Praktikoje pastebima, kad NVO dažniausiai susiduria su lėšų trūkumu NVO veikloms. Kaip matyti, projektinė veikla tiriamųjų įvardijama, kaip svarbi NVO veiklų kryptis, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą pačiai NVO. J. Ruškus, G. Mažeikis
tiki, kad projektinės veiklos, kaip strateginis planas, NVO misija, tikslai, vizija, prioritetai, t. y. projektavimas, yra vienas iš galimų NVO problemų sprendimo būdų, kūrybiškai siekiant užsibrėžtų NVO tikslų. Tyrimo dalyvių mintys atspindi, kad NVO perspektyva matoma edukacinėse veiklose. Edukacinės veiklos labiau orientuotos į neformalų mokymąsi, nes asmenys įgyja patirties ir iš jos mokosi.
Šiuolaikinę mokymosi visą gyvenimą koncepciją pagrindė Schon pabrėždamas, jog žmogaus mokymasis turi vykti visada, ypatingą reikšmę skiriant ne tik formaliam ar neformaliam ugdymui, bet ir informaliam mokymuisi, kurio pagrindinė esmė yra mokymasis iš savo patirties.
Akcentuotina, jog NVO plėtotė priklauso ir nuo pačių neįgaliųjų motyvacijos dalyvauti veiklose. NVO veiklos sėkmingiau plėtojasi, anot L. Radzevičienės ir bendraautorių
, kai patys neįgalieji yra aktyvūs. NVO narių įsitraukimas ir įnašas į bendruomenių veiklas yra pagrindinis socialinio dalyvavimo požymis. Vadinasi, NVO veiklų efektyvumas ir siekiai priklauso nuo paties neįgalaus asmens motyvacijos dirbti kartu su grupe, jaustis komandos dalimi. J. Bagdanovos, N. Večkienės
manymu, svarbu mokytis dirbti su komanda, taip plėtoti bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis gebėjimus, sukurti socialinės partnerystės prielaidas. Socialinę partnerystę įgalinantiems tikslams įgyvendinti NVO būtinas komandinis visų dalyvių darbas. Tęsiant autorių mintis, pabrėžiama, kad NVO bendradarbiaujant su kitomis NVO plėtojami etiški ir partneriški santykiai, keičiamasi aktualia informacija. Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, galima teikti, kad labai svarbi NVO iniciatyva formuoti pozityvų požiūrį į neįgalius asmenis. Tai reiškia, kad būtina akcentuoti neįgaliųjų galias, kurti gražius atvejus, patirtis apie juos, kaip „galinčius“ ir „orius“ asmenis, kurie yra naudingi ir visuomenei. Siekiant plėtoti NVO veiklą, būtina pasitelkti specialistus, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Tyrimo metu išryškėjo, kad NVO veiklos orientuotos į kompetentingų specialistų, kurie geriau padės spręsti neįgaliesiems iškilusias problemas, įtraukimą. Specialistų įtrauka, remiantis I. Zaleskienės, L. Žadeikaitės
tyrimų duomenimis, apibūdinama asmens socializacija, kuri yra vienas svarbiausių ugdymo siekių (kaip pasakojo vienas tiriamasis: „Labai pagelbėtų tiflopedagogas, kad pamokytų skaityti“) – gyvenimo išmintis, padedanti žmogui atsakingai veikti NVO ir už jos ribų.