiau minėtas kokybinis tyrimas tokių neatskleidė. Tačiau šioje vietoje galima paminėti JAV sociologo Portes išskirtas keturias etninio solidarumo ir pasitikėjimo generuojamo socialinio kapitalo pasekmes:

Etninės grupės atskirtį nuo kitų grupių; perdėtas pretenzijas bei reikalavimus grupės nariams; individo galimybių ribojimą ir grupės narių suvienodinimo, niveliavimo normas. Vida Beresnevičiūtė, Etniškumo studijos: etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, p. 35 pagal Alejandro Portes, “Social Capital: Its Origins and Applications in Modern Sociology,” p. 15.

Panašios nuomonės Castles ir Miller, kurie akcentuoja, kad tokie matomi etniškumo požymiai, kaip išvaizda, kalba, religija ir kt. gali tapti ir atskirties kriterijumi. Mokslininkai teigia, kad „tapimas etnine mažuma nėra automatinis imigracijos rezultatas, o daugiau kaip specifinių marginalizacijos mechanizmų pasekmė, kuri skirtingas grupes veikia skirtingai“ Stephen Castles, Mark J. Miller, The Age of Migration: International Population Movements in the Modern World, 1998. . Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad ryšiai tarp migrantų tikslo šalyje ir asmenų, likusių kilmės šalyje, kuria neformalius tinklus, kurie vėliau skatina etninių bendruomenių kūrimąsi.

Beresnevičiūtė teigia, kad etniniai ryšiai vienos grupės viduje gali būti riboti, tad šiai grupei priklausantys asmenys neturi galimybės dalyvauti kitų grupių veikloje, taip pat prieiti prie socialinių išteklių, esančių už jų grupės ribų. Taip pat pastebima socialinės nelygybės galimybė dėl socialinio kapitalo skirtumų „tarp daugumos ir mažumos grupių, ypač kai daugumos grupė siekia išlaikyti aukštesnę nei vidutinę poziciją“ Vida Beresnevičiūtė, Etniškumo studijos: etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, 2005. .

 

Išvados

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti etniškumo kaip socialinio kapitalo svarbą migracijos kontekste bei aptarti probleminius šio reiškinio aspektus. Pirmame skirsnyje buvo aptariama socialinio kapitalo sąvoka ir jos ryšys su migracijos reiškiniu. Pastebėta, kad klasikinių socialinio kapitalo tyrėjų Coleman ir Putman tyrimų įžvalgos įvardijamos kaip probleminės migracijos reiškinių tyrimų pritaikomumui. Nors kitas socialinio kapitalo analizės atstovas taip pat sulaukia kritikos, tačiau teigiama, kad jo idėjos yra tinkamesnės dėl tyrimuose akcentuojamo netolygaus socialinio kapitalo pasiskirstymo tarp skirtingų visuomenės veikėjų.

Antrame skirsnyje buvo pristatoma etniškumo koncepcija ir jos problemiškumas. Nepaisant požiūrių apie etniškumą kaitos, etniškumo sąvoka vis dar tapatinama su kultūra. Mokslininkai pastebi, kad dėl įvairių etniškumo interpretacijų egzistavimo, etniškumo reiškinius reikėtų analizuoti pasitelkiant ir derinant skirtingus požiūrius, teorines perspektyvas ir empirinius metodus. Migracijos kontekste etniškumas interpretuojamas kaip situacinis, pasirenkamas priklausomai nuo situacijos, kada jis tampa būtinu ir naudingu. Toks etniškumo pasirinkimas, siekiant juo pasinaudoti kaip kapitalu, pagal etninių grupių bruožų tipologiją priskiriamas struktūrinių etninių grupių skiriamų bruožų aiškinimui, kai etninė grupė egzistuoja tik tuomet, kai individai priskiria save jai. Anot mokslininkų Žr. Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas, Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga, 2003. , šiuolaikinėje visuomenėje savęs priskyrimas tam tikrai grupei arba saviidentifikacija yra etniškumą lemiantis veiksnys.

 

Trečias straipsnio skirsnis buvo skirtas etniškumo kaip socialinio kapitalo interpretacijos apžvalgai. Etninio socialinio kapitalo analizė dažniausiai naudojama migracijos ir jos problematikos tyrimuose, kurie neatsiejami ir nuo socialinių tinklų koncepcijos. Tokio pobūdžio tyrimuose svarbus instrumentalistinis etniškumo, atsiradusio kaip socialinės sąveikos pasekmė, suvokimas. Asmenys priklausymą etninei grupei pasirenka racionaliai, galvodami apie galimą naudą ateityje. Migracijos kontekste etniniai ryšiai tampa prisitaikymo šaltiniu, užtikrina socialinių ir materialinių poreikių patenkinimą. Dažniausiai etninis socialinis kapitalas įvardijimas sėkmingos migrantų priimančioje visuomenėje integracijos dalimi. Interviu su Lietuvoje gyvenančiais ne Europos Sąjungos piliečiais metu buvo atskleista, kad etniniai ryšiai ypač svarbūs atvykimo į tikslo šalį pradžioje, o etninis socialinis kapitalas tarnauja kaip informacijos pasidalijimo šaltinis ieškant darbo, organizacijų, teikiančių pagalba užsienio piliečiams, atvykusiems gyventi šalyje ir kt. Dar svarbesnė etninio socialinio kapitalo funkcija, išryškėjusi tyrimo metu, susijusi su saugumo, palaikymo ir socialinių poreikių užtikrinimu.

Kokybinio tyrimo metu neigiamų socialinio kapitalo pasekmių nenustatyta, bet moksliniuose šaltiniuose įžvelgiami ir neigiami socialinio kapitalo aspektai. Tarp jų galima kitų etninių grupių arba daugumos diskriminacija etninės grupės narių atžvilgiu, etninė atskirtis, individų galimybių ribojimas ir kt.

Svarbu paminėti keletą svarbių etninio socialinio kapitalo migracijos kontekste pastebėjimų. Atlikus antrinių šaltinių analizę, galima daryti išvadas, kad ateityje atliekant šios problematikos tyrimus, reikėtų atkreipti dėmesį ir atsakyti į tokius klausimus: kokią svarbą ir kokį vaidmenį socialinis kapitalas atlieka skirtingais pagrindais atvykusiems imigrantams, pvz., atvykusiems darbo ar šeimos susijungimo pagrindu. Taip pat svarbu būtų atsižvelgti į migrantų lyties dimensiją. Tikėtina, kad moterys ir vyrai šiuo kapitalu naudojasi skirtingai bei patiria skirtingą jo naudą.

 

Literatūra

  • Baron, Stephen; John Field, Tom Schuller, Social Capital Critical Perspectives, New York: Cambridge University Press, 2000.
  • Barth, Fredrik, Ethnic Groups and Boundaries: The Social Organization of Culture Difference, Boston: Little Brown, 1969.
  • Beresnevičiūtė, Vida, Etniškumo studijos: etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, sudarė Kristina Rybakova, Vilnius: Eugrimas, 2005.
  • Bertaux, Daniel; Paul Thompson, Pathways to Social Class: A Qualitative Approach to Social Mobility, New York: Oxford University Press, 1997.
  • Boyd, Monica, “Family and Personal Networks in International Migration: Recent Developments and New Agendas,” International Migration Review, 1989, vol. 23, no. 3: Special Silver Anniversary Issue: International Migration: An Assessment for the 90’s, pp. 638–670.
  • Castles, Stephen; Mark J. Miller, The Age of Migration: International Population Movements in the Modern World, London: Macmillan Press, 1998.
  • Cederberg, Maja, “Migrant Networks and Beyond: Exploring Values of the Notion of Social Capital for Making Sense of Ethnic Inequalities,” Acta Sociologica, 2012, vol. 55, no. 1, pp. 55–59.
  • Cheong, Pauline Hope; Rosalind Edwards, Harry Goulbourne, John Solomos, “Immigration, Social Cohesion and Social Capital: A Critical Review,” Critical Social Policy, 2007, vol. 27, no. 1, pp. 24–49.
  • Čiubrinskas, Vytis; Jolanta Kuznecovienė (sud.), Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008.
  • Daukšas, Darius; Vytis Čiubrinskas, „Etniškumas ir nacionalumas: antropologinis požiūris“ | Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė (sud.), Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008, p. 27–37.
  • Erel, Umut, “Migrating Cultural Capital: Bourdieu in Migration Studies,” Sociology, 2010, vol. 44, no. 4, pp. 672–690.
  • Eriksen, Thomas Hylland, Ethnicity and Nationalism: Anthropological Perspectives, London: Pluto Press, 1993.
  • Evergeti, Venetia; Elisabetta Zontini, “Introduction: Some Critical Reflections on Social Capital, Migration and Transnational Families,” Ethnic and Racial Studies, 2006, vol 29, no 6, pp. 1025–1039.
  • Gečienė, Ingrida, „Socialinių tinklų analizė migracijos studijose“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2009, nr. 2 (25), p. 130–143.
  • Hechter, Michael, “Rational Choice Theory and the Study of Race and Ethnic Relations” | John Rex, David Mason (eds.), Theories of Race and Ethnic Relations, Cambridge: Cambridge University Press, 1986, pp. 264–279.
  • Hutchinson, John; Anthony D. Smith (eds.), Ethnicity, Oxford: Oxford University Press, 1996.
  • Jenkins, Richard, Rethinking Ethnicity: Arguments and Explorations, London: Sage, 1997.
  • Kasatkina, Natalija, „Etniškumo tyrimai: tendencijos ir esminės sąvokos“, Filosofija. Sociologija, 2007, t. 18, nr. 4, p. 1–11.
  • Kasatkina, Natalija; Tadas Leončikas, Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga, Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2003.
  • Lin, Nan, Social Capital: A Theory of Social Structure and Action, New York: Oxford University Press, 2002.
  • Massey, Douglas S.; Joaquin Arango, Graeme Hugo, Ali Kouaouci, Adela Pellegrino, J. Edward Taylor, “Theories of International Migration: A Review and Appraisal,” Population and Development Review, 1993, vol. 19, no. 3, pp. 431–466.
  • Portes, Alejandro, “Social Capital: Its Origins and Applications in Modern Sociology,” Annual Review of Sociology, 1998, vol. 24. pp. 1–24.
  • Ryan, Louise; Rosemary Sales, Mary Tilki, Bernadetta Siara, “Social Networks, Social Support and Social Capital: The Experience of Recent Polish Migrants in London,” Sociology, 2008, vol. 42, no. 4, pp. 672–690.
 

Ethnicity as a Social Capital in the Context of Migration

  • Bibliographic Description: Giedrė Blažytė, „Etniškumas kaip socialinis kapitalas migracijos kontekste“, @eitis (lt), 2019, t. 1 238, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Giedrė Blažytė, „Etniškumas kaip socialinis kapitalas migracijos kontekste“, Socialinių mokslų studijos, 2015, t. 7, nr. 2, p. 394–410, ISSN 2029–2236.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas.

Summary. The aim of the article is to disclose the importance of social capital in the context of migration. The concept of social capital, interpretation of ethnicity from different theoretical approaches, analysis of the relevance of ethnicity during migration process, as well as positive and negative aspects of social capital are discussed in the article. Secondary data analysis is supplemented by the data of the qualitative study carried out in 2013–2014 in the frame of the project “The Trajectories and Evaluation Mechanisms of Integration of Third-Country Nationals.”

Keywords: ethnicity, social capital, migration.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė