Straipsnis Lietuvos kariuomenės rengimo karikatūriniai piešiniai laikraštyje „Karys“ XX amžiaus 3–4 dešimtmečiuose

1934 metai išsiskiria karikatūrų gausa, jų publikuojama net 85-ios, o 17-a – tiesiogiai susiję su koviniu rengimu. Pirmą kartą galima pamatyti Čekoslovakijos kareivį, kurio vaizdinys turi komiškų pėstininko maskuotės motyvų:

Taip pat tų metų karikatūros išsiskiria naujais elementais: pirmą kartą pradėtos vaizduoti šarvuočių dalinio kareivių realijos: šarvuotas traukinys ir tankas. Kituose tų metų piešiniuose atsiranda pasikartojantys motyvai: taktiniai lauko užsiėmimai ir su jais susiję žiemos sporto pratimai: Bernst, „Tik tuomet būsime laisvi“ Žr. Karys, 1934, nr. 1, p. 5. ; V. Kostečka, „Nebijoki brangus Kvorta, tu pamėgsi ledo sportą“ Žr. ten pat, nr. 2, p. 54. ; J. Martinaitis, „Sekit, vyrai Joną Gužą, kaip jis laksto ant pašliūžų“ Žr. ten pat, nr. 4, p. 98. ; „Naujokas Simas Ropė lauko tarnyboje“ Žr. ten pat, nr. 6, p. 118. ; V. Elvikis, „Du priešingumai“ Žr. ten pat, nr. 8, p. 158. ; Bernst, „Kaip naujokas Simas Ropė lauko tarnyboje“ Žr. ten pat, nr. 16, p. 318. ; J. Martinaitis, „Gyvas dezertyro pavyzdys“ Žr. ten pat, nr. 25, p. 498. ; Kostečka, „Erdvės troškėjai“ Žr. ten pat, nr. 26, p. 518. ; „Prietaringas žvalgas“ Žr. ten pat, nr. 28, p. 558. ; „Klemensas Gristas – artilerininkas“ Žr. ten pat, nr. 41, p. 850. . Tiesa, karikatūrose esama ir kiek retesnio, karinio statuto mokymosi, motyvo: J. Martinaitis, „Statuto baubas“ Žr. ten pat, nr. 7, p. 138. . 1935 metais pastebimas atoslūgis, pasirodo tris kartus mažiau, palyginti su praėjusiais metais, karikatūrų: tik 26-ios, o su koviniu rengimu tesusijusios tik dvi. Vienoje jų vaizduojama skirtingų kariuomenės rūšių ir ginklų kareiviai su jiems būdinga apranga ir ginklais, t. y. pėstininkas – su šautuvu ir jam būdinga apranga, artileristas – su pabūklu, lakūnas – su lėktuvu ir pan. (J. Martinaitis Žr. ten pat, 1935, nr. 1, p. 26. . Kita karikatūra šmaikščiai vaizduoja Latvijos kariuomenės šaudymo pratybas „Latvių kariuomenės jumoras“ Žr. ten pat, nr. 27, p. 560. .

1936 metais vel publikuojama daugiau – 41-a karikatūra, iš kurių 8-ios tiesiogiai vaizduoja kovinio rengimo niuansus. Karikatūrose esama panašių motyvų, kaip ir ankstesniais metais, bet išsiskiria paveikslėlių su vaikais siužetai: J. Docius, „Karo mokslo paslaptys“ Žr. ten pat, 1936, nr. 12, p. 287. . 1936 metai paženklinti dar vienu retai sutinkamu motyvu karikatūrose – pėstininkų ir aviacijos bendrų pratybų vaizdavimu: „Kaip kam atrodo“ Žr. ten pat, nr. 38, p. 962. .

1937 metai žymi ryškų piešinių skaičiaus pakilimą – 70 karikatūrų, iš jų net 14-a susijusios su koviniu rengimu. Išsiskiria karikatūra, pavadinta „Lakūnai pasakoja, kad ir ore yra duobiu“, vaizduojanti komišką Karo aviacijos ir inžinerijos sąveikos alegoriją Žr. Karys, 1937, nr. 10, p. 311. . Vėl esama vaikų žaidimo elementų, kurie susiejami su karine veikla, šiuo atveju – aviacijos žvalgų stebėjimu: „Iš jaunųjų jumoro“ Žr. ten pat, nr. 16, p. 442. . Tų metų laikraščiuose pirmą kartą pateikiami karikatūriniai piešiniai, vaizduojantys Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės karius ir jų ginkluotę: P. Osmolskis, „kariuomenės su visuomene bendradarbiavimas“ Žr. ten pat, nr. 19, p. 563. . Šis kariuomenės dalinys buvo palyginti neseniai – 1935-aisiais – įsteigtas, todėl piešinyje vaizduojama atvira ir su visuomene siekianti bendradarbiauti rinktinė leidžia daryti prielaidą, kad buvo stengtasi populiarinti šios formuotės veiklą.

1938 metais pasirodė 57-ios karikatūros ir tik šešios, skirtos koviniam rengimui. Išskirti galima dvi karikatūras, vienoje jų – pirmą kartą humoristine maniera vaizduojamas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės kavaleristas ir jūreivis: „Kaip jūrininkas vaizduojasi arklių valdymą“ Žr. ten pat, 1938, nr. 2, p. 62. , karikatūroje šmaikščiai perteikiamas žirgo ir laivo denio priežiūros motyvas. Kita kiek išsiskirianti karikatūra – „Manevrinės pabiros“ yra tarsi feljetonas, sukurtas žodžių ir piešinėlių pagalba Žr. ten pat, nr. 38, p. 1075. . Čia humoristiškai pateikiamos kasmetinių kariuomenės rudens manevrų realijos: persikėlimas per vandens kliūtis, fiktyvių karo belaisvių sulaikymas, Karo aviacijos dalyvavimas pratybose, medinių kulkų padaryti kūno sužeidimai, pratybų metu patirti netikri gyvosios jėgos nuostoliai.

1939 metais laikraštyje Karys buvo publikuotas didžiausias kiekis karikatūrų – 101-a, tačiau tik 17-a iš jų buvo tiesiogiai susijusios su koviniu rengimu. Tokiai gausai įtakos turėjo padidėjęs leidinio numerių skaičius dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Išsiskiria tik vienas piešinys, vaizduojantis Karo laivyną ir Karo aviacija: „Ką mato jūrininkas žiūrėdamas į lėktuvą“ Žr. Karys, 1939, nr. 1, p. 37. . Šios dvi kariuomenės rūšys kartu vaizduojamos pirmą kartą. Reikia pažymėti, kad nors tais metais ir pagausėjo karikatūrinių piešinių, išskirtinumu jie nepasižymėjo, dominuoja keli pagrindiniai motyvai: kavaleristas ir žirgas, veiksmai su lėktuvu ir jo priežiūra, žvalgo veikla ir pėstininko maskavimasis.

1940-aisiais buvo publikuota 41-a karikatūra, šešios apie kovinį rengimą. Net keturi piešiniai susiję su aviacija, esama pėstininkų šaudymo pratybų bei maskuotės motyvų: „Nugalėtojai“ Žr. ten pat, 1940, nr. 6, p. 118. , „Užsimaskavo nuo lėktuvo“ Žr. pat, nr. 19, p. 525. , „Desantas“ Žr. pat, nr. 23, p. 627. .

Iš viso per 1928–1940 metus leidinyje Karys buvo publikuotos 667-ios karikatūros, iš kurių 114-a buvo tiesiogiai susiję su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų koviniu rengimu. Procentiškai šios karikatūros tesudaro 17 % viso kiekio. Kaip galima pastebėti iš diagramos nr. 1, karikatūrų, susijusių su koviniu rengimu, publikavimo dinamika buvo gana nepastovi, jų skaičiaus santykis su bendru karikatūrų skaičiumi – taip pat nepastovus.

Tradicinė karikatūra, paprastai, turi satyros ar net ironijos bruožų, iš straipsnyje nagrinėtų karikatūrų dauguma šių elementų neturi. Visuose piešiniuose dominuoja linksmas vaizdas, kurį papildo humoristiniai tekstai, suteikiantys siužetams aiškumo ir tinkamos interpretacijos galimybes.

Pagal karikatūrose sutinkamus motyvus ir siužetus, jas galima skirstyti į kelias grupes. Gausiausia grupė susijusi su kariuomenės ir įvairių ginklų rūšimis: atskirai pėstininkų daliniai vaizduojami 61-oje karikatūroje (54 %), Karo aviacija – 17-oje (15 %), kavalerija – 14-oje (12 %), o artilerija – tik keturis kartus (4 %). Karo technikos dalys (šarvuočiai, tankų daliniai) atskirai nėra pavaizduoti ne karto. Karo laivynas arba jūreiviai vaizduojami tik vienoje karikatūroje ir palyginti vėlai, t. y. 1939 metais, nepaisant to, kad ši ginklų rūšis buvo pradėta kurti 1935-aisiais. Analogiška situacija yra ir su priešlėktuvinės rinktinės karių vaizdavimu – yra tik viena karikatūra. Ne koviniai vienetai – karo inžinerijos dalys vaizduojamos šešiose (5 %) karikatūrose, o ryšių – tik dvejose (2 %). Įvairių kariuomenės ir ginklų rūšių vaizdavimo kartu esama tik aštuoniose (7 %) karikatūrose. Šis skaičius yra itin mažas, turint omenyje, kad vienas iš sėkmingiausių ginkluotųjų pajėgų kovinio rengimo rodiklių – atskirų dalinių koordinuotas veikimas. O pėstininkų daliniai buvo populiarinami labiausiai ir tai tik patvirtina šio ginklo rūšies svarbą bendroje Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo ir apskritai ginkluotųjų pajėgų sistemoje, t. y. pagrindine jėga buvo laikomi pėstininkų daliniai, o visi kiti atliko paramos vaidmenį.

Karikatūrinių piešinių kovinio rengimo siužetinės temos gali būti skirstomos į smulkesnius segmentus, t. y. pagal dominuojančius teminius elementus. Dažniausiai pasitaikantys elementai susiję su lauko taktinių pratybų vaizdavimu: 62-i karikatūros. Ginklų priežiūros elementų esama 14-oje piešinių. Kariui svarbių daiktų galima rasti 10-yje karikatūrų. Šešios karikatūros humoristiškai perteikia kario maskuotės siužetus, o penkios rodo konkrečias kovinio šaudymo pratybas. Dar mažiau piešinių, t. y. po keturias karikatūras, vaizduoja žirgo priežiūrą ar taktinius veiksmus su juo ir lėktuvo priežiūrą.

Teorinių užsiėmimų motyvas sutinkamas tik dvejose karikatūrose. Šie duomenys rodo, kad propaguojant Lietuvos kariuomenės kovinį rengimą svarbiausią vietą užėmė lauko pratybų tema. Tai, greičiausiai, lėmė lauko pratybų specifika, reikalavusi iš karių ne tik teigiamo nusiteikimo, noro mokytis ir įgauti specifinių žinių, bet ir fizinio pasirengimo. Iš kitos pusės, vienas esminių Lietuvos kariuomenės efektyvumo ir kovinės parengties rodiklių buvo kovinių vienetų gebėjimas veikti koordinuotai pagal numatytus reikalavimus, šie gebėjimai galėjo būti suformuoti tik lauko pratybų metu, todėl šių veiksmų propagavimas turėjo karius teigiamai nuteikti. Su panašiais veiksniais ir atitinkamu išmanymu siejosi ir ginklų valdymas bei priežiūra, kurie taip pat buvo neatsiejami nuo lauko pratybų. Kita vertus, šiek tiek keistai atrodo apsisprendimas nepopuliarinti kovinio šaudymo pratybų, nes jos tiesiogiai siejosi su kovinio rengimo ir ginklų valdymo efektyvumu. Itin žemas teorinių užsiėmimų skaičius suponuoja mintį, kad Lietuvos karinei vadovybei esminis karių rengimo elementas buvo ne teorija, o praktika.

Siekiant išsiaiškinti karikatūrinių piešinių poveikį, būtina trumpai apžvelgti ir piešinių autorystę. Dalies piešinių, susijusių su koviniu rengimu, autorystę galima nustatyti, t. y. 45 iš 114, tačiau likusios dalies autoriai lieka neaiškus. Šiam tyrimui svarbu, ar autorius buvo karys, ar civilis. Pagal šiuos kriterijus autorystė gali būti diferencijuota taip: iš 45-ių identifikuotų autorių 16-a yra kariai, o 19-a – civiliai. Likusių 10 karikatūrų autorių nepavyko priskirti nei vienai iš šių grupių. Įdomu tai, kad visi civiliai karikatūrų autoriai buvo profesionalus dailininkai. Vienas jų buvo garsus to meto dailininkas, karikatūristas Jonas Martinaitis, nupiešęs 16-ą karikatūrų, susijusių su koviniu rengimu. Kiti dailininkai buvo Povilas Osmolskis ir Emilis Jeneris. Profesionalių menininkų darbai greta karių kūrybos rodo, kad dalis karikatūrų buvo užsakomojo pobūdžio ir skirtos kryptingai propaguoti teigiamas kovinio rengimo realijas.

Kitose laikraštyje Karys publikuotose karikatūrose buvo vaizduojami kasdieniai kareivio tarnybos buities elementai: nusižengimai arba nepasisekimai tarnybos metu, karių sportas, meilė. Gana tendencingai buvo propaguojamas laikraščio Karys skaitymas.

Išvados

Išanalizavus Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo refleksijas karikatūrose karinėje spaudoje, t. y. laikraštyje Karys, išryškėjo ne tiek karių kovinio rengimo populiarinimo siekis, kiek apskritai pačios karinės tarnybos propagavimas. Šis reiškinys buvo tiesiogiai susijęs su tuo, kad pagrindinis Lietuvos kariuomenės komplektavimas ir rezervo užtikrinimas buvo vykdomas per privalomąją karo tarnybą. Todėl patraukliai ir humoristine maniera suformuotas tarnybos įvaizdis ir jo sklaida tuometinių realijų kontekste buvo svarbi aktualija, be to, jis galėjo veikti pilietinį gyventojų sąmoningumą ir tuo pačiu karių skaičių.

Karikatūriniuose piešiniuose pasireiškiančios pagrindinės kovinio rengimo temos ir jų elementai atskleidžia Lietuvos kariuomenės vadovybės siekį populiarinti išimtinai lauko taktines pratybas ir ypač vieną ginklų rūšį – pėstininkus, o kitos ginklų ir kariuomenės rūšys dėmesio sulaukia žymiai mažiau. Šis reiškinys patvirtina Lietuvos kariuomenės doktrinoje ir kituose kariuomenės rengimą reglamentavusiuose dokumentuose išsakytą mintį – pagrindinė Lietuvos kariuomenės jėga yra pėstininkai, o visi kiti turi paremti jų veiksmus. Taigi atsiskleidžia siekis populiarinti karinę tarnybą pėstininkų dalyse.

Literatūra

• Adomonis, Tadas; Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija, d. 1: Nuo seniausių laikų iki 1775 metų, Vilnius: Mokslas, 1987.
• Burneikienė, Genovaitė; Dalia Dirvonaitė, Juozapas Vytas Urbonas (sud.), Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius: Pradai, 1997.
• Gombrich, Ernst Hans, Meno istorija, iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė, Vilnius: Alma littera, 1997.
• Jokubauskas, Vytautas, „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas: tarpukario Lietuvos atvejis, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2014.
• Karys, 1923–1940.
• Kris, Ernst; Ernst Hans Gombrich, “The Principles of Caricature,” British Journal of Medical Psychology, 1938, vol. 17, pp. 319–334.
• Kukkonen, Karin, “The Map, the Mirror and the Simulacrum: Visual Communication and the Question of Power” | Matteo Stocchetti, Karin Kukkonen (eds.), Images in Use: Towards the Critical Analysis of Visual Communication, Amsterdam – Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 2011, pp. 55–67.
• Puzinas, Jonas (red.), Lietuvių enciklopedija, t. 11, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957.
• Vaičenonis, Jonas, „Dvi kariuomenės – dvejopi tyrimai“, Darbai ir dienos, 2000, t. 24, p. 183–190.

The Combat Training of the Lithuanian Army in the Caricature Drawings in the Magazine Karys in the 3–4th Decades of the 20th Century

Summary. The article analyzes works of representational art – caricatures, published in the newspaper of the military press Karys (The Soldier) in the 3rd–4th decades of the 20th century. These caricatures reflect the realities of combat training of the Lithuanian army. The First World War, the following Lithuanian wars of independence, the tense political relations with neighboring Poland, and anticipation of a new imminent world-wide military conflict led to the development and improvement of preparedness of the Lithuanian army. The combat training of soldiers had to be one of the essential elements in preserving the effectiveness of the army in retaining the sovereignty of the state, so preparation for this was given a lot of attention. The military press of the time published caricature drawings, relating to combat training in particular. The total number of caricatures published is 667 cartoons, of which 114 deal directly with combat training, representing 17% of the total volume of cartoons. The drawings do not meet the requirements of traditional cartoons; they do not contain elements of satire or irony, instead entertaining portrayals dominate in all the drawings and the cartoons are complemented by comic texts. Analysis of these cartoons shows that the objective is less to make combat training of troops popular, but the intent is to propagate military service in general. An attractive image of military service created with the aid of the caricatures was relevant in the context of the political situation, because it influenced the civic consciousness of the populace. The elements of combat training produced in the caricature drawings reveal the desire of the Lithuanian military leadership to promote field tactical exercises and the infantry. The implementation of this objective was achieved by using not only soldiers to draw the cartoons, but also professional caricaturists.

Keywords: combat training, caricature, picture, press, soldier.