Straipsnis Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai

Tuo tarpu mokytojo kompetenciją tyrime dalyvaujantys praktikai sieja su jo veikla, gebėjimais, vertybėmis, nuostatomis. Svarstyti skatinantis pedagogas, anot informantų praktikų, privalo pastebėti vaikų skirtumus (ir galimybes), atsižvelgti į tai, gebėti taikyti metodus pagal mokinio poreikius ir teikti mokiniams informaciją bei užtikrinti jos įsisavinimą. Jis turi atsakingai (ne formaliai) žiūrėti į mokinio gebėjimų ugdymą ir atsiduoti darbui. Kompetentingas pedagogas privalo rūpintis savo asmeniniu kaip specialisto augimu (mokymasis visą gyvenimą, naujų žinių poreikis) ir turėti supratimą apie svarstymo procesą, gebėti skatinti mokinius svarstyti. Dalyko mokytojai privalo išryškinti dalyko panaudojimo galimybes, renkantis karjerą.

Išryškėja mokytojo kaip įgalintojo vaidmuo, pvz.:

Tradiciškai mokinys neturi galios. Ir mokytojas yra tas galios šaltinis, kur mokinys yra labiau pasyvus, bet aš manau, kad įgalinti mokinį ir parodyti jam, kad jis yra lygiavertis, yra labai svarbu.

Spustelėjus išskleisti...

Naujos žinios vertinamos kaip pedagogo pranašumas.

Respondentai praktikai pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau mokytojams ir ugdymo karjerai specialistams reikalingi tam tikri specifiniai gebėjimai, kurie nebuvo aktualūs anksčiau, nebuvo akcentuojami rengiantis pedagogo profesijai. Šie gebėjimai dažniausiai siejami su didėjančiu tarptautiškumu: tarptautinėmis klasėmis Lietuvoje, rekomendacijų rengimu mokiniams. Tam reikia gerai mokėti anglų kalbą, didžiulių laiko sąnaudų.

Svarbia rekomendacija aukštosioms mokykloms ir kvalifikacijos kėlimo įstaigoms, organizuojančioms įvairius kursus, seminarus, konferencijas, įvardijamas mokytojų rengimas įgalinti mokinius svarstyti, pvz.:

Mokytojus mokyti, kaip pagelbėti mokiniams, kad jie galėtų svarstyti, kad jie turėtų erdvės pamokų metu svarstyti. Kad jie būtų skatinami visada reflektuoti, visada spręsti, visada užduoti klausimus sau pačiam ir aplinkiniams.

Spustelėjus išskleisti...

Pagalba mokiniui, renkantis gyvenimo kelią, vertinama kaip kryptingas, ilgas paruošiamasis darbas, atsiskleidžiantis per išankstinį skatinimą galvoti apie būsimą pasirinkimą. Pirmiausia akcentuojamas kolektyvo sugebėjimas dirbti kartu. Iš mokytojų ir mokinių santykių lygio pereinama prie administracijos gebėjimo užtikrinti sąlygas bendradarbiavimui, kuris turėtų vykti visomis kryptimis. Bendradarbiavimas neįmanomas, jei „komandos“ nariai neturės tam įsipareigojimo, pvz.:

Jeigu atsiejama – aha, čia psichologas dirba, čia karjeros specialistas dirba, o aš tuo tarpu eisiu pataisyti kontrolinių darbų, tu gali pražiopsoti tokius dalykus. Aplinkose bendradarbiavimas svarbus.

Spustelėjus išskleisti...

Praktikai akcentuoja visų ugdymo karjerai procese veikiančių subjektų įsitraukimą į bendrą veiklą. Itin svarbus tinkamas atsakingų žmonių komandos sudarymas, pvz.:

Man labai gaila, kad tame projekte dalyvauja ne tas, kam reikia. Į jį „nulindo“ visokios pavaduotojos, psichologės, bibliotekininkės. Tai yra labai formalu.

Spustelėjus išskleisti...

Kalbėjimas apie svarstymą, planavimą, tam tikro pagrindo padėjimas mokykloje yra labai svarbus. Tam svarbus ugdymo karjerai proceso koordinavimas, kuriam reikalingas už tai atsakingas žmogus, organizuojantis įvairias veiklas, pvz.:

Kai yra žmogus, kuriam patikėtos tos veiklos, tai natūralu, kad atsiranda daugiau nuoseklumo ir įvairesnių tų veiklų.

Spustelėjus išskleisti...

Tyrimas rodo, kad karjeros koordinavimas Lietuvoje šiuo metu yra stipriai susijęs su Europos Sąjungos projektais ir kuria laikinumo, nenuoseklumo įspūdį.

Materialinė bazė. Tyrime dalyvaujantys mokiniai pažymi, kad mokyklos materialinių išteklių vaidmuo yra, palyginti, menkas. Pagrindinis dalykas, ko reikia, – ugdymą karjerai koordinuojančio žmogaus, aktyviai veikiančio karjeros koordinatoriaus. Taigi svarbus ugdymo karjerai procese veikiančių subjektų (ypač akcentuojant karjeros koordinatorių) vaidmuo. Kita vertus, materialiniai ištekliai vertinami kaip papildomos galimybės mokyklai: laboratoriniai darbai, galimybė pasikviesti žmonių, galimybė organizuoti išvykas, papildomai investuoti į ugdymo karjerai sistemą. Šiai minčiai pritaria ir praktikai, pažymėdami, kad tam yra skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio ir jų tikrai pakanka. Papildomi materialiniai ištekliai, anot pedagogų, leidžia informaciją pateikti patraukliau, sudaro galimybes kurti tam tikras metodines bazes, įsigyti papildomos informacijos (pvz., mokami karjeros testai), kai kuriais atvejais jie yra reikalingi organizuojant tam tikras veiklas. Tai pat pažymima, kad šiuolaikinė sistema tam yra pakankamai dėkinga, yra daugybė nemokamų ugdymo karjerai renginių. Pabrėžiami didžiųjų Lietuvos miestų (Kauno ir Vilniaus) privalumai ugdymo karjerai veiklų aspektu. Natūralu, kad šių miestų mokiniai turi platesnes galimybes susipažinti su būtent šiuose miestuose esančiomis aukštosiomis mokyklomis bei jų studijų programomis. Tuo tarpu mažesnių miestų ir miestelių mokiniams dažniausiai tai susiję su papildomais finansiniais ištekliais.

Kiek mokinių svarstymui yra svarbi išorinė ir vidinė mokyklos aplinka? Dažniausiai mokiniai svarstymo apie karjeros pasirinkimą su konkrečiomis fizinėmis erdvėmis nesieja, tačiau, jų nekonkretizuojant, išryškėja patogios aplinkos poreikis, neapsiribojimas formalia klasės aplinka. Tyrime dalyvavę praktikai pažymi, kad aplinka turi būti patogi, skatinanti atsiverti. Dėl to iškyla tam tikrų erdvių poreikis – erdvė mokinių susibūrimams, erdvė karjeros centrui, erdvė informacijos ieškojimui, pvz.:

Turėtų būti vieta, kur galėtų ateiti ieškoti tos informacijos, galėtų būti darbuotojas, kuris jam galėtų padėti ieškoti tos informacijos. […]. Dabar tos aplinkos yra labai išskaidytos.

Spustelėjus išskleisti...

Edukacinės technologijos. Tyrimas atskleidžia, kad ugdymas karjerai bendrojo ugdymo mokyklose vykdomas gana įvairiai: vienose sistemingai organizuojamos pamokos, bendradarbiaujant su klasės auklėtojais (panaudojant klasės valandėlių laiką), kitose ugdymo karjerai veiklos organizuojamos užpildant netikėtai atsiradusius tarpus – laisvas pamokas, trečiose sudaroma galimybė lankyti laisvai pasirenkamą ugdymo karjerai dalyką, kai kuriose mokyklose teisė rinktis karjeros ugdymo paslaugas paliekama patiems mokiniams (pagalba jiems teikiama pareiškus norą ir susitarus dėl konsultacijų laiko), o bendra informacija pateikiama pasitaikius progai. Kai kuriose mokyklose organizuojamos integruotos dalykų (dažniausiai dorinio ugdymo) pamokos. Dalis šių veiklų yra trumpalaikės, fragmentiškos, dalis – ilgalaikės, sistemingos. Tikėtina, kad šio tyrimo metu ne visos ugdymo karjerai strategijos išryškėjo. Šiam tikslui reikėtų atlikti platesnį tyrimą. Pastebėtina, kad tyrime dalyvaujantys informantai karjeros pasirinkimo svarstymą sieja ir su aukštųjų mokyklų organizuojamomis veiklomis. Todėl įvairias, svarstyti karjeros pasirinkimą padedančias, informantų išryškinamas edukacines technologijas (minimus darbo metodus, veiklos būdus ir priemones) pagal jų iniciatorių santykinai galima išskirti į du pogrupius: taikomas aukštųjų mokyklų ir bendrojo ugdymo mokyklų iniciatyva. Jas su tam tikromis išlygomis galima sieti su Dykeman ir kt. Žr. Cass Dykeman, Michael Ingram, Chris Wood, Sarah Charles, Meng-Yin Chen, Edwin L. Herr, “The Taxonomy of Career Development Interventions That Occur in America’s Secondary Schools,” 2001. karjeros raidos priemonių taksonomija, išryškinančia šias karjeros raidos priemones: įvadines, konsultavimo, patariamąsias, integruotas į ugdymo programą ir mokymosi darbo vietoje.

Šiame tyrime dalyvaujančių informantų atsakymai atskleidžia, kad aukštųjų mokyklų iniciatyva taikomos edukacinės technologijos dažniausiai yra įvadinio pobūdžio, t. y. skirtos pažadinti mokinių susidomėjimą savo asmeniniu ir profesiniu augimu. Tai praktiniai darbai universitetų laboratorijose, paskaitos, įvairūs projektai (pvz., „Moksleivi, pabūk studentu“), dalykų kursai (universitetų organizuojami kursai, skirti pažinti profesijas, pvz., teisės); mokiniams skirti projektai, studijų mugės; atvirų durų dienos; nacionalinė mokinių akademija (joje galima studijuoti įvairius dalykus, pvz., biochemiją). Tuo tarpu tyrimo metu išryškėjusios bendrojo ugdymo mokyklos iniciatyva taikomos edukacinės technologijos yra įvairaus pobūdžio (žr. lentelę).

Informantai linkę akcentuoti bet kurios veiklos sąsajas su praktika. Dėl to manoma, kad įgalinti svarstyti galima organizuojant praktinį veiklinimą. Čia svarbų vaidmenį atlieka mokyklos bendravimas su socialiniais partneriais. Vienas iš minimų būdų – savanorystė. Atsižvelgiant į mokinio polinkius ir gebėjimus, savanorystės idėja gali būti įgyvendinama įvairiose srityse. Esant informacijos apie tai stygiui mokykloje, tai laisvai prieinama virtualiojoje erdvėje. Kita galimybė – savarankiškai ieškoti galimybių atlikti praktiką pageidaujamoje srityje (pvz.: ligoninėje, darželyje). Dar vienas minimas būdas – dalyvavimas mokomųjų bendrovių veikloje. Paprastai jos kuriamos mokykloje per ekonomikos pamokas ar tam skirtus būrelius. Imituojant bendrovių veiklą, išbandomi skirtingi vaidmenys (direktoriaus, apskaitininko, gamintojo, marketingo specialisto ir pan.).

Pokalbių metu išryškėja privalomojo ugdymo karjerai poreikis, pvz.:

Kad būtų ne pasirenkamos, o privalomos karjeros pamokos. Programa, kurią turėtų realiai visi praeiti. Kaip ir matematikoj. Tu gali nenorėti mokytis dalybos, bet tu esi priverstas ir kada reikia, tada tu tą giliniesi.

Spustelėjus išskleisti...

Mokinių pasirengimas svarstyti karjeros pasirinkimą. Tyrimas išryškina dvi pagrindines mokinių įvardijamas pasirengimo rinktis ir svarstyti karjeros pasirinkimą grupes: menką pasirengimą (nežinantys, kur stoti, ko nori, abejingi mokslui apskritai, besiblaškantys tarp kelių pasirinkimų) ir pakankamą (žinantys, ko nori, apsisprendę, susitelkę į mokslą) pasirengimą turinčių mokinių. Kitaip tariant, išryškėja dvi pagrindinės mokinių grupės – svarstantys ir nesvarstantys.

Tuo tarpu praktikai, remdamiesi savo patirtimi, mokinių pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą grupių įvardija daugiau. Bendriausia prasme juos galima suskirstyti į šias pagrindines grupes: nepasirengusių (bendras nepasirengimas įsigilinti, laiko galvojimui neskyrimas, inertiškumas, įpročio svarstyti stoka, neturėjimas savo nuomonės, nežinojimas, ko nori, baimė prisiimti atsakomybę, norų ir galimybių nesuderinimas paviršutiniškas svarstymas, šiai grupei dažnai priskiriami ir tėvų interesais ir nuostatomis gyvenantys mokiniai), besirengiančių (bandymai ieškoti savęs, pagalbos poreikis, savęs pažinimas, rūpinimasis mokslu, šiai grupei priskiriami ir besiblaškantys, daugelyje sričių gabūs mokiniai) ir gerai pasirengusių (visapusiškas aktyvumas, geras savęs pažinimas, savęs išbandymas įvairioje veikloje, kryptingas tikslo siekimas, savarankiškumas).

Šias grupes su tam tikromis išlygomis galima sieti su pirmojoje straipsnio dalyje pažymėtais trimis L. Vygotsky’o Žr. Lev Vygotsky, Thought and Language, 1986. išskiriamais raidos lygiais:

• aktualios raidos (gerai pasirengę);
• potencialios raidos (nepasirengę);
• artimiausios raidos zona (besirengiantys).

Praktikai pažymi, kad šių dienų mokiniams būdingas polinkis slėpti realią situaciją: mokinių viešai deklaruojama pozicija skiriasi nuo realių ketinimų, dažnas apsimestinis nežinojimas, ko nori ir ką planuoja. Individualių užsiėmimų metu išryškėja kiti dalykai. Taigi tai gali apsunkinti mokinio pasirengimą, kadangi pedagogas, nežinodamas realios situacijos, orientuosis į deklaruojamą. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad jo kuriama edukacinė aplinka neįgalins mokinių svarstyti karjeros pasirinkimo.

Tyrimas atskleidžia daugumos tyrime dalyvavusių praktikų nuomonę, kad šių dienų bendrojo ugdymo mokyklos mokinimas būdingas bendras nepasirengimas tiek svarstyti, tiek rinktis karjerą, pvz.:

Mano nuomone, kad XI, XII klasėj to tokio svarstymo nelabai. Čia mokytojas turi stebėti tą visą situaciją ir vaikui paaiškinti, ką tu dirbsi baigęs vienokią specialybę ar kitokią.

Spustelėjus išskleisti...

Dalis praktikų linkę pastebėti bendrą tendenciją, kad mokiniai tam yra tiesiog per jauni, turi per mažai patirties, o mokykla kol kas nesudaro sąlygų tobulinti ir taikyti svarstymo gebėjimus.

Taigi skirtingas mokinių pasirengimas svarstyti karjeros pasirinkimą implikuoja skirtingą patį svarstymo procesą. Įgalinančioje aplinkoje svarbu, kad jis vyktų. O kad jis vyktų, reikalingos tam tikros veiklos ir intervencijos. Kitaip tariant, dar vienas įgalinančios aplinkos elementas – svarstyti įgalinančios veiklos.

Svarstyti karjeros pasirinkimą įgalinančios veiklos. Pažymėtina, kad įgalinimas svarstyti karjeros pasirinkimą, anot kai kurių praktikų, turi prasidėti nuo įpročio svarstyti apskritai formavimo. Svarbus skatinimas reflektuoti, erdvės svarstyti sudarymas, pvz.:

Tai yra erdvės sudarymas – tu pasvarstyk, tu pagalvok ir aš tau padėsiu. Tu pagalvosi, aš tau duosiu dar papildomos informacijos.

Spustelėjus išskleisti...

Mokykloje reikėtų skirti laiko mokyti mąstyti, svarstyti, ugdyti gebėjimą klausti ir atsakyti, kiek galima anksčiau pradėti kalbėti apie karjerą, ruošti vaikus tam tikriems pasirinkimo etapams iš anksto.

Svarstymo procese svarbų vaidmenį atlieka tam tikri įgimti gabumai, tačiau ne mažiau svarbūs yra tiek vidiniai, tiek išoriniai stimulai, kurie išjudina mokinį svarstyti.

Svarbus akcentas ugdymo karjerai veikloje, kaip pastebi mokiniai, – svarstymo esmės išryškinimas, įvardijant patį svarstymo terminą, pagrindžiant svarstymo poreikį, pateikiant neapsvarstytų variantų, paviršutiniško svarstymo pasekmes, skatinant, motyvuojant, net liepiant svarstyti, atskleidžiant svarstymo galimybes, pažymint mokinio galimybes, pateikiant realius, kartais net kritinius pavyzdžius, supažindinant su egzaminų užduotimis ir pan.

Mokiniai pastebi, kad dažniausiai savo aplinkoje jie girdi „rinktis“, tačiau pasigenda „svarstyti“, pvz.:

Nesu to [žodžio „svarstyti“] girdėjęs, esu girdėjęs tiktai – rinkitės. Rinktis tai yra galutinis rezultatas, o pas mus niekas neina link to, kad žmogus galėtų susidaryti, imkim, sąrašą, medžių šakas, tada jis galėtų kažkokią šaką pasididinti, pasižiūrėti.

Spustelėjus išskleisti...

Jų nuomone, mokykla turėtų akcentuoti svarstymo poreikį, sudaryti sąlygas galvoti, esant reikalui – liepti tai daryti. Taigi tyrimas rodo, kad informantai labiausiai akcentuoja svarstymo išjudinimo ir sąlygų svarstymui sudarymo poreikį.

Taigi empirinis tyrimas atskleidžia, kad, nepaisant pripažintos svarstymo reikšmės, mokinių karjeros pasirinkimo svarstymas yra procesas, ribojamas įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Akcentuojami įvairūs svarstymo barjerai. Tyrimas rodo, kad mokyklose dažnai nėra sudaromos sąlygos svarstyti. Tą rodo formalusis ugdymas karjerai. Įgalinimą svarstyti karjeros pasirinkimą informantai labiausiai sieja su privalomuoju ugdymu karjerai bendrojo ugdymo mokykloje, aktyvia karjeros koordinatoriaus veikla, palankiomis psichologinėmis, informacinėmis ir kompetencinėmis sąlygomis.

Išvados

1.Mokslinės literatūros analizė leidžia pažymėti edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, pagrindinius elementus: a) edukacines įgalinimo sąlygas, b) tam reikalingus ugdymo karjerai procese veikiančius subjektus, c) edukacines technologijas, d) orientaciją į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį, e) atitinkamas veiklas, f) artimų žmonių aplinką.

2. Empirinis tyrimas atskleidė, kad, nepaisant pripažintos svarstymo reikšmės, mokinių karjeros pasirinkimo svarstymas yra procesas, ribojamas įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Akcentuojami įvairūs svarstymo barjerai. Tyrimas rodo, kad mokyklose dažnai nėra sudaromos sąlygos svarstyti. Sąlygų nebuvimas grindžiamas formaliu ugdymu karjerai (pasyvia karjeros koordinatorių veikla, netikslingai organizuojamomis veiklomis). Svarbi orientacija į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį. Įgalinimas svarstyti karjeros pasirinkimą labiausiai siejamas su privalomuoju ugdymu karjerai bendrojo ugdymo mokykloje, aktyvia karjeros koordinatoriaus veikla, palankiomis informacinėmis ir kompetencinėmis sąlygomis. Labiausiai akcentuotina sąlyga – psichologinis klimatas (išryškinant draugiškus mokytojų ir mokinių santykius, mokinių palaikymą).

Literatūra

• Brickhouse, Nancy W.; Zoubeida R. Dagher, William J. Letts IV, Harry L. Shipman, “Diversity of Students’ Views about Evidence, Theory, and the Interface between Science and Religion in an Astronomy Course,” Journal of Research in Science Teaching, 2000, vol. 37, no. 4, pp. 340–362.
• Cesevičiūtė, Ieva, Studentų komunikacinės kompetencijos ugdymas tikslinėje edukacinėje aplinkoje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07). Kaunas, 2003.
• Dykeman, Cass; Michael Ingram, Chris Wood, Sarah Charles, Meng-Yin Chen, Edwin L. Herr, “The Taxonomy of Career Development Interventions That Occur in America’s Secondary Schools,” ERIC Clearinghouse on Counseling and Student Services Greensboro NC, 2001.
• Evans, Jonathan St. B. T., “Review: On the Nature of Inductive Inference,” American Journal of Psychology, 2010, vol. 123, no. 1, pp. 118–121.
• Gerulaitis, Darius, Tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymo(si) procesą plėtotė specialiojoje mokykloje, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07 S), Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007.
• Jucevičienė, Palmira; Dalija Gudaitytė, Violeta Karenauskaitė, Diana Lipinskienė, Brigita Stanikūnienė, Gintarė Tautkevičienė, Universiteto edukacinė galia: atsakas XXI amžiaus iššūkiams, Kaunas: Technologija, 2010.
• Kahneman, Daniel, Thinking, Fast and Slow, New York: Farrar, Straus and Giroux, 2013.
• Krieshok, Thomas S.; Michael D. Black, Robyn A. McKay, “Career Decision Making: The Limits of Rationality and the Abundance of Non-Conscious Processes,” Journal of Vocational Behavior, 2009, vol. 75, no. 3, pp. 275–290.
• Kunchon, Jeotee, Reasoning Skills, Problem Solving Ability and Academic Ability: Implications for Study Programme and Career Choice in the Context of Higher Education in Thailand, Durham theses, Durham: Durham University, 2012.
• Lawson, Anton E., “What Is the Role of Induction and Deduction in Reasoning and Scientific Inquiry,” Journal of Reseach in Science Teaching, 2005, vol. 42, no. 6, pp. 716–740.
• Loi, Daria; Patrick Dillon, “Adaptive Educational Environments as Creative Spaces,” Cambridge Journal of Education, 2006, vol. 36, no. 3, pp. 363–381.
• Mercier, Hugo; Dan Sperber, “Intuitive and Reflective Inferences” | Jonathan S. B. T. Evans, Keith Frankish (eds.), In Two Minds: Dual Processes and Beyond, Oxford, England: Oxford University Press, 2009, pp. 149–170.
• Osman, Magda, “An Evaluation of Dual-Process Theories of Reasoning,” Psychonomic Bulletin & Review, 2004, vol. 11, no. 6, pp. 988–1010.
• Phillips, Susan D.; LaRae M. Jome, “Vocational Choices: What Do We Know? What Do We Need to Know?” | W. Bruce Walsh, Mark L. Savickas (eds.), Handbook of vocational psychology, 3rd edition, Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 2005, pp. 127–153.
• Rawlins, Peter; Benjamin Kehrwald, “Integrating Educational Technologies into Teacher Education: A Case Study,” Innovations in Education and Teaching International, 2014, vol. 51, no. 2, pp. 207–217.
• Reiser, Robert A.; Donald P. Ely, “The Field of Educational Technology as Reflected through Its Definitions,” Educational Technology Research and Development, 1997, vol. 45, no. 3, pp. 63–72.
• Stockard, Jean; Maralee Mayberry, Effective Educational Environments, Washington, D.C.: ERIC Clearinghouse, 1992.
• Stukalina, Yulia, “How to Prepare Students for Productive and Satisfying Careers in the Knowledge‐Based Economy: Creating a More Efficient Educational Environment,” Technological and Economic Development of Economy, 2008, vol. 14, no. 2, pp. 197–207.
• Vygotsky, Lev, Thought and Language, Cambridge, MA: MIT Press, 1986.
• Wu, Mingchang, The Effects of Reasoning Skills Curriculum on the Reasoning Skills Improvement for Students in Vocational Education Programs, Yunlin: Yunyan Books Press, 2002.
• Wu, Mingchang; Kuo-Hung Tseng, James P. Greenan, “How Can Reasoning Skills Be Improved? An Experimental Study of the Effects of Reasoning Skills Curriculum on Reasoning Skills Development for Students in Postsecondary Technical Education Programs,” paper presented at the European Conference on Educational Research, University of Hamburg, 17–20 September 2003.

Some Elements of an Educational Environment Empowering Students to Deliberate on Their Career Choice

Summary. Despite the abundance of career education interventions and information on career opportunities, in reality, the search for information process is not necessarily performed very thoroughly, and thus persons, choosing a profession, do it in the simplest way, being unable to properly explain their decisions afterwards. It has been noticed that students tend to identify their ideas as reasoning. Instead of proper reasoning on their decision, they tend to choose intuitively, based on their feelings. A certain environment is required in order to empower a student to perform reasoning. An environment providing students with conditions for developing the necessary skills and enabling them to implement these skills. It is critical to discover to what are the elements of an educational environment empowering students to perform reasoning on their career choice?

The aim of this work is to reveal the elements of an educational environment empowering students to perform reasoning on their career choice. Objectives: 1) To reveal the essence of the elements of an educational environment empowering students to perform reasoning on their career choice. 2) To point out the elements of an educational environment empowering students to perform reasoning on their career choice in general secondary school. The main elements of the educational environment empowering students to perform reasoning on their career choice are: empowering conditions present at educational institution, engaged subjects from school community, educational technologies, orientation to students’ preparedness to perform reasoning on their career choice, peculiarities of activities are necessary, educational environment of relatives.

Keywords: educational environment, reasoning, empowering to perform reasoning, career choice.